Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Apanavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos , padarytos be teisinio pagrindo įgyjant lėšas, atlyginimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė G. R. 2014m. vasario 19d., pateikė Anykščių rajono savivaldybės administracijai prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo, nurodydama, jog ji pagimdė , išaugino ir dorai išauklėjo 5 vaikus. (b.l. 9) 2014m. kovo 28d., Anykščių rajono savivaldybės administracija pateikė atsakovės G. R. kandidatūrą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, kaip motinai, pagimdžiusiai 5 ir daugiau vaikų, juos išauginusiai iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai.(b.l. 24-25) LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija 2014m. balandžio 24d., protokolu paskyrė atsakovei G. R. antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2014m. gegužės 1d.(b.l. 26) 2014m. liepos 31d., ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracija gavo iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą , kuriuo prašė iš naujo įvertinti teikimų, kurių pagrindu paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms, pagrįstumą ir prašė kuo skubiau informuoti komisiją. (b.l. 27- 28) 2014m. spalio 3d., Anykščių rajono savivaldybės administracija užklausė Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenų apie atsakovės sunų D. ir D. R. teistumus. 2014. spalio 6d., ieškovas gavo atsakymą, jog D. R. buvo teistas ir 1999m. gegužės 14d., Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą , numatytą LR baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu. (b.l. 30-31) Po to, ieškovas dar kartą 2015m. kovo 19d., ir kovo 25d., užklausė informatikos ir ryšių departamentą dėl atsakovės sūnų teistumo ir 2015m. kovo 23d., ir kovo 26d., gavo atsakymą jog teistas už sunkų nusikaltimą buvo tik D. R.. (b.l. 34-35, 36) 2015m. balandžio 10d., ieškovas raštu informavo Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją apie atsakovės sūnaus teistumą. (b.l. 37) 2015m. gegužės 26d., raštu Nr. (duomenys neskelbtini) LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos departamentas informavo ieškovę, jog LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2015m. balandžio 30d., protokolu panaikinta atsakovei G. R. paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija. (b.l. 39 ) 2015m. birželio 10d., sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Utenos skyrius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014m. gegužės 1d., iki 2015m. kovo 31d., susidarė 1274,78 eurai antrojo laipsnio valstybinės pensijos permoka dėl pensijos skyrimo sprendimo panaikinimo. (b.l. 40) 2015m. birželio 15d., raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius nurodė ieškovei atlyginti valstybės biudžetui žalą 1274,78 Eur, padarytą iki pensijos mokėjimo nutraukimo. (b.l. 41-42) 2015m. liepos 17d., mokėjimo nurodymu ieškovas sumokėjo į valstybės biudžetą 1274,28 Eur pensijos permokos. (b.l. 43) Ieškovas sumokėjęs nurodytą sumą 2015m. rugpjūčio 5d., ratu kreipėsi į atsakovę ir prašė atlyginti savivaldybės biudžetui padarytą žalą ir per vieną mėnesį pervesti pinigus į ieškovo sąskaitą. ( b.l. 44-45) Atsakovė raštu atsakė ieškovui, jog ji nesutinka mokėti nurodytą žalą, nes jos nepadarė buvo, kad permoka atsirado dėl ieškovo darbuotojo aplaidaus darbo. (b.l. 46-49) Tuomet ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės pensijos permoką ir palūkanas . Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydama, jog ji nėra kalta dėl susidariusios pensijos permokos, todėl neprivalo jos grąžinti.

