- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-544-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- A. G., V. V., V. G., N. J. V., Kauno apskrities viršininko administracijai, Nijolei J
- Ieškovas
- V. S., A. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, Kauno
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Antanui Danieliui, atsakovams A. G., V. V., jų atstovei adv. Neringai Grubliauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. S., A. K. bei atsakovų A. G., V. G., V. V., N. J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir A. K. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, A. G., V. G., V. V., Nijolei J. V., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Kauno m. 7-am notarų biurui, A. B. dėl pripažinimo namo statytojais, servituto nustatymo, nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žalos priteisimo, bei atsakovų A. G., V. G., V. V., N. J. V. priešieškinį ieškovams V. S., A. K., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Kauno m. 7-am notarų biuro notarei Juditai Valevičienei, A. B. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų ir žalos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašė pripažinti V. S. ir A. K. gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statytojais, nuo kitų ieškinyje (1 t. b.l. 3-6) reikalavimų atsisakė (2 t. b.l. 35). Nurodė, kad 1999 m. pradžioje su A. B. ieškovai sutarė, kad panaudos pagrindu, A. B. leidžia jiems statyti gyvenamą namą (duomenys neskelbtini). Namo statybos sąlygas aptarė žodžiu, o dėl tolimesnių santykių nutarė sutarti užbaigus namo statybą. Ieškovai šiame name gyvena iki šiol. Apsigyvenus pastatytame name ir šalims sutarus, panaudos santykiai buvo atnaujinti neapibrėžtam laikui. 2007-01-24 A. B. neįspėjęs ieškovų, pardavė žemės sklypą atsakovams G. ir V.. Ieškovai buvo įspėti, kad turi išsikelti iš namo. Tarp A. B. ir V. S. 2005-10-23 buvo sudaryta sutartis, kurioje parašyta, kad A. B. neturi pretenzijų, kad V. S. pasistatė namą, jo 30 arų sklype. Parduodant sklypą atsakovams, buvo sutarta, kad nugriaus namą. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, parduotas žemės sklypas pereina savininkams, tačiau jame esantys pastatai nepereina. Reikalavimas iškeldinti ieškovus iš jų statyto namo yra nepagrįstas. Ieškovai turi būti pripažinti namo statytojais, kadangi namas pastatytas jų lėšomis ir darbu.
Atsakovai priešieškiniu (1 t. b.l. 162-165) prašė iškeldinti ieškovus V. S. ir A. K. bei du jų nepilnamečius vaikus iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), priteisti A. G. naudai iš ieškovų solidariai 762,18 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš ieškovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamasis namas yra pastatytas A. B.. Įsigyjant žemės sklypą A. B. informavo apie nelegalią statybą ir šalys atskiru susitarimu susitarė, kad A. B. jam priklausančią nelegalią statybą perduoda atsakovams neatlygintinai nugriovimui. Ieškovai, kaip savavališkai užėmę nelegalios statybos patalpas, iš jos iškeldintini. Taip pat nurodė, kad ieškovai padarė 762,18 Lt dydžio žalą savavališkai pasijungę elektrą nuo atsakovų elektros įvado.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkintino iš dalies. Priteisė solidariai iš V. S. ir A. K. 762,18 Lt skolos už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007-07-13), iki visiško sprendimo įvykdymo A. G.. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė žemės sklypo nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento, nei nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto nei statybos leidimo. Nurodė, kad ieškovai, nepateikę reikalingų dokumentų, galėtų būti pripažinti tik kaip neteisėti statytojai ir turėtų pareigą likviduoti savavališkai pastatytą statinį. Pažymėjo, kad jei yra statomas statinys neturint nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto tai asmenys neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti. Vadovaujantis išdėstytu teismas sprendė, kad ieškovai negali būti pripažinti gyvenamojo namo, esančio ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statytojais. Nustatė, kad atsakovams priklauso tik žemės sklypas. Teismas sprendė, jog teismui nekonstatavus, kad statiniai iš kurių norima keldinti ieškovus priklauso atsakovams, priešieškinys dalyje dėl iškeldinimo iš savavališkai pastatyto namo negali būti tenkintinas. Ieškovams pripažinus jog atsakovui yra skolingi už elektros energiją, iš ieškovų solidariai priteisė 762,18 Lt skolos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai V. S. ir A. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-12-12 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad teismas neišsiaiškino ieškinyje nurodytų svarbių aplinkybių, nevertino su A. B. pasirašytos sutarties, neužtikrino A. B. dalyvavimo posėdyje, nes tik jam esant buvo galima pilnai išsiaiškinti tas aplinkybes, kurios nurodomos ieškinyje bei pridėtoje su A. B. pasirašytoje sutartyje. Pagal ginčijamą teismo sprendimą liko neaišku kas pastatė namą (duomenys neskelbtini). Kadangi priešieškinys yra susijęs su pradiniu ieškiniu, ir esant neišaiškintoms aplinkybėms teismo sprendimą vykdant, ar esant tokiam sprendimui atsakovams reiškiant naują ieškinį būtų pažeisti ieškovų interesai, todėl prašo panaikinti visą teismo sprendimą.
