Kauno apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)" (BUAB „(duomenys neskelbtini)") 2006 – 04 - 14 valstybinėmis žemės nuomos sutartimis: sutartis Nr. N19/2006-128 ( išnuomota 0,0561 ha), sutartis Nr. N19/2006-127 (išnuomota 0,052 ha), sutartis Nr. N19/2006-130 (išnuomota 0,1102 ha), sutartis Nr. N19/2006-129 (išnuomota 0,8617 ha). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)" (BUAB „(duomenys neskelbtini)") 2003 metų valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N19/2003-1732 (išnuomota 0,0385 ha), 2005 m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. Nl9/2005-0189 (išnuomota 0,1829 ha), 2015 metų valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-36 (išnuomota 0,197 ha) (1 tomas puslapiai 29-41, 62-64).

Kauno miesto skyrius 2016-02-05 d. raštu Nr. 8SD-712-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune" ir 2016 -03 - 10 raštu Nr. 8SD-1372-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune" informavo ieškovo bankroto administratorių, kad su BUAB „(duomenys neskelbtini)" (statinių perėmėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)") sudarytos valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartys Nr. N19/2006-127, Nr. N19/2006-130, Nr.N 19/2006-129, Nr. N19/2003-1732, Nr. N19/2005-0189, Nr. 8SŽN-36 bus vienašališkai nutrauktos suėjus 2 mėnesiams nuo minėtų raštų gavimo dienos (1 tomas puslapiai 71-73).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog valstybiniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, esantys pastatai: 7H1p, 8G1p, 9F1p, 10G1p, 11F1b, 12F1p, 13F1b, 17F1p, 18P1p, 19G2p, 20I1g, 1B2b, 2F1p, 3F1p, 4F1p, 5H1g, 6H1p yra nugriauti (kadastro žymos įrašas galioja nuo 2007-06-18). Iki BUAB „(duomenys neskelbtini)" pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto (2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1242-343/2011 (1 tomas puslapiai 65-67)), tai yra apie 4 metus nebuvo imtasi jokių statybos darbų, o išnuomoti valstybinės žemės sklypai nebuvo naudojami pagal sutartyse nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. Išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN918-99 galiojo iki 2017-063-07 (1 tomas 57). Ieškovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuojami slypų tvarkymo darbai (2 tomas puslapiai 12-20). Tačiau ieškovas šiuos darbus pradėjo tvarkyti tik esant ieškiniui teisme.

Valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato - Žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Taisyklės), bei kiti teisės aktai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar ( nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (LAT 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Kauno miesto skyriaus specialistai 2016-02-05 ir 2016 -03-03 atliko valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, naudojimo patikrinimus vietoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta ir Kauno miesto skyriaus žemės naudojimo ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-39-(14.8.66.) pažymėta, kad 2006-04-14 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N19/2006-128, Nr. N19/2006-127, Nr. N19/2006-130, Nr. N19/2006-129 vykdomos netinkamai, nesilaikant teisės aktuose nustatytos žemės naudojimosi tvarkos, kadangi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, yra apaugę daugiamečiais medžiais, krūmais, žole ir nėra naudojami prie UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančių nefunkcionuojančių, apleistų, sugriuvusių, sunykusių, neeksploatuojamų statinių ir priklausinių liekanų (fragmentų), kurie nefunkcionuoja ir nėra naudojami, neeksploatuojami pagal paskirtį (1 tomas puslapiai 111-139). Žemė nėra naudojama pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)" ir pakeitė sklypo naudojimo pobūdį – leidžiant statyti gyvenamuosius, daugiaaukščius statinius, nors ir nenumatytas nuomos sutartyse terminas per kiek laiko pradėti statybas, tačiau statybos nepradėtos iki šiol, o kaip jau paminėta, statybos leidimas yra pasibaigęs.

Ieškovas yra pareiškęs prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo. Ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ketina nutraukti nuomos sutartis anksčiau laiko ir tokie veiksmai kelia realią grėsmę kilti žalai. Prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Esminė žemės nuomos sutarties sąlyga yra ta, kad nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymą gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 str. 1d. 1p.). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Nutraukimas sutarties prieš terminą numatytas ir sutarties 18-tame punkte. Atsakovui nustačius, jog žemės sklypai nėra naudojami, ten esantys pastatai sunykę, neeksploatuojami, dalis statinių nugriauti, pagrįstai pripažintina, jog pažeista esminė nuomos sutarties sąlyga. Todėl atsakovo veiksmai, susiję su sutarčių nutraukimu prieš terminą yra teisėti. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.

Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė priteisti žalą. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl dėl žalos.

Todėl vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.