Kaip byloje nustatyta ieškovas savo ieškinį grindžia LR civilinio kodekso 6.237 straipsnio nuostatomis, jog atsakovė G. R., pateikdama prašymą dėl pensijos skyrimo ieškovui , jog ji pagimdė, išaugino ir dorai išauklėjo 5 vaikus, buvo nesąžininga, nuslėpė informaciją apie jos sūnaus D. R. teistumą ir tokiu būdu be teisinio pagrindo gavo 1274,78 eurus pinigu. Teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutinka. Kad atsakovė buvo nesąžininga , privalo įrodyti ieškovas, nes galioja sąžiningumo prezumpcija. (CK 4.26str.,2d.) Teismas įvertinęs ieškovo pateiktus argumentus dėl atsakovė nesąžiningumo, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė pateikdama prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavimo , buvo nesąžininga. Byloje nustatyta, jog atsakovė, sužinojusi informaciją apie galimybę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotoją ir ten savivaldybės darbuotojas užpildė prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo. Prašymo pavyzdį rengė pati ieškovė. Prašyme buvo parengtas tekstas, tereikėjo tik užpildyti grafas . Prašyme buvo iš ankšto suformuluotas standartinis sakinys: „kadangi pagimdžiau , išauginau ir dorai išauklėjau ___ vaikus“ . Šio sakinio atsakovė nerašė. Buvo įrašytas tik vaikų skaičius – 5 . Ieškovės atstovė pripažino, jog prašymą rengė savivaldybė, jog jis užpildytas ieškovo darbuotojo, tačiau teigė, jog atsakovė pasirašydama tokį prašymą nuslėpė aplinkybę apie savo sūnaus teistumą, jog atsakovė turėjo suprasti kokie vaikai laikomi išauginti dorais vaikais. Tokie argumentai niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš prašymo turinio, tai atsakovė pateikė visus prašyme nurodytus dokumentus. Prašymo grafoje 9 punkte nurodyta –„Kiti“. Šis punktas nėra užpildytas . Taigi, matyti, jog atsakovė pateikė visus ieškovo reikalaujamus dokumentus ir nepateikė ieškovui jokių duomenų, kurie būtų suklaidinę ieškovą. Ieškovo atstovė teismui neįrodė, jog ieškovo darbuotojas reikalavo iš atsakovės pateikti duomenis apie jos sūnaus teistumą ir, kad tokias aplinkybes aiškinosi, nes pareiktame prašyme apie teistumus nėra minima. Priimti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau Nuostatai), jų 22 punktas įpareigoja savivaldybių administracijas teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Komisija) teikti pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms. Nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: daugiavaikės motinos pagimdyti vaikai turi būti gerai išauklėti ir daugiavaikės motinos elgesys turi atitikti visuomenės pripažintas elgesio normas. (Nuostatų 22 str.) Nuostatų 28 punktas išsamiai sako, jog savivaldybių administracijos neturi teisės teikti Komisijai pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiai motinai Nuostatų 25 ir 27 punktuose nustatytais atvejais. Nuostatų 25 punktas reglamentuoja kas yra nelaikoma gerai išauklėtu vaiku, tai jeigu jis neatsižvelgiant į amžių , buvo teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu ar teistumas išnykęs ar ne, o 27 punktas reglamentuoja kada daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažinto elgesio normas. Taigi, akivaizdu, jog savivaldybės darbuotojas privalėjo laikytis Nuostatų reikalavimų ir kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą dėl informacijos apie atsakovės vaikų teistumus. Savivaldybės darbuotojas to nepadarė. Ieškovės atstovė teigė, jog ieškovė nesikreipė dėl duomenų apie atsakovės vaikų teistumus, nes neaiškus Nuostatų normų , susijusių su teistumo patikrinimu, reglamentavimas. Tokie ieškovės atstovės argumentai niekuo nepagrįsti . Nuostatų 28 punktas išsamiai sako, jog savivaldybių administracijos neturi teisės teikti Komisijai pasiūlymų dėl antro laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai Nuostatų 25 ir 27 punktuose nustatytais atvejais. Iš to seka, jog ieškovė, prieš pateikdamas Komisai teikimą, turėjo įvykdyti Nuostatų 25 punkto reikalavimus. Nuostatų normas aiškiai nusako ką turi atlikti savivaldybių administracijos, prieš teikdamas Komisai teikimus. Tų pačių Nuostatų 33 punktas sako, jog savivaldybių administracijos yra atsakingos už visų pirminių duomenų ir dokumentų, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, surinkimą ir pateikimą komisijos sekretoriui. Ieškovo atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog pati atsakovė turėjo ieškovui pateikti duomenis apie jos sūnaus teistumą. Šiuo atveju ieškovas privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad dėl jo aplaidaus neveikimo kilo neigiami padariniai pačiai ieškovei. Todėl , teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta konstatuoja todėl niekuo nepagrįsti ieškovės atstovės teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą, jog neaiškus Nuostatų normų teisinis reglamentavimas. LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos teigia, jog negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytos sumos , be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija, ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Pažymėtina, jog aplinkybę, jog gavėjas buvo nesąžiningas, privalo įrodyti ieškovas. Šioje byloje tokių įrodymų ieškovo atstovė nepateikė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavo be jokio teisinio pagrindo ir reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Atsakovei antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimą lėmė tai, jog ieškovė pensijų skyrimo Komisijai pateikė ne visus dokumentus. Dėl visų šių išvardintų aplinkybių ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas , neteisėtas ir nesuderinamas nei su galiojančiu teisiniu reglamentavimo , nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovei antrojo laipsnio pensijos mokėjimas buvo nutrauktas tik nuo 2015m. balandžio 30d. Komisijai panaikinus sprendimą skirti atsakovei antrojo laipsnio valstybinę pensiją, todėl permoka susidarė nuo pensijos skyrimo dienos 2014m. gegužės 1d., iki Komisijos sprendimo – 2015- balandžio 30d., ir tai sudaro 1274,78 eurus. Tokia permokos suma lėmė pašios ieškovės aplaidumas ir neveikimas. Ji galėjo būti žymiai mažesnė, jeigu ieškovė būtų skubiai įvykdžiusi 2014m. liepos 31d., gautą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą dėl duomenų , skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją atsakovei, patikslinimo, t.y. įvykdyti Nuostatų 25 ir 27 punktų reikalavimus. Šiame rašte ministerija prašo kuo skubiau tai padaryti, tačiau ieškovas , gavęs tokį raštą jo nevykdė, o tik 2014m. spalio 3d., kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą su prašymu pateikti duomenis apie atsakovės sūnų D. ir D. teistumus. 2014m. spalio 6d., ieškovė gavo duomenis iš departamento, jog atsakovės sūnus D. R. yra teistas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų , kad paskirtos atsakovei antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, būtų sustabdytas, nepateikė Komisijai duomenų apie atsakovės sūnaus teistumą. Dar toliau, ieškovė 2014m. spalio 6d., gavusi iš departamento duomenis apie atsakovės sūnaus teistumą, dar kartą, tik jau 2015m. kovo 19d., ir kovo 25 d. teikia užklausą departamentui ir prašo pateikti duomenis apie atsakovės sūnų D. ir D. teistumus. Tokias aplinkybes ieškovo atstovė aiškino taip, jog pirmų gautų duomenų iš departamento nebuvo aišku, kuris iš sūnų yra teistas. Tokie ieškovo atstovės argumentai niekuo nepagrįsti . 2014m. spalio 6d. pažymoje iš departamento aiškiai nurodyta, jog buvo teistas atsakovės sūnus D. R.. (b.l. 30,31) , todėl nebuvo jokio pagrindo ieškovui tikslinti duomenis ir , tai daryti po 5 mėnesių. Ieškovė, turėdama duomenis apie atsakovės sūnaus D. R. teistumą nuo 2014m. spalio 6d., Komisijai duomenis pateikė tik 2015m. balandžio 10d. (b. l. 37) Ieškovės atstovė teismui negalėjo atsakyti, kodėl taip ilgai buvo nepateikti duomenys Komisijai, motyvuodama, jog tas darbuotojas savivaldybėje nebedirba. Teismas nustatė, jog nebuvo jokio pagrindo nuo 2014m. spalio 6d., laukti iki 015m. balandžio 10d., ir neteikti Komisijai gautų duomenų apie teistumą. Dėl šių priežasčių pensijos permoka galėjo būti žymiai mažesnė ir tokiu atveju savivaldybės biudžetui būtų padaryta mažesnė žala. Šios aplinkybes patvirtina, jog pensijos permoka atsirado dėl ieškovės pačių veiksmų, dėl Nuostatų reikalavimų nevykdymo ir dėl aplaidaus darbo funkcijų vykdymo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo ieškinį tenkinti.

Sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio nuostatomis iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos- 550 eurai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 260 str., 268 str., 270 str.

nusprendė:

Ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos, padarytos be teisinio pagrindo įgyjant lėšas, atlyginimo atmesti.

Priteisti G. R. iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos 550 eurų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.