- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- I-3821-554/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjos S. P. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos S. P. skundas atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuriuo prašoma: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-10-29 sprendimą, išdėstytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-10-29 rašte Nr. (10.1)S-74293, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7430 dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-10-29 sprendimas paliktas galioti; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos 11155,37 Lt nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikant antikonstitucinėmis pripažintas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p. nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms ABTĮ 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms nagrinėti, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.).
Sprendžiant bylų dėl Fondo valdybos priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Fondo valdybos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai skyriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek Fondo valdybos sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. spalio 29 d. skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7430 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi ji praleido terminą kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Šiame sprendime nurodė, kad jeigu pareiškėja pateiks iki 2013 m. lapkričio 28 d. įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą nereiškia skundo išnagrinėjimo iš esmės, todėl konstatuotina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 08 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7430 „Dėl 2013-10-29 skundo“ sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Pareiškėja formuluoja reikalavimą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7430 dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 29 d. sprendimas paliktas galioti, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendime tik nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-10-29 rašte Nr. (10.1)S-74293 yra pateikta išsami ir teisinga informacija, tačiau iš esmės nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. skundo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas terminas, todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais. Teismas negalės priimti sprendimo dėl pareiškėjos suformuluoto reikalavimo (priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį) nevertindamas VSDFV 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7430 pagrįstumo ir teisėtumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. (6.5) I-7430 pareiškėjai nurodyta, kad nesutikdama su šiuo sprendimu per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 str. 3 d.), savo nutartyse (Nr. AS552-708/2013, Nr. AS552-717/2013, Nr. AS756-692/2013) taip pat yra pasisakęs, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo atsisakoma nagrinėti skundą, sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, todėl toks sprendimas turi būti ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tiek Fondo valdybos, tiek ir teritorinio skyriaus sprendimai, byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes S. P. skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl jos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėja dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti S. P. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti S. P. .
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.