Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-47-460/2014

2014 m. sausio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-16-890/2013 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir atsakovo A. L. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

rūsio patalpomis: 6,23 kv. m dydžio sandėliu (indeksas R-2); 2,40 kv. m dydžio sandėliu (indeksas R-3), 2,83 kv. m dydžio pirtimi (indeksas R-7); 10,87 kv. m dydžio priešpirčiu (indeksas R-8); 38,73 kv. m dydžio garažu (indeksas G-1);

pirmo aukšto patalpomis: 39,00 kv. m dydžio kambariu (indeksas1-2); 15,35 kv. m dydžio veranda (indeksas1-3), 15,34 kv. m dydžio lodžija (indeksas 1-4); 41,45 kv. m dydžio oranžerija (indeksas 1-5); 1,18 kv. m dydžio tambūru (indeksas1-6); 15,82 kv. m dydžio virtuve (indeksas 1-7); 1,01 kv. m dydžio san. mazgu (indeksas 1-8);

antro aukšto patalpomis: 19,00 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1-11) bei 12,05 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1-15).

Nusprendė atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti ir asmeniškai skirti naudotis 98,80 kv. m arba 28/100 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis patalpomis:

rūsio patalpomis: 14,83 kv. m dydžio sandėliu (indeksas R-4) bei 12,14 kv. m dydžio sandėliu (indeksas R-5);

antro aukšto patalpomis: 15,52 kv. m dydžio veranda (indeksas 1-12); 19,78 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1-13) bei 4,84 kv. m dydžio san. mazgu (indeksas 1-14).

Nusprendė bendrai A. L. ir A. L. naudotis paskirti tokias patalpas: 2,15 kv. m dydžio tambūrą (indeksas 1-1); 18,58 kv. m dydžio kambarį (indeksas 1-9); 14,92 kv. m dydžio koridorių (indeksas 1-10); 13,65 kv. m dydžio koridorių (indeksas R-1); 14,10 kv. m dydžio katilinę (indeksas R-6) bei gyvenamojo namo palėpes, esančias pastogėje, pažymėtas indeksais: 1-16, 1-17, 1-18, 1-19.

Nusprendė priteisti ieškovei A. L. asmeninės nuosavybės teise automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m., bei namo pirmajame aukšte vaikų kambaryje esančius 1 kušetę-lovą, 1 rašomąjį stalą, 2 spinteles, 2-ų durų spintą, svetainėje-miegamajame esančius dvigulę medinę raižytą lovą, medinę raižytą komodą, 2 medinius rudus raižytus staliukus, 1 baltą raižytą staliuką, 1 gėlės staliuką, indaują, sofą, fotelį, 4 durų spintą, televizorių PHILIPS, veidrodį, raižytą medinę kėdę ir laikrodį, hole esančius pianiną ir baltą medinę raižytą kėdę-krėslą, virtuvėje esančius viryklę, dujų balioną, neprijungtą skalbimo mašiną, rūsyje esančius diskinį pjūklą (zeimerį) ir tekinimo stakles, antro aukšto vaiko kambaryje esančius dvigulę medinę lovą, rašomąjį stalą, dviejų durų spintą.

Nusprendė priteisti atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise automobilį CITROEN C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., bei namo pirmame aukšte vaikų kambaryje esančius 4 stalčių komodą, 1 kušetę-lovą, 1 rašomąjį stalą, hole esančią pakabinamą raižytą kabyklą; antro aukšto verandoje esančias 2 lovas-kušetes, 1 spintelę, 2 ąžuolinius krėslus, medinį raižytą staliuką, baltą medinį raižytą staliuką, baltą raižytą krėslą, 4 pintus krėslus, apvalų žurnalinį staliuką, ąžuolinį rūpintojėlį, medinį raižytą bareljefą su giminių parašais, Budos skulptūrą, antro aukšto miegamajame esančius Šv. Kazimiero medinę skulptūrėlę, dvigulę medinę raižytą lovą, baltą rašomąjį stalą, pastatomas lentynas, sofą-lovą, odinį medinį raižytą krėslą, medinį rudą raižytą staliuką, dvi žalias spinteles, paveikslą, iš antrojo aukšto vonios kambario – skalbimo mašiną, boilerius, iš rūsio – obliavimo ir gręžimo stakles; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo A. L. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų A. L. bei 125,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

ieškovei A. L. paskirti naudotis šiomis patalpomis: 1-19 (42.40 kv. m mansarda), 1-16 (5,99 kv. m palėpe), 1-5 (41,45 kv. m oranžerija), 1-4 (15,34 kv. m lodžija), 1-6 (18 kv. m tambūru), 1-7 (15,82 kv. m virtuve), 1-8 (1,04 kv. m tualetu), 1-2 (39 kv. m kambariu), 1-3 (15,35 kv. m veranda), R-3 (2,40 kv. m), R-2 (6,23 kv. m inventoriaus kambariu), pašiūre, kurios plotas 18 kv. m, iš viso 252,56 kv. m;

bendram naudojimui paskirti šias patalpas: R-5 (12,14 kv. m sandėlį), R-6 (4,10 kv. m katilinę), R-l (13,65 kv. m koridorių), 1-1 (2,15 kv. m tambūrą), 1-9 (18,55 kv. m kambarį), iš viso 60,62 kv. m;

