- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-598-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01677-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- D.
- Advokatai
- Pavelas Borkovskis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, kaltinamajam D. (D.) P., jo gynėjui advokatui Pavel Borkovski, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) valymo specialistu, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Bausmę neatlikęs; kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2020 m. sausio 11 d., apie 11.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis D. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2020 m. sausio 11 d. nusprendė apsipirkti turguje. Apie 9 val. išvažiavo iki (duomenys neskelbtini), iki draugo, kur paliko automobilį, o pats iki (duomenys neskelbtini) turgaus nuvažiavo viešuoju transportu. Nusprendė iki miesto važiuoti viešuoju transportu, nes automobilis buvo palamdytas, langas išdaužtas, taip pat neturėjo draudimo. Apie 11 val. 30 min. nuėjo atgal pas draugą, sėdo į automobilį važiuoti namo. Automobilyje užsidegė raudona kuro lemputė, todėl nusprendė nuvažiuoti į degalinę užsipilti kuro. Degalinėje jam niekas nieko nesakė, pretenzijų iš nieko negavo, jo automobilio nebuvo užstatę. Turi pripažintą dešinės kojos trombozę, galėjo gal truputį ir pašlubuoti. Degalinėje užsipylė kuro ir nuvažiavo namo. Nuo degalinės iki namų 10 min reikia važiuoti, atstumas apie 8–9 km. Bevažiuojant pamatė iš galo važiuojantį mėlyną BWM automobilį. Atstumas to automobilio buvo 250–300 metrų. Jis pasuko nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo miškeliu, nes pas eigulį buvo prašęs leisti nusipjauti medį. Nukirto vieną nedidelę pušelę pakuroms žiemai. Miškelio kelio atstumas iki namų apie 4 km. Automobilis, kuris važiavo paskui jį, buvo atitrūkęs, o kai važiavo mišku dar labiau atitrūko. Po to jis nuvažiavo link namų, už garažo, kur visada stato savo automobilį. Automobilio, kuris važiavo paskui jį nebematė. Pastatė automobilį, paėmė krepšį su maistu ir nuėjo namo, krepšį nusinešė vienu kartu. Nuo automobilio iki namų apie 28 m. atstumas. Su savimi turėjo nusipirkęs gėrimą „Trejos devynerios“. Kadangi mama buvo virtuvėje, butelį gėrimo „Trejos devynerios“ paliko prie verandos. Išėjo į verandą, pasipjaustė lašinių ir išgėrė gerą stiklinę gėrimo. Prieš tai dieną, po darbo į vakarą buvo išgėręs 2 skardines alaus, bet savijauta buvo normali. Jo svoris 75 kg. Praėjus 10–15 min. išėjo parūkyti. Išgirdo už garažo kažką šnekant, bet kadangi prieš jų namus yra naujas namas, pagalvojo, kad ten šeimininkas atvažiavo. Išgirdęs, kad šunys loja, pamanė, kad kažkas ne taip ir nuėjo pažiūrėti. Pasukant iš kelio prieš garažą pamatė nepažįstamą automobilį ir nepažįstamą vaikiną, kuris prisistatė kaip pareigūnas, parodė pažymėjimą, buvo civiliais rūbais apsirengęs ir pasakė, kad jis vairavo neblaivus. Anksčiau su tuo pareigūnu susidūręs nebuvo. Iki tam vaikinui atvažiuojant jis buvo išgėręs stiklinę gėrimo „Trejos devynerios“, kuris yra 38 laipsnių stiprumo. Tada jis grįžo namo, dar išgėrė, parūkė, vėl išgėrė, beveik visą butelį, gal liko apie 50 g., o tas vaikinas tuo metu su kitais pareigūnais telefonu kalbėjosi. Po maždaug 40 min. atvažiavo pareigūnai. Jis nebėgo, nes nieko blogo nepadarė. Išėjo prie garažo ir jam pasakė, kad jis vairavo neblaivus. Liepė papūsti, jis pora kartų papūtė. Pareigūnams paaiškino, kad gėrė namuose. Kai pripūtė, pareigūnas paprašė duoti teises. Jie kartu nuėjo namo ir jis padavė teises. Pareigūnai paprašė raktų nuo jo automobilio, kurį po to nuvežė su tralu. Vairuoja 23 metus, niekada nebuvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus.
