Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas Norvegijos Karalystės Sørtrøndelag teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 162 paragrafo pirmos dalies, plg. trečiosios dalies pirmą punktą, plg. penktąją dalį, 162 paragrafo pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmą punktą, plg. 49 paragrafą galutine ketverių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. kovo 15 d. Į bausmės laiką įskaityta 231 laikino įkalinimo įstaigoje praleista diena iki nuosprendžio priėmimo ir 41 diena po nuosprendžio priėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo (iš viso 272 dienos).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atstovas prašo T. M. nustatyti laisvės atėmimo bausmę pagal atitinkamus LR BK straipsnius bei nustatyti pataisos įstaigos rūšį, kadangi jis pagal 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją perduotas iš Norvegijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Prokurorė prašo teikimą tenkinti. Nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis 1983 m. Europos konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 (tekste toliau – Konvencija), T. M. perduotas iš Norvegijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Pagal šios Konvencijos 9 str. 3 d., nuteistajam būtina nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką pagal LR BK atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su LR BPK 362 str., 365 str. nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Pagal Konvenciją, kurios pagrindu T. M. perduotas į Lietuvą vykdyti bausmę, paskirtą Norvegijos Karalystės Sørtrøndelag teismo, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 str., T. M. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai, reikalavimai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios instancijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais. Konvencijos 10 ir 11 str. įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 8 str. 1 d.

Remdamasis Norvegijos Karalystės Sørtrøndelag teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad T. M. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Norvegijos Karalystėje, yra numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje. T. M. Norvegijos Karalystės Sørtrøndelag teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nustatyta ketverių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors yra švelnesnė, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimali riba, tačiau atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, draudžiančias bloginti nuteistojo teisinę padėtį, nekeistina.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 50 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajam T. M. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362, 365 straipsniais, teismas,-

nutarė:

T. M. Norvegijos Karalystės Sørtrøndelag teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 162 paragrafo pirmos dalies, plg. trečiosios dalies pirmą punktą, plg. penktąją dalį, 162 paragrafo pirmosios dalies, plg. trečiosios dalies pirmą punktą, plg. 49 paragrafą paskirtą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams ir 10 mėnesių prilyginti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijai ir nuteistajam T. M. palikti 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia laikyti 2010 m. kovo 15 d. Į bausmės laiką įskaityti T. M. suėmime išbūtą laiką – 272 dienas, kas sudaro 9 mėnesius ir 2 dienas.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.