3) priteisti atsakovui A. L. kilnojamąjį turtą: motoro varomą diskinį pjūklą (zeimerį) ir tekinimo stakles;

4) panaikinti apylinkės teisme iš atsakovo priteistas 570 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 46 procentai gyvenamojo namo buvo pastatyti iš jo ir ieškovės lėšų. Todėl mano, kad gyvenamojo namo pastatymo lėšos iki 46 procentų yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, kad motoro varomas diskinis pjūklas (zeimeris) ir tekinimo staklės yra jo profesinės veiklos įrankiai. Tikina, jog apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš jo 570 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 1987-08-29 įregistravo santuoką Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 251 (t. 1, b. l. 10), santuokoje šalims gimė sūnūs M., L. ir R., jie santuokos nutraukimo metu yra pilnamečiai (t. 1, b. l. 11–13). Santuokos metu šalys įgijo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Iš 1983-06-18 testamento ir 1990-07-16 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, jog ieškovė A. L. iš močiutės O. P. paveldėjo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21–22), minėtus statinius 1992-10-16 mainų sutartimi ieškovė išmainė į J. N. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su rūsiu 1A2p, teisiškai neįregistruotą, kurio statybos darbai atlikti 46 proc., esantį (duomenys neskelbtini), 800 kv. m sklype (t. 1, b. l. 23). 1989-06-29 sprendimu Nr. 65 J. N. išskirtas 600 kv. m dydžio žemės sklypas individualių gyvenamųjų namų statybai, kvartalo sklypo Nr. 62, suteikiamo sklypo dydis 1990-09-17 potvarkiu padidintas iki 800 kv. m (t. 1, b. l. 44, 46). 2002-07-25 sutartimi J. N. perleido ieškovei A. L. 54,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų už 0,08 ha žemės sklypą, esantį prie pagal mainų sutartį įsigytų statinių, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43). 2002-08-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi A. L. nusipirko 0,08 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš žemės sklypo sutarties 3 punkto, sklypas parduotas už 54,20 Lt, įmokos, kurias 2002-07-25 sutartimi jai perleido J. N. (t. 1, b. l. 32–37, 40), įskaitytos pirkėjai. 1992-10-20 gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), o nuo 2007-06-06 žemės sklypas (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro buvo registruoti A. L. vardu (t. 1, b. l. 29). Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad ankstesnis namo adresas Vakaro g. 26, Palanga, pakeistas į naujesnį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog gyvenamasis namas, minimas 1992-10-16 mainų sutartyje, ir viešajame registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), esantis pastatas yra tas pats statinys. Pagal 2008-02-28 prašymą žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (t. 1, b. l. 24–25). 2008-08-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog ant 2008-02-28 prašymo, pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, yra suklastotas A. L. parašas (t. 1, b. l. 19–20).

Apeliantas savo skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso, 46/100 dalys gyvenamojo namo su rūsiu, be to, apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai ieškovei priteisė diskinį pjūklą (zeimerį) ir tekinimo stakles bei 570 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto žmona A. L. atsakovui esant santuokoje su ieškove, 1992-10-16 sudarė mainų sutartį su savo mama J. N., pagal ją ieškovė A. L. iškeitė gyvenamąjį namą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ant minėto sklypo jau buvo pastatytas 46 procentų baigtumo gyvenamasis namas su rūsiu, jis tuo metu nebuvo teisiškai įregistruotas. Po šios mainų sutarties sudarymo šalys namo statybą baigė.

