- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- I-2269-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00117-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų jį laikant Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-8) nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas pažeidžiant jo teises dėl netinkamo kalinimo. Teigė, kad gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad kamerose jausdavosi drėgmė, nebuvo šilto vandens, ko pasėkoje, atsirado chroniška sloga, gerklės maudimas, dantų skausmas. Nurodė, kad kameros Nr. 238 langas neatsidarė, o per padarytą lango angą oro patekdavo mažai, be to langas buvo užtamsintas. Per ventiliacinę angą visada girdėdavosi ūžimas, kas trikdė miegą. Akcentavo, kad kai kuriose kamerose buvo parazitų, ant kamerų sienų - pelėsių. Atkreipė dėmesį, kad eilės tvarka jis buvo įpareigotas tvarkyti gyvenamąją patalpą-kamerą, plauti grindis ir tualetą šaltu vandeniu ir todėl jautė pažeminimą. Mėnesiui išduodavo tik pusę ritinėlio tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo ir vieną muilo gabalėlį. Kamerose vietos prie stalo buvo per mažai, turėdavo laukti, kol pavalgys kiti nuteistieji, todėl valgydavo atšalusį maistą. Pareiškėjo nuomone, prižiūrėtojai elgdavosi bei bendraudavo įžūliai. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13-16) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui visą kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį teko nuo 15,10 iki 2,5 kv. m. ploto, t.y. 50 procentų laiko jam teko daugiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenurodo, kad skaičiuojant kalinčiam asmeniui plotą reikia atmesti tam tikrų baldų ar įrenginių (stalo, lovos, kėdės, sanitarinio mazgo ir kt.) užimamą plotą. Teigė, kad net ir esant sąrašiniam didesniam nuteistųjų kameroje skaičiui, tikrasis kameroje esančių asmenų skaičius yra mažesnis pasivaikščiojimo metu, medicininių apžiūrų metu, prausimos metu, dalis nuteistųjų būna ne gyvenamosiose patalpose. Akcentavo, jog pareiškėjas galėjo naudotis kompiuterių klase, biblioteka, turėjo teisę gauti spaudą, naudotis radijo ryšiu bei dalyvauti kituose užimtumo renginiuose, t. y. priemonėmis kompensuojančiomis arba pašalinančiomis mažo ploto įtaką. Nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnus ar kitas institucijas dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Išreiškė nuomonę, jog pareiškėjo skundas yra neatitinkantis tiesos ir taip pareiškėjas piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, siekia gauti piniginę kompensaciją. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė būdamas Kauno TI atskirais laikotarpiais nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas žalą kildina iš atsakovo veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu Kauno TI kamerose buvo mažai vietos, t.y. trūko ploto.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjo kameros kortelė ir Kauno TI 2015 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. 11-2273 „Apie T. M. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 155, 243, 211, 234, 168, 215 (b.l. 61, 53-60).
Iš teismui pateiktos Kauno TI 2015 m. balandžio15 d. pažymos Nr. 11-2273 apie pareiškėjo kalinimo sąlygas matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iš viso buvo kalinamas 319 parų, iš kurių 163,5 parų jo kalinimo sąlygos neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Kauno TI metu (pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas), kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 2,52 kv. m iki 3,30 kv. m. (teismas pažymi, kad iš minėtų 163,5 parų 42,5 paras pareiškėjui teko 1,08 kv. m. mažiau gyvenamojo ploto, negu numatyta teisės aktuose), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Atsakovas neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti. Todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv.m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Pastebėtina, kad ši pozicija atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 18364/06 ir kt.). Taigi, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iš tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikru laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.
Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI nebuvo tam tikrą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. T. M. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu Kauno TI neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, t.y. kamerose įrengtas naktinis apšvietimas trikdė miegą, ko pasėkoje, jis patyrė nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugpjūčio 19 d. atliko dirbtinio naktinio apšvietimo tyrimus dėl dirbtinio naktinio apšvietimo atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams (b. l. 38-39). Patikrinimo metu buvo išmatuotas dirbtinis naktinės apšvietimas. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. Dirbtinės apšvietos matavimo protokolą Nr. F-K-A-324 kameroje išmatuota dirbtinė naktinė apšvieta 12 lx (norma 10-20 lx), t.y. neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno TI kamerose buvo drėgna, o kameroje Nr. 238 langai neatsidarė, tačiau į bylą atstovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t.y. iš atsakovo pateiktos kameros lango foto lentelės matyti, kad langas gali būti uždarytas arba atidarytas (b. l. 41). Be to, byloje esanti kameros kortelė patvirtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 238 laikomas nebuvo (b.l. 61). Pažymėtina ir tai, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas).
Skundo motyvas, kad gyvenamosiose patalpose nėra karšto vandens, yra nepagrįstas, kadangi minėtos Higienos normos HN 76:2010 27 punkte nėra reglamentuota, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl šio punkto pažeidimas nenustatytas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas mėnesiui 1 rulonas tualetinio popieriaus ir 100 gramų tualetinio muilo. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Nors pareiškėjas teigia, kad gaudavo tik pusę rulono tualetinio popieriaus (1 mėnesiui), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena tvarkos aprašo patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 6 punktą, atsakingas už kameros tvarkymą asmuo turi palaikyti kameroje švarą ir tvarką, t.y. plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas (b.l. 48). Įvertinus teisinį reglamentavimą, pareiškėjo teiginiai, kad patalpų tvarkymas jį žemina, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno TI užtikrina švarą bei higieną gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose. Atsakovas teismui pateikė sutartį, sudarytą tarp UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ ir Kauno TI (b.l. 45-47). Pagal sutarties sąlygas minėta bendrovė įsipareigojo profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais bei savo medžiagomis atlikti objekte (Tardymo izoliatoriuje) jų naikinimo darbus. Minėta sutartis, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu ėmėsi tinkamų priemonių kenkėjų profilaktikai ir naikinimui. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad šalys nesilaikė sutarties sąlygų arba naudojo gautas priemones ne pagal paskirtį, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo šio pobūdžio argumentai atmestini kaip neįrodyti.
Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė netinkamą pareigūnų elgesį su nuteistaisiais. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipiąsis į Kauno TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl pareigūnų elgesio ištyrimo, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad maži kamerų plotai ir netinkamos kalinimo sąlygos trikdė miegą, nervų sistemą, tačiau atsakovo pateikti medicininiai dokumentai, t.y. duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą yra tikrintas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų skundęsis nemiga, nervų sistemos sutrikimu. Objektyvus sveikatos ištyrimo išrašas patvirtina, kad pareiškėjo nervų sistema nesutrikusi ir psichikos sutrikimų nerasta (b.l. 30-31). Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo išvadai, jog dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų galėjo pasireikšti pareiškėjo nurodytos netinkamo kalinimo sąlygų pasekmės, taip pat negali konstatuoti, jog yra neginčijamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir pasekmių.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog atsakovas Kauno TI atitinkamais periodais pareiškėją laikydamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. ploto, neužtikrino teisės aktuose nustatytos normos, todėl pažeidė teisės aktų nuostatas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamų fizinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tenkant per mažai ploto, ir patirtų išgyvenimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009). Dėl to, kad nagrinėjamu atveju, Kauno TI administracija ir darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno TI buvo pažeista (iš viso163,5 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose nustatyta ploto norma, iš jų 42,5 paras ploto teko 1,08 kv. m. mažiau nei nustatyta norma), atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 9000 eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, byloje, kaip minėta, nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Įvertinus byloje esančią pareiškėjo asmens sveikatos istoriją (b. l. 17-37), nenustatyta, kad būtent kalinimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, bei tai, kad pareiškėjo patalpinimą į bausmės atlikimo įstaigą iš dalies sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimą, ir jam turėjo būti akivaizdu, kokios to pasėkoje kils pasekmės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.