Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovei J. L. įteikti viešo paskelbimo būdu, tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 130 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkinamas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – iš Vokietijos gautų SED S080 suvestinės išrašo, paraiškos dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 2019 m. gautų ir apmokėjimui teikiamų sąskaitų už Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gydymą Vokietijoje ir jo priedų – paaiškinimų dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo, paaiškinimų dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išieškojimo išrašo, mokėjimo nurodymo, 2019 m. liepos 22 d. rašto dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, informacinės sistemos duomenų apie S. L. draustumą – vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Palamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau - Reglamentas Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad apdraustasis ir jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių <...>. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus“. T. y. asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas teisei į išmoką, gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (išmokas natūra). Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Šiuo ginčo atveju už S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Vokietijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, (toliau - Reglamentas Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad „taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra“. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad šiuo dokumentu patvirtinama, kad „apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus“. Šis dokumentas yra šiuo atveju Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri buvo pateikta Vokietijos gydymo įstaigai.

Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias <...> teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos.“

Prie Europos Komisijos veikianti Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija (toliau - Administracinė komisija), kurios uždavinys yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento Nr. 883/2004 bei Reglamento Nr. 987/2009 taikymu, 2009 m. birželio 12 d. priimtame sprendime Nr. SI dėl Europos sveikatos draudimo kortelės nusprendė, kad „kompetentinga įstaiga negali atsisakyti kompensuoti išlaidų remdamasi tuo, kad asmens draudimas įstaigoje, kuri išdavė Europos sveikatos draudimo kortelę, baigė galioti, bet išmokas kortelės arba ją laikinai pakeičiančio sertifikato turėtojui buvo teikiamos kortelės ar sertifikato galiojimo laikotarpiu“. T. y. šis punktas nustato, kad išlaidos, kurias buvimo vietos įstaiga sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas galiojančios Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu, privalo būti kompensuotos. VLK, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Administracinės komisijos sprendimo Nr. SI nuostatas, 2019 m. liepos 15 d. tarptautinio mokėjimo pavedimu Nr. 7100045656 sumokėjo Vokietijos kompetentingai įstaigai už S. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus, kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu - draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Įmokų mokėtojų kategorijas ir dydžius nustato minėto įstatymo 17 straipsnis. Šiuo atveju S. L. būtinųjų medicininių paslaugų teikimo jai metu nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl ji prarado draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, kai buvo deklaruotas jos išvykimas gyventi į kitą šalį.

PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovės nepilnametė dukra, neturinti apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso Lietuvoje, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas iš PSDF biudžeto kompensuota suma (39,62 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnius įrodytos, todėl ieškinys tenkinamas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.263, 6.276 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur žyminio mokesčio, nes ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 str., 83 str. 1 d. 10 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 39,62 Eur (trisdešimt devynis eurus 62 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.