Apeliaciniu skundu atsakovai A. G., V. G., V. V., N. J. V. prašo panaikinti 2008-12-12 sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo atmetimo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą patenkinti iškeldinat ieškovus ir jų nepilnamečius vaikus iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-01-24 susitarimas tarp atsakovų ir trečiojo asmens, kuriuo A. B. atsakovas neatlygintinai perdavė savavališkai pastatytą pastatą nugriovimui yra teisėtas ir pagrįstas, leistinas, nenuginčytas rašytinis įrodymas. Atsakovų, kaip šio savavalinio statinio teisėtą valdymą įtvirtina CK 6.395 str. 1 d. Bylos medžiaga yra įrodyta, kad ieškovai yra savavališkai užėmę šį neteisėtai pastatytą statinį ir jame gyvena. Nors teismas sprendimu konstatavo, kad ieškovai neturi jokių teisių į šį statinį ir negali būti pripažinti jo statytojais, tačiau netinkamai vertindamas 2007-01-24 susitarimą bei materialinės teisės normas, šių asmenų neiškeldino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti, dėl atsakovų apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovai negali būti pripažinti gyvenamojo namo teisėtais statytojais, kadangi teisė būti statytoju gali būti įgyvendinta kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (LR Statybos įstatymo 3 str.). Ieškovai šių dokumentų nepateikė. Pažymi, jog ieškovų pateikta panaudos sutartis neįrodo, kad gyvenamojo namo statyba vyko teisėtai ar, kad būtent ieškovai savavališkai pastatė gyvenamąjį namą, todėl nėra pagrindo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad A. B. nurodytų panaudos sutarties pasirašymo aplinkybes ir tikslus.
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Ieškovų nuomone teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, nes atsakovai nesilaikė išankstinio ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos t.y. ne visi atsakovai ieškovus įspėjo dėl iškeldinimo, o priešieškinį pareiškė visi. Be to iškeldinimo klausimas negali būti iš esmės išsprendžiamas, kadangi nagrinėjant bylą teisme liko neišaiškinta kas yra pastato statytojas.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, pripažinti atsakovus piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis paduodant nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą ir paskirti jiems baudą. Atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, pripažįstant, atstovės ligą svarbia priežastimi dėl kurios buvo praleistas terminas. Nurodo, kad iš pateiktų oficialių rašytinių įrodymų (VĮ Registrų centro išrašo) matyti, jog A. B. ginčo žemės sklypo savininku tapo tik 2007-01-08, todėl susitarimas neturi teisinės galios, kadangi jis, nebūdamas žemės savininku negalėjo sudaryti nei žodinės nei rašytinės žemės sklypo panaudos sutarties. Ieškovų teiginys, kad namą jie pasistatė 1999 m. yra nepagrįstas ir prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams, o būtent žemės sklypo planui Nr. 55, kuriame užfiksuota 2001 metais daryta topografinė nuotrauka, kurioje ginčo namo nėra užfiksuota. 2007-01-24 susitarimo sudaryto tarp atsakovų ir A. B. ieškovai neginčijo. Ieškovai apeliacinio skundo motyvus grindžia tik tariamai trečiojo asmens surašyta sutartimi, tuo tarpu ieškinyje reiškė reikalavimą dėl pripažinimo namo statytojais. Teismas pasiūlė ieškovams pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovai yra šio namo statytojai, tačiau ieškovai to nepadarė. Ieškovams neįrodžius ieškinio, jis pagrįstai buvo atmestas. Teigia, kad ieškovai, prašydami panaikinti visą sprendimą, nurodo absurdišką argumentą, kadangi priešieškinys buvo patenkintas dalyje dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimas ir jos dydis yra įrodyta rašytinais dokumentais, todėl jokie ieškovų interesai nepanaikinus sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo negali būti pažeisti. Taip pat nurodo, kad ieškovai, pareikšdami CPK 135 str. straipsnio reikalavimų neatitinkantį bei nepagrįstą ieškinį, bei vėliau apeliacinį skundą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir tuo pažeidė atsakovų teises bei teisėtus interesus, kadangi atsakovai turėdami nuosavybę į žemės sklypą, daugiau nei 2 metus negali juo naudotis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ieškovų apeliacinio skundo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti juos gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statytojais. Toks civilinių teisių gynimo būdas yra įtvirtintas C K 1. 