2020 m. liepos 21 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis, atsakydamas į gynėjo klausimus parodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl to nuoširdžiai gailisi. Nutarė papasakoti visą tiesą. Kaltinime nurodytą dieną jis mieste išgėrė 0,5 litro „Trejų devynerių“. Pradžioje neprisipažino, nes manė, kad nepavyks įrodyti jo kaltės, labai išgyveno, kad gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Po skyrybų su žmona prasidėjo problemos dėl alkoholio. Pripažįsta, kad jam reikalinga specialistų pagalba, sutinka gydyti nuo alkoholizmo. Jo materialinė padės sunki, kas mėnesį uždirba 650 eurų. Jeigu teismas skirtų arešto bausmę jis prarastų darbą, pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo D. P. motina. Sausio 11 d., po darbo atėjo jos sūnus ir pasakė, kad kitą dieną važiuos į turgų nusipirkti valgyti. Jis į turgų važiavo su viešuoju transportu, tik iki draugo namų su savo automobiliu važiavo. Jis išvažiavo, ji liko namie. Vėliau sūnus grįžo su pirkiniais. Atvežė vieną didelį krepšį, buvo daug visko pripirkta. Jis grįžo blaivus. Atnešė produktus, pastatė juos prieškambaryje, nuėjo parūkyti, po to grįžo į terasą. Ten tokia kaip terasa, kaip koridorius, staliukas stovi. Viena pusė verandos neapšiltinta, iš kitos pusės virtuvė padaryta. Į virtuvę neužėjo pavalgyti, turėjo savo lašinių. Ji tuo metu kepė blynus. Nelabai matė ką sūnus veikė namie. Tą dieną matė, kad ant spintelės uždėta buvo lašinukų ir „Trejos devynerios“, gal taip padarė, kad ji nepastebėtų. Tą patalpą, kur pamatė, kad stovi padėtos „Trejos devynerios“, galima pavadinti terasa. Sūnus pasakė jai, kad buvo užvažiavęs pas girininką ir paprašė pakūrimui medžio. Po kurio laiko ji, būdama virtuvėje, pamatė, kadangi iš virtuvės lango matosi kitų žmonių namai, kad atvažiavo nepažįstamas mėlynos spalvos automobilis. Automobilis stovėjo už jų vartelių. Norėjo nueiti ir paklausti ko jis stovi, net nenuėjo. Matė vyrą, sėdintį automobilyje, buvo apsirengęs treningais, vidutinio ūgio. Į sūnų ji nekreipė dėmesio, jis išėjo parūkyti. Apie 50 metrų atstumas nuo sūnaus iki to vyro buvo. Dar po kurio laiko, negreitai, gal per 40 min. atvažiavo pareigūnai. Kai atvažiavo pareigūnai susijaudino, pradėjo net verkti, juk daug metų sūnus vairuoja. Jai niekas nieko nesakė, o tas žmogus, kuris buvo atvažiavęs prieš pareigūnus, jiems atvažiavus, išvažiavo. Ji klausė sūnaus kas nutiko, sūnus pasimetė, jai nieko nesakė. Pareigūnai pareikalavo sūnaus teisių, kartu su sūnumi atėjo į namus. Jie nematė ant spintelės stovinčio gėrimo „Trejos devynerios“. Pareigūnai nieko nekalbėjo, paėmė teises ir išvežė sūnų. Po to pamatė, kad atvažiuoja tralas. Prašė nepaimti automobilio. Pareigūnė moteris jai pasakė neverkti. Sūnų ir automobilį išvežė. Kitą rytą vyresnis sūnus nuvažiavo brolio ieškoti. Po to sulaukė skambučio, kai tyrėja pas sūnų atėjo. Ji nesupranta, kodėl pareigūnas, kuris pastebėjo degalinėje, kad neadekvatus žmogus ir netvarkingas automobilis, leido važiuoti. Sūnus nedažnai vartoja alkoholį, išgeria jei žino, kad niekur nevažiuos, bet kad ji nepamatytų ir nesinervuotų, prie jos negeria, nes žino, kad jai nepatinka. Geria „Trejos devynerios“, kad gal jis ne toks stiprus gėrimas, mažiau užkandos reikia. Jis niekada nevažiuoja į darbą neblaivus. Sūnus neturi problemų su alkoholiu. Sūnus išvakarėse prieš įvykį turėjo alaus, miegoti nuėjo apie 22 val.
Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gruodžio mėnesį važiavo į gimtinę, (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini) EMSI degalinėje pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris buvo apgadintas. Matėsi šviežios apgadinimo žymės. Galinio lango nebuvo, priekinis sparnas sulankstytas. Iš automobilio išlipo vyriškis, jis svirduliavo ir pylėsi kurą. Paskambino 112, pranešė, kad asmuo užsipylęs kuro, susimoko ir išvažinėjo iš degalinės. Jis važiavo iš paskos ir pranešinėjo, kuria kryptimi juda automobilis. Išvažiavęs iš degalinės važiavo (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę, pavažiavo apie 150 metrų pasuko į kairę. Atvažiavo, sustojo. Išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo. Paklausė, ar normalu važinėti tokiame stovyje. Vairuotojas atsakė, kad normalu. Paprašė pateikti dokumentą, pasakė, kad neturi, kad gali nueiti į namus. Vairuotojui į namus nueiti neleido kol neatvažiavo policija. Policijos pareigūnų laukė apie 10 min. Policijos pareigūnai atvažiavo, jis parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Iki atvažiavo policijos pareigūnai, vairuotojas iš jo akiračio nebuvo pasišalinęs, nieko nei gėrė, tik rūkė.
Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarnybos metu gavo iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Dirbo kartu su M. B.. Tiksliai pranešimo turinio nepamena, tačiau žino, kad automobilio vieta nuolat keitėsi, pranešėjas jiems nurodė automobilio vietą. Pamena, kad nuvykus prie vairuotojo, ji jam alkotesteriu nustatė neblaivumą. Pamena, kad toje vietoje dar buvo moteris. Žino, kad asmens automobilį nugabeno į saugojimo aikštelę.
Liudytojas M. B. (M. B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją Nemenčinės pusėje. Atvykę į vietą pabendravo su pranešėju. Pranešėjas ranka pamojavo kai privažiavo. Pranešėjas nurodė, kad vairuotoją pastebėjo degalinėje, tada važiavo jam iš paskos. Atvykus į vietą, jis patikrino vairuotojo dokumentus. Vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. 11 val. 14 min. pranešėjas, privatus fizinis asmuo, telefonu pranešė apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalias universalas, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 5).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. M. 2020 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. apie 11.17 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. (B,), iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad link Vilniaus važiuoja automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas A. T., kuris nurodė, jog minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje "EMSI", vairuotojas D. P. užsipylė kuro ir už jį sumokėjęs išvažiavo. Degalinėje pranešėjui vairuotojas D. P. atrodė esantis neblaivus, kadangi nesiorientavo aplinkoje, D. P. iš degalinės važiavo į (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pasuko į dešinę ir miško keliukais nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas A. T. sulaikė automobilį vairavusį D. P. Iki pareigūnų atvykimo A. T. akivaizdoje D. P. alkoholio nevartojo. D. P. patikrinus girtumą alkoholio matuokliu ALKOTEST 6810 Nr. ARFM-0451, buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas. D. P. automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. D. P. apie 11.45 val. buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 4).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM0451 rodmenų matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. 11.43 val. D. P. nustatytas 2,55 promilės girtumas. Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM0451 rodmenų matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. 12.00 val. D. P. nustatytas 2,51 promilės girtumas (b. l. 7–8).
Iš 2020 m. sausio 11 d. D. P. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. P. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 pirmojo tikrinimo metu 11 val. 43 min. nustatytas 2,55 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 12 val. 00 min. nustatytas 2,51 promilės girtumas (b. l. 6).
