Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1A-118-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00614-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-118-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00614-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėja Jūratė Jakubonienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui T. D., nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei su 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 5 (penkių) MGL dydžio 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Priteista iš A. B. E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 330 (tris šimtus trisdešimt) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. B. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10 000 (dešimt tūkstančių) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d. už tai, kad jis 2009-05-23 apie 17 val., apie 100 m nuo (duomenys neskelbtini), prie N. upės, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu - suduodamas jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, o jai nugriuvus ant žemės, įspirdamas ne mažiau kaip tris kartus į pilvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. R. poodines kraujosruvas dilbiuose, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, pilvo sumušimą, 21-ojo danties lūžimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei ranka užspausdamas burną ir atimdamas galimybę priešintis, vieną kartą vaginaliniu būdu lytiškai santykiavo su N. R. prieš jos valią.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2009-05-23 apie 17.05 val., apie 100 m nuo (duomenys neskelbtini), prie N. upės, išžaginęs N. R. ir taip palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą, N. R. priklausantį, mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 2140i“ 200 Lt vertės, padarydamas N. R. 200 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, A. B. išteisinti pagal BK 149 str. 1 d. , sušvelninti jam paskirtąją bausmę, sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Teismo išvada pripažinti A. B. kaltu pagal BK 149 str. 1 d. prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas nuosprendį grindė prielaidomis, bet ne faktais. Teismas nesuvadovavo nuostata, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas nepagrįstai A. B. neprisipažinimą padarius bet kokią nusikalstamą veiką, o po to pripažinus tik telefono pagrobimą, traktuoja kaip jo parodymų nenuoseklumą ir siekimą išvengti atsakomybės. Tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kad N. R. jis nežagino, kadangi liudytojo E. V. buvimą įvykio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji N. R.. Be to, kaltinamasis turi teisę į gynybą, jis turi teisę duoti parodymus, atsisakyti juos duoti, todėl yra natūralu, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jis neigė padaręs bet kokią nusikalstamą veiką. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas ignoravo daugelį nustatytų byloje aplinkybių. N. R. kelis kartus apklausiama skirtingai aiškino bylos aplinkybes. Specialisto išvadoje Nr. S 379/09(01) konstatuojama, kad ant N. R. kelnaičių rasta ne A. B., o visai kito asmens – R. L. sperma. Tokiu būdu kyla klausimas, kur dingo A. B. sperma, jeigu N. R. aiškino, kad eidama iš įvykio vietos jautė, kaip nuo A. B. spermos sušlapo jos kelnaitės. Teismo posėdžio metu teisėjai paklausus, kurie jos parodymai yra teisingi, ji atsakė kiekvieną kartą skirtingai, aiškino, kad pirmi jos parodymai teisingi, kadangi tai buvo iš karto po įvykio, kitą kartą ji sakė, kad pirmi parodymai yra neteisingi, kadangi po įvykio ji buvo susijaudinusi. Byloje apklausta N. R. motina ir civilinė ieškovė A. M. teismo posėdžio metu taip pat aiškino, kad dukra skirtingai apibūdino įvykio aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai V. Ž. ir V. R., kurie iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, teigė, kad N. R. jiems sakiusi, kad ją išžagino 2 vaikinai, o ne vienas A. B.. Tai atsispindi ir Greitosios medicinos pagalbos formoje Nr. 110/a, kur užrašyta, kad N. R. skundžiasi, kad ją išprievartavo ir sumušė du nepažįstami jaunuoliai. Išžaginimą paneigia ir 2009-05-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1977, kurioje teigiama, kad N. R. makštyje spermos nerasta, o sužalojimai ant jos kūno galėjo būti padaryti tiek prievartinio lytinio akto metu, tiek kitomis aplinkybėmis, ką patvirtino ir A. B., kad smurtą jis vartojo tikslu užvaldyti N. R. mobilųjį telefoną, bet ne ją išžaginti. Tokia specialisto išvada paneigia N. R. teiginius dėl jos išžaginimo ir spermos suleidimo į makštį, nes įvykis buvo 2009-05-23 apie 17 val., o ji eksperto buvo apžiūrėta tą patį vakarą 21 val., ir iki to laiko nesiprausė. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu pagal BK 149 str. 1 d., neatsižvelgė į liudytojo E. V. parodymus, kuris buvo įvykio vietoje ir tai patvirtino pati N. R., ir kuris teigė, kad A. B. sudavė N. R. ir atėmė iš jos mobilųjį telefoną, tačiau jos nežagino. Vertindamas, tikėti, ar ne N. R. parodymais, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad 2009-04-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 178 str. 5 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba girto asmens pasirodymą viešose vietose, į tai, kad į mokyklą ji atėjo neblaivi, į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad N. R. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, jame taip pat nurodyta, kad jos parodymų teisingumo klausimas – teismo kompetencija ir polinkis meluoti nėra individuali psichologinė ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. Toks nuosprendis turi būti panaikintas.

