Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-5336-949/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
e2-5336-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04050-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5336-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04050-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 128.2;116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant pareiškėjai J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. J. per tris mėnesius nuo sutuoktinio A. J. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja J. J. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. J.. Dalis žemės sklypo ir statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklauso Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, kurią buvo pasirašiusi su velioniu sutuoktiniu A. J.. Ji nepagalvojo, kad nors ir santuokos metu, tačiau vyrui jau esant neveiksniam, 2009-07-21 iš valstybės išsipirkta 0,0377 ha žemės sklypo dalis, priklausė ir velioniui A. J.. Santuoka tarp J. J. ir A. J. nebuvo nutraukta. Pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir vėliau rūpinosi visu turtu, žemės sklype yra daržas, kurį ji prižiūri. Manydama, kad išpirkta žemės sklypo dalis A. J. nepriklauso, o likęs turtas priklauso jai nuosavybės teise pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė. Dėl to kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į mirusio sutuoktinio A. J. palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (26-27 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nuorašo matyti, kad A. J. ir J. J. (buvusi N.) susituokė 1993-11-04, santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 914. Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). A. J. 2004-04-15 testamentu paliko žemės sklypą ir dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), sutuoktinei J. J., 2006-02-07 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perdavė sutuoktinės nuosavybėn 695/1458 dalies žemės sklypo bei jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties Šiaulių miesto 3-ajame notaro biure palikimas nėra priimtas. 2009-07-21Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi J. J. įgijo 0,0377 ha žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,1449 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad minėtą žemės sklypo dalį, kaip ir visą likusį turtą, ji prižiūrėjo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja J. J., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad savo sutuoktinio A. J. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje nėra duomenų apie A. J. vaikus (tarp jų ir įvaikius) ir tėvus (įtėvius), vaikaičius. Todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio A. J. mirties atsiradusį visą palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. J. sutuoktinė iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. J. mirusio sutuoktinio A. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė