- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- eI-1888-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00524-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (teisių perėmėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir atsakovas, Fondas) 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (2)-S-98 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacinę sumą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo prašyme nurodytą prašomą kompensacinės išmokos sumą – 7 861,85 Eur. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam iš Fondo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad, norėdamas gauti paramą savo projektui pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kitų, išskyrus biokuro) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“, kreipėsi į atsakovą, kuris nurodė, kad pareiškėjo projektui maksimali paramos suma gali siekti 7 895 Eur ir ši suma bus rezervuojama. 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjas nusiuntė mokėjimo prašymą 7 861,85 Eur kompensacinei išmokai gauti, tačiau Fondas skundžiamu sprendimu skyrė tik 4 694,10 Eur dydžio kompensacinę išmoką.
Pareiškėjo teigimu, Fondas nenurodė motyvų, kuriais grindžiamas toks kompensacinės išmokos apskaičiavimas. Sprendimą mažinti mokėjimo prašyme nurodytą sumą lėmė tai, kad apklaustų elektroniniu paštu kelių įmonių nurodytos kainos buvo mažesnės, tačiau atsakovas jokio ekspertinio palyginimo neatliko, specialistų, kurie galėtų pasakyti, kad lyginama lygiavertė įranga su tokiomis pačiomis savybėmis, nekvietė. Kainų palyginimas buvo atliktas apytikriai. Pareiškėjas abejoja, ar tokia formalia apklausa galima remtis apskaičiuojant skiriamą kompensacinės išmokos sumą. Fondas nenurodė, kokiomis metodikomis remdamasis pasirinko tam tikras įmones apklausoms, nenurodė kriterijų, pagal kuriuos pareiškėjas turėjo rinktis atsinaujinančių energijos šaltinių įrangą, todėl atsakovo atlikti kainų palyginimai negali būti pagrįsti. Pažymėjo, jog pasirinko retos „Axitec“ firmos saulės paneles, kurios yra labai kokybiškos ir joms suteikiama 5 metais ilgesnė gamintojo garantija nei vidutiniškai, bei žymiai geresni efektyvumo rodikliai po 25 metų eksplotacijos, o inverteris puikiai „draugauja“ su išmaniojo namo sistema, kuri leidžia efektyviai valdyti namo inžinerines sistemas ir taupiai naudoti įvairių formų energetinius resursus, tačiau Fondas nepaaiškino, kuo netinkama pasirinkta įranga. Mano, jog ginčijamas sprendimas dėl kompensacinės išmokos dydžio sumos priimtas remiantis nepagrįstais kainų palyginimais, todėl negali būti laikomas teisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondas atsiliepime (b. l. 18–22) į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą kompensacinei išmokai gauti, buvo pastebėta, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitoje faktūroje nurodytos akivaizdžiai didesnės įrangos kainos nei pagal praktiką daugelio kitų pareiškėjų vykdytų analogiškų projektų atveju. Taip pat buvo nustatyta, kad saulės elektrinės įrangą pardavusi ir jos montavimą pareiškėjui atlikusi įmonė UAB „Edonum“ viešojoje erdvėje skelbėsi užsiimanti DNR tyrimais, prekiaujanti vaistais ir maisto papildais, teikė įvairias paslaugas sveikatos apsaugos srityje, bet nebuvo nustatyta jokių sąsajų su saulės elektrinių pardavimu ar įrengimu ar dalyvavimu panašaus pobūdžio veikloje, be to, šios įmonės direktorius yra pats pareiškėjas A. K.. Kadangi projekto tinkamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms, siekiant nustatyti, kad pareiškėjo išlaidos realios ir būtinos, pareiškėjas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl įrangos kainų bei paaiškinti, kodėl 2016 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderyje nurodytas 2016 m. spalio 13 d., t. y. būsimos PVM sąskaitos faktūros numeris. Be to, el. paštu buvo apklaustos 6 įmonės, kurios prekiauja saulės elektrinių įranga ir ją montuoja. Apklausoje gauti rezultatai parodė, kad rinkoje tiek analogiškos, tiek iš esmės lygiavertės įrangos kainos, lyginant su pareiškėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis kainomis, yra 1,5–2 kartus mažesnės. Atsakovas pažymėjo, kad, vertindama pareiškėjo projekto įgyvendinimo aplinkybes, taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenyse nėra informacijos apie A. K. UAB „Edonum“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o FNTT nurodė, kad pareiškėjo Fondui pateiktos saulės fotovoltinės sistemos įrangos savikaina padidinta daugiau nei du kartus. Tik po kreipimosi į FNTT, pareiškėjas pateikė duomenis, jog UAB „Edonum“ pateikė patikslintus PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, pagal kuriuos UAB „Edonum“ išrašė pareiškėjui PVM sąskaitą faktūrą 21 658 Eur sumai.