Nuteistasis A. B. skundžia jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo ir prašo jį išteisinti. Nurodo, kad kaltę dėl kitos nusikalstamos veikos (BK 180 str. 1 d.) jis pripažino pilnai, tačiau išžaginimas jam inkriminuotas nepagrįstai, jis grįstas išgalvotais nukentėjusiosios N. R. parodymais, kad ji juto jog kaltinamasis paliko jos makštyje savo spermą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad atlikus DNR tyrimus kaltinamojo spermos nukentėjusiosios kūne rasta nebuvo. Jis yra nuteistas nepagrįstai.

Nukentėjusiosios motina E. M. atsikirtime į apeliacinius skundus nurodo, kad jos dukra buvo išžaginta. Ji buvo visa kruvina, išvoliota, ir ji netikinti tuo, kad dėl telefono galima šitaip pasielgti su jos dukterimi. Dukra atpažino savo skriaudėją A. B.. Ta aplinkybė, paliko jis savo spermą dukters kūne ar ne, jokios įtakios nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Faktas, kad padaryta žala, ir nusikaltimo pasekmės liks visam gyvenimui. Dukters anksčiau padaryti nusižengimai negali būti siejami su šia nusikalstama veika.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundus atmesti, nuosprendį palikti galioti. Gynėjas advokatas prašė skundus tenkinti, A. B. išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Šioje byloje keliamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., įvykdymo klausimas. Tiek gynėjas advokatas, tiek pats nuteistasis A. B. ginčija N. R. išžaginimo faktą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai A. B. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 149 str. 1 d.. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tai yra N. R. išžaginimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku įrodo nukentėjusiosios N. R. parodymai, iš kurių matyti, kad A. B. naudojo fizinį smurtą, ir palaužęs jos pasipriešinimą ją išprievartavo. Nukentėjusiosios motinos civilinės ieškovės A. M. parodymai patvirtina N. R. duotus parodymus, ji aiškino, kad iš karto po įvykio dukra nepapasakojo, kas atsitiko, tik vėliau dukra papasakojo, kaip buvo, ji pasakojo taip, kaip parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. Ž. parodė, kad greitosios medicinos pagalbos mašina atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę prie ,,U.“, ji rado merginą policijos mašinoje, perkėlė ją į savo automobilį. Mergina nurodė, kad prie N. ją išprievartavo du jaunuoliai, jai buvo sumušta lūpa ir veidas, minėjo, kad dantis nuskeltas, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas. Mergina buvo susijaudinusi ir verkė pasikūkčiodama, minėjo, kad buvo išžaginta. Liudytojas V. R. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK PR I - ojo būrio vyr. patruliu, ir per radijo ryšį iš praeivių išgirdo, kad sumušta mergina, visa kruvina, privažiavus į nurodytą vietą, nukentėjusią merginą įsisodino į automobilį. N. R. paaiškino, kad ją sumušė ir išžagino, ji buvo labai sukrėsta, šoko būsenoje. Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK KPS vyr. tyrėjos, atlikusios ikiteisminį tyrimą šioje byloje, R. P. parodymu, nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoju ji apklausė praeivį V. K., į kurį nukentėjusioji kreipėsi pagalbos, ir jis nurodė, kad jam būnant prie ,,D.“ pastato, pribėgo išsigandusi mergina, kurią išžagino ir apiplėšė. Jam įsiminė tai, kad mergina buvo šoko būsenoje. Nors paties kaltinamojo A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, teismas nuosprendį grindė iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios N. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad A. B., vartodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, ją vaginaliniu būdu vieną kartą išžagino, nukentėjusiosios parodymus patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad N. R. fizinio smurto pasėkoje padaryti kūno sužalojimai, konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu ar kitomis aplinkybėmis. Nukentėjusiosios N. R. parodymai apie tai, kad A. B. atliko prievartinį lytinį aktą į makštį, pavartodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti N. R. parodymais teismas neturi pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai, kad N. R. parodymai nenuoseklūs, kad ji skirtingai aiškino bylos aplinkybes apie suduotus smūgius yra nepagrįsti, kadangi nukentėjusioji nuosekliai patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, buvo mušama, kad buvo išžaginta, o skirtingas paaiškinimas dėl suduotų smūgių esminių aplinkybių nepaneigia ir tai galima paaiškinti nukentėjusiajai patyrus didelį šoką. Teismas pagrįstai nevertino E. V. duotų parodymų, jog A. B. N. R. nežagino, o tik atėmė jos telefoną, kadangi byloje yra duomenų, jog A. B. bandė paveikti liudytojus duoti jam palankius parodymus. Tai patvirtino liudytojas T. V., kuris pripažino, kad A. B. paprašytas davė melagingus parodymus ( 1.t.b.l.176). Liudytojo E. V. parodymus apylinkės teismas teisingai vertino kaip siekimą padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta taip pat pagrįstai. Aplinkybė, jog specialisto išvada (b.l. 23-35, t. 1) nustatyta, kad ant N. R. džinsinių kelnių rasta sperma, atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta, nepaneigia N. R. parodymų, kad po išvakarėse turėto lytinio akto su R. L., ji turėjo ir prievartinius lytinius santykius su A. B.. Kolegijos nuomone, tai, kad nukentėjusioji po įvykio buvo streso būsenos, jos drabužiai buvo kruvini ir išpurvinti, džinsų užtrauktukas atsegtas, ir ji liudytojui V. K., kurio paprašė pagalbos, bei atvykusiems policijos pareigūnui ir medikei iš karto pasisakė apie tai, kad buvo išžaginta, apie atimtą telefoną nieko neminėjo, ką patvirtino liudytojai V. R., V. Ž., R. P., patvirtina tą aplinkybę, jog A. B., panaudodamas fizinį smurtą bei ranka užspausdamas burną ir taip atimdamas galimybę priešintis, vaginaliniu būdu lytiškai santykiavo su N. R. prieš jos valią.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendis grįstas prielaidomis, nepagrįstas. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė, vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. B. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymo.