Iš 2020 m. sausio 11 d. transporto techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenų matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė – Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sulankstytas variklio dangtis, įlenktas priekinis ir galinis dešinės pusės sparnas, kairės pusės galinės durelės be stiklo, dešinės pusės galinės durelės be rankenos, apgadinta bagažinė ir abu bamperiai. Kitų objektų ar pėdsakų ant transporto priemonės nenustatyta; vairo judesiai persiduoda į ratus; stabdžių sistemos būklė tvarkinga; automobilio priekinių ir šoninių langų, valytuvų, galinio vaizdo veidrodžių būklė tvarkinga, kitų gedimų nėra (b. l. 10).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Ford Focus Turnier DI (1999 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1020 eurai, be PVM 843 eurai (b. l. 15).
Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad transporto priemonės – automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra P. J. (P. J.) (b. l. 14).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (iškvėptame ore nustatyta 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija). Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Liudytojas A. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ir aiškiai nurodė aplinkybes, prie kurių pamatė pavojingai manevruojantį automobilį, nurodė, kad tame automobilyje buvo tik vienas asmuo, kaip vėliau pažino tai buvo kaltinamasis D. P.. Liudytojas A. T. kaltinamąjį aiškiai identifikavo, nurodė, kad iki pareigūnams atvykstant automobilį sekė, iš akiračio nebuvo pametęs. Automobiliui sustojus visą laiką buvo su vairuotoju, kuris iki atvykstant pareigūnams pasišalinęs niekur nebuvo, nieko negrė, nevalgė, buvo su juo. Teismas pažymi, kad liudytojo A. T. parodymai iš esmės sutampa su liudytųjų policijos pareigūnų M. M. ir M. B. parodymais, kurie nurodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Nuvykus pagal gautą pranešimą rado automobilį, vairuotoją, kuriam buvo nustatytas neblaivumas. Sugretinus nurodytų liudytojų parodymus, juos palyginus tarpusavyje, akivaizdu, kad parodymai sutampa netgi detalėse, jų visuma sudaro vientisą loginę grandinę ir yra pakankami D. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.
Kartu teismas pažymi, kad ir pats kaltinamasis, prieš pat baigiamąsias kalbas, atsakydamas į gynėjo klausimus, pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną vairavo neblaivus, gailėjosi dėl tokio savo elgesio.
Taigi, pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertindamas alkotesteriu nustatytą apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, teismas kaltinamojo D. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepripažįstama tada, kai nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis būtų pripažinęs savo priešingus teisei veiksmus. Tik priremtas teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kaltinamasis prieš pat baigiamąsias kalbas nurodė, kad kaltę pripažįsta. Aptartos aplinkybės negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios. Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas D. P. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veika įstatymo leidėjo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu teismas pažymi, kad tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos, kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinio. Individualizuojant kaltinamajam D. P. bausmę teismas pažymi, kad kaltinamasis per nepilnus du metu padarė dvi nusikalstamas veikas, šią veiką (už kurią teisiamas šioje byloje) padarė praėjus vos trims mėnesiams po apkaltinamojo teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pasikartojantis nusikalstamų veikų darymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už inkriminuotą nusikaltimą numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019-06-27 įstatymo Nr. XII-2263 redakcija), asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo darbinius teisnius santykius, teismas daro išvadą, jog D. P. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam D. P. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo D. P. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 4 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 punktuose numatytą įpareigojimą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybę nuo alkoholio, bei tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam D. P. įvertina tai, kad nusikalstama veika kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Parenkant konkretų uždraudimo naudotis specialia teisė terminą teismas pažymi, kad D. P. padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą D. P. padarė pirmą kartą per dagiau nei 22 metų vairavimo stažą. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybė, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone automobiliu Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso P. J. (b. l. 14). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 1020 eurų su PVM (b. l. 15). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendė:
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant D. P. intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 4 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligas bei tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 12 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos – 2020 m. sausio 12 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1020 (tūkstantį dvidešimt) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su garso įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.