138 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau Statytojo teisinį statusą nustato specialūs statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tokia teisė gali būti įgyvendinama, kai : a) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudojasi kitais Lietuvos Respublikos įstatytų numatytais pagrindais; b) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų projektą; c) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai nepateikė teismui dokumentų, jog žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų numatytais pagrindais valdo ir naudoja, nepateikė parengto ir patvirtinto statinio projekto bei išduoto statybos leidimo. Taigi, ieškovai neįvykdė specialiajame įstatyme nustatytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovų ieškinio nepatenkino.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kad statinys, kuris pastatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype yra savavališka statyba ir atitinka statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje numatytą savavališkos statinio statybos sąvoką. Asmenims atlikusiems neteisėtą statybą taikomos C K 4. 103 straipsnyje nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės. Pagal C K 4. 103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys ( jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendimus ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti ( parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovų pareikštas reikalavimas pripažinti juos ginčo gyvenamojo namo statytojais ir dėl šių motyvų negali būti tenkinamas.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovų pateiktą priešieškinį dėl ieškovų iškeldinimo nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nekonstatavo, jog statiniai iš kurių norima keldinti ieškovus priklausytų atsakovams. Teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo motyvą atmetant atsakovų priešieškinį laiko nepagrįstu.
Kaip jau buvo nustatyta, kad atsakovai A. G., V. G., V. V. ir N.J. V. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkas statinys ( gyvenamasis namas) savininkai. Šie atsakovai minėtą žemės sklypą 2007m. sausio 24d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš trečiojo asmens A. B.. Papildomu 2007m. sausio 24d. susitarimu žemės sklypo pirkimo-pardavimo šalys sutarė, kad pardavėjas perduoda neatlygintinai atsakovams A. G. ir V. V. savavališkai pastatytą pastatą, esantį ant žemės sklypo. Šalys taip pat sutarė, kad nugriovus pastatą, atsakovai statybines medžiagas neatlygintinai gali panaudoti savo nuožiūra. Pardavėjas A. B. užtikrino, kad nei raštu, nei žodžiu nėra išnuomojęs, dovanojęs ar kitaip kaip nors perleidęs šio savavališko statinio tretiesiems asmenims ir visas teises perdavė savo nuožiūra disponuoti atsakovams. Toks papildomas susitarimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Be to, pagal C K 6. 395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
C K 4. 98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams A. G., V. G., V. V. ir N.J. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savavališkai pastatytame statinyje gyvena ieškovai su savo šeima. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai statinyje gyvena neteisėtai ir tuo pažeidžia atsakovų kaip teisėtų žemės sklypo savininkų teises. Atsakovai gindami savo teises gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokiu būdu ieškovai su šeima turi būti iškeldinami iš savavališkai pastatyto statinio ( C K 4. 98 straipsnis). Pirmiausia pačių tėvų pareiga yra pasirūpinti nepilnamečių vaikų interesais, o tame tarpe ir, kad jų nepilnamečiai vaikai neliktų be gyvenamojo būsto. Todėl iškeldinant ieškovų nepilnamečius vaikus nebus pažeistos L R Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto nuostatos.
Esant nurodytiems argumentams atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 330 straipsnis).
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 4 dalimi, CPK 98 straipsniu iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme atsakovui V. V..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008m. gruodžio 12d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinis atmestas panaikinti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir priešieškinį patenkinti.
Iškeldinti ieškovus V. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) bei jų nepilnamečius vaikus iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise atsakovams A. G., V. G., V. V. ir N.J. V. ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš ieškovų V. S. ir A. K. priteisti po 550 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui V. V..