Skunde nurodoma, jog teismas, vertindamas, tikėti, ar ne N. R. parodymais, turėjo atsižvelgti į tai, kad 2009-04-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 178 str. 5 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba girto asmens pasirodymą viešose vietose, į tai, kad į mokyklą ji atėjo neblaivi, į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad N. R. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, jame taip pat nurodyta, kad jos parodymų teisingumo klausimas – teismo kompetencija ir polinkis meluoti nėra individuali psichologinė ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. Kolegija pažymi, kad šios aplinkybės A. B. padaryto nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi. Tai nėra pagrindas netikėti nukentėjusios parodymais, juo labiau, vertinti kaip kaltinamąjį išteisinančias aplinkybes. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad teismas nesirėmė vien nukentėjusiosios parodymais, o apkaltinamąjį nuosprendį grindė duomenų, pagrindžiančių A. B. kaltę, visuma. Tokiu būdu ši skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi tai nepaneigia kaltinamojo kaltės dėl N. R. išžaginimo.

Be to, pažymėtina ir tai, jog skunduose nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis spermos nukentėjusiosios kūne nepaliko, nepakankama jo nekaltumui dėl išžaginimo įrodyti. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą. Kolegija sprendimą atmesti apeliacinius skundus grindžia būtent tokiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 49 pateiktu išaiškinimu, ir todėl apeliantų argumentus dėl nepabaigto lytinio akto atmeta kaip neturinčius reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Šioje byloje esminė aplinkybė, turinti reikšmės bylai išspręsti teisingai, yra ne pats lytinių santykių buvimas ar nebuvimas, o prievartinis jų pobūdis. A. B. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir abejonių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia.

Gynėjas advokatas prašo sušvelninti nuteistajam paskirtąją bausmę, tačiau kolegija sprendžia, kad bausmė A. B. paskirta teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į visas įstatyme numatytas aplinkybes, tai yra teismas įvertino tai, kad A. B. padarė tyčinius sunkų ir apysunkį nusikaltimus, jis yra teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs, todėl pagrįstai nusprendė, kad jam yra skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingai nustatyta artima sankcijos vidurkiui. Švelninti A. B. paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Taip pat yra atmetamas advokato skundo argumentas dėl civilinio ieškinio dydžio sumažinimo. Nukentėjusioji dėl nusikalstamų A. B. veiksmų neabejotinai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinės žalos dydis yra įrodytas, todėl teismas teisingai ieškinį šioje dalyje patenkino pilnai. Taip pat nėra pagrindo mažinti 10 000 Lt neturtinės žalos dydį – jis yra protingas ir teisingas. N. R. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes. Teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir susiformavusia teismų praktika panašiose bylose. Keisti apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje kolegija pagrindo nemato.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Tokiu būdu tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo advokato apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė Šiugždinytė Gytis Večerskas