Teisėjų kolegija, analizuodama šią teisinę situaciją, mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad 46 procentai gyvenamojo namo buvo įgyti ieškovės asmeninės nuosavybės teise, todėl šalys santuokoje įgijo (užbaigė statyti) tik 54 procentus gyvenamojo namo su rūsiu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymu preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė leistinomis priemonėmis nepagrindė savo teiginių, jog visus pinigus namo statybai duodavo ieškovės mama, kad 46 procentų baigtumo namas pastatytas jos lėšomis, o atsakovas tik kartais prisidėdavo prie namo statybos, bet ne pinigais (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, jog faktiškai 46 procentai gyvenamojo namo buvo pastatyti iš apelianto ir ieškovės lėšų, tačiau ne vien tik iš ieškovės ar jos mamos. Ieškovė neįrodė, kad ji ar jos mama J. N. ir iš asmeninių lėšų pasistatė 46 procentus gyvenamojo namo. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad ieškovės mama suteikė lėšų statybinėms medžiagoms pirkti. Priešingai, nepaneigta, kad lėšomis prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo ir apeliantas, tą patvirtina apelianto nuo 1989 metų vedami detalūs namo statybos skaičiavimai: pajamų šaltiniai, naudojamos statybos medžiagos, jų kaina, mokėjimai darbininkams už atliktus statybos darbus, kt. (t. 3, 148–159).

Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas neįsigilino, kas iš tikro statė gyvenamąjį namą, pripažindamas 46/100 gyvenamojo namo su rūsiu dalis ieškovės A. L. asmenine nuosavybe, rėmėsi tik 1992-10-16 mainų sutartimi, pagal kurią buvo išmainytas turtas.

Esant anksčiau nurodytų argumentų visetui, gyvenamojo namo iki 46 procentų baigtumo statymo lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis), o ne A. L. asmeninės lėšos, todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kiekvienam iš sutuoktinių nuosavybės teise turi atitekti po 23/100 dalis (46 procentų baigtumo), iš viso kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį viso gyvenamojo namo ( CK 3.117 straipsnis).

Sutiktina su apeliantu, jog atitinkamai turi būti pakeista gyvenamojo namo su rūsiu naudojimosi tvarka, ji nustatytina pagal apelianto pateiktą variantą.

Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai – profesinės veiklos įrankiai. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas gamina baldus, tam naudoja motoro varomą diskinį pjūklą (zeimerį) ir tekinimo stakles, taigi minėti įrenginiai yra apelianto profesinės veiklos įrankiai, todėl į dalytiną balansą neįtrauktini, o pripažintini asmenine apelianto nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad šalims atitenka po ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu, ginčo dėl kitų dalytinų kilnojamųjų daiktų verčių nėra, todėl kompensacija nepriteistina (CK 3.98 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nurodant, kad šalims atitenka po ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu, apeliantui asmenine nuosavybės teise pripažintinas motoro varomas diskinis pjūklas (zeimeris) ir tekinimo staklės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija mano, jog padidinus apeliantui priteistiną dalytino turto masę yra pagrindas šios bylos šalis palikti prie savo bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 570 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti nurodant:

1) pripažinti, kad gyvenamasis namas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir priteisti kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį;

2) nustatyti gyvenamojo namo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

A. L. paskirti naudotis šiomis patalpomis: 1-10 (14,92 kv. m koridoriumi). 1-11 (19 kv. m kambariu), 1-12 (15,52 kv. m veranda), 1-13 (19,78 kv. m kambariu), 1- 14 (4,84 kv. m san. mazgu), 1-15 (12,05 kv. m kambariu), G-l (38,73 kv. m garažu). R-4 (17.83 kv. m dirbtuvių patalpa), R-7 (2,83 kv. m pirties patalpa), R-8 (10,87 kv. m priešpirčiu), 1-17 (65,91 kv. m mansarda), iš viso 219,28 kv. m;

ieškovei A. L. paskirti naudotis šiomis patalpomis: 1-19 (42,40 kv. m mansarda) 1-16 (5,99 kv. m palėpe), 1-5 (41,45 kv. m oranžerija), 1-4 (15,34 kv. m lodžija), 1-6 (18 kv. m tambūru), 1-7 (15,82 kv. m virtuve), 1-8 (1,04 kv. m tualetu), 1-2 (39 kv. m kambariu), 1-3 (15,35 kv. m veranda), R-3 (2,40 kv. m), R-2 (6,23 kv. m inventoriaus kambariu), pašiūre, kurios plotas 18 kv. m, iš viso 252,56 kv. m;

bendrai naudotis paskirti šias patalpas: R-5 (12,14 kv. m sandėlį), R-6 (4,10 kv. m katilinę), R-l (13,65 kv. m koridorių), 1-1 (2,15 kv. m tambūrą), 1-9 (18,55 kv. m kambarį), iš viso 60,62 kv. m;

3) priteisti atsakovui A. L. asmenine nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: motoro varomą diskinį pjūklą (zeimerį) ir tekinimo stakles;

4) panaikinti Palangos miesto apylinkės teisme iš atsakovo priteistas 570 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.