Fondas paaiškino, kad atsakinga institucija turi teisę dalį išlaidų priskirti prie netinkamų, jei projekto išlaidos viršija vidutines rinkos kainas. Šiuo atveju tokios aplinkybės buvo nustatytos, nes pareiškėjo įgyvendinto projekto saulės fotovoltinių modulių, inverterių ir atliktų montavimo darbų kainos viršijo vidutines rinkos kainas, todėl viso pareiškėjo projekto išlaidų suma paskaičiuota pagal vidutines rinkos kainas ir įvertinta kaip galinti siekti 15 647 Eur su PVM. Pagal Pareiškėjo pateiktus duomenis projekto vertė sudarė 26 206,18 Eur su PVM, todėl 10 559 Eur pareiškėjo nurodytos sumos buvo priskirta prie netinkamų išlaidų, o mokėtina kompensacinės išmokos sumą nustatyta 4 694,10 Eur, t. y. 30 proc. nuo 15 647 Eur. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenustato papildomų vertinimo metodikų rinkos kainoms nustatyti ar apklausiamoms įmonėms parinkti, todėl rinkos kainų palyginimas turėtų atitikti bendrąjį gero administravimo principą, kurį jis šiuo atveju atitiko. Fondas pabrėžė, kad pats pareiškėjas palyginimui jokių kainų, kurios iš esmės skirtųsi nuo pateiktų, nei projekto vertinimo metu, nei skunde teismui, nenurodė ir nepateikė, savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo techninio pasirinkimo ar įdiegtos technologijos netinkamumo.
Atsakovas pažymėjo, jog tai, kad projektui įgyvendinti rezervuojama maksimali suma, nereiškia, kad pareiškėjai kaip nors įpareigojami projektą įgyvendinti būtent už tokią sumą. Visoms projekto išlaidoms taikomi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo kriterijai ir atsakinga institucija vertina, ar projekto išlaidos neviršija vidutinių rinkos kainų. Pareiškėjo veiksmų analizė leido įtarti, kad pareiškėjas siekia nesąžiningai pasinaudoti valstybės skiriama kompensacine išmoka jo įgyvendinamam projektui. FNTT pateikta informacija tik patvirtino Fondo abejonių pagrįstumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepiame (b. l. 86–86) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Fondas, atlikdamas projekto išlaidų vertinimą, turi pareigą vertinti pareiškėjo patirtų išlaidų įgyvendinant projektą realumą ir būtinumą, ar projekto išlaidos neviršija vidutinių rinkos kainų. Atsakovas skundžiame rašte nurodo tiek faktinį, tiek teisinį rašto priėmimo pagrindus, motyvus dėl kompensacinės išmokos dydžio sumos apskaičiavimo, todėl nėra pagrindų, kurie sudarytų pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Fondo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (2)-S-98 „Dėl kompensacinės išmokos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. pateikė Fondui projekto pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kitų, išskyrus biokuro) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties namuose“ registracijos formą, kurioje nurodė, kad numato įgyvendinti projektą, ketindamas įdiegti 10 kW saulės fotovoltinę elektrinę be akumuliatorių (b. l. 79–81).
2016 m. birželio 8 d. Fondo raštu Nr. (2)-S-1092 „Dėl projekto registracijos patvirtinimo“ patvirtinta pareiškėjo projekto registracija ir pareiškėjas informuotas, kad maksimali paramos suma gali siekti 7 895 Eur (b. l. 78)
2016 m. spalio 19 d. pareiškėjas pateikė atsakovui 2016 m. spalio 17 d. Mokėjimo prašymą Nr. 1 (b. l. 68) 7 861,85 Eur kompensacinei išmokai gauti bei išlaidas pagrindžiančius, jų apmokėjimą įrodančius ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus, o 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė patikslintą 2017 m. spalio 20 d. Mokėjimo prašymą Nr. l (b. l. 65) 7 816,30 Eur kompensacinei išmokai gauti.
Fondas, įvertinęs pareiškėjo mokėjimo prašymą, 2018 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (2)-S-98 (b. l. 23–25) konstatavo, kad pareiškėjo įgyvendinto projekto saulės fotomodulių, inverterių ir atliktų montavimo darbų kainos (laikiklių sistema (aliuminis) į rinkos palyginamąjį tyrimą nebuvo įtraukta) viršija vidutines rinkos kainas, todėl viso pareiškėjo projekto išlaidų suma paskaičiuotina pagal vidutines rinkos kainas, t. y. 36 vienetai saulės fotomodulių vidutinė rinkos kaina skaičiuojama 7 653 Eur su PVM, inverterio kaina – 3 033 Eur su PVM, laikiklių sistema – 3 267 Eur su PVM, montavimo darbų kaina – 1 694 Eur. Sprendimu apskaičiuota viso projekto kaina – 15 647 Eur su PVM. Kadangi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis projekto vertė sudaro 26 206,18 Eur su PVM, Fondas dalį (10 559 Eur) pareiškėjo prašomos sumos priskyrė prie netinkamų išlaidų, o mokėtiną kompensacinės išmokos sumą nustatė 4 694,10 Eur.
Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo tvarką, pagal šią programą finansuojamų projektų atrankos, finansavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, pareiškėjų, aplinkos ministro paskirto Aplinkos ministerijos struktūrinio padalinio, koordinuojančio programos administravimą, ir atsakingos institucijos, atliekančios programos lėšomis finansuojamų projektų paraiškų surinkimą, vertinimą ir priežiūrą, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintas Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Kompensacinių išmokų teikimą fiziniams asmenims reglamentuoja Tvarkos aprašo X1 skyrius, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad įgyvendinęs projektą, pareiškėjas pateikia atsakingai institucijai tinkamai įformintą mokėjimo prašymą, pareiškėjo deklaraciją, visus išlaidas pagrindžiančių bei apmokėjimą įrodančių dokumentų originalus ar atsakingos institucijos nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, pasiektus atitinkamoje priemonėje keliamus tikslus ir kitus atsakingos institucijos kvietime nurodytus dokumentus. Tinkamoms išlaidoms, jas patvirtinančių dokumentų pateikimui ir įforminimui taikytinos Tvarkos aprašo V skyriaus nuostatos (Tvarkos aprašo 97¹.11 p.). Tvarkos aprašo V skyrius nustato reikalavimus projekto išlaidoms, be kita ko, ir atskiras išlaidų kategorijas, kurios yra netinkamos finansuoti (Tvarkos aprašo 42 p.). Be to, pagal Tvarkos aprašo 44¹ punktą atsakinga institucija ar Aplinkos ministerija (informacinių ir tiriamųjų klimato kaitos projektų atveju turi teisę dalį išlaidų priskirti prie netinkamų, jei projekto išlaidos viršija vidutines rinkos kainas. Vaidovaujantis Tvarkos parašo 43 punktu projekto tinkamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms. Tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti pats. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažįstamos ir tos išlaidos, kurios viršija vidutines rinkos kainas, neatitinka realumo ir būtinumo reikalavimų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 7 816,30 Eur dydžio kompensacinės išmokos prašymą, be kita ko, grindė tokiais dokumentais: 2016 m. birželio 8 d. rangos sutartimi, pasirašyta su UAB „Edonum“, kurios direktorius yra pats pareiškėjas, 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00000000207, UAB „Edonum“ išrašytais 2016 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderiais Nr. 160608 ir Nr. 161013 (b. l. 71–74). Pagal šiuos dokumentus pareiškėjas iš UAB „Edonum“ įsigijo 36 saulės modulius „AC-275M/156-60S AXIpremium“ už 15 376,68 Eur (1 vnt. kaina – 427,13 Eur su PVM), inverterį „SMA Sunny Tripower 10000TL-20) už 4 537,50 Eur (su PVM), laikiklių sistemą (aliuminis) už 3 267 Eur (su PVM) ir montavimo darbus už 3 025 Eur (su PVM).
Kaip minėta, vertinant, ar išlaidos yra tinkamos finansuoti, be kita ko, atsižvelgiama ir į vidutines rinkos kainas. Pažymėtina, kad nei Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu Fondas turi atlikti paraiškose nurodytų kainų atitikties rinkos kainoms apskaičiavimą. Šiuo atveju atsakovas pasirinko atlikti įmonių, prekiaujančių saulės elektrinių įranga, apklausą, pagal kurios rezultatus pareiškėjo nurodyto modelio 36 vnt. saulės fotovoltinių modulių vidutinė rinkos kaina yra 7 653 Eur su PVM, o inverterio vidutinė rinkos kaina – 3 033 Eur su PVM, montavimo darbų vidutinė rinkos kaina – 1 694 Eur su PVM (b. l. 26–32, 48, 53, 56, 57). Taigi pareiškėjo nurodytos sumos gerokai viršija vidutines rinkos kainas. Tai, kad pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytos sumos (išskyrus mokėjimą už laikiklius) viršija rinkos kainas patvirtino ir FNTT 2017 m. spalio 25 d. Fondui adresuotas raštas Nr. 25/9-2-3-16757 (b. l. 33). Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi, tačiau pats nepateikia jokių įrodymų, kad jo UAB „Endonum“ sumokėtos sumos už įrangą ir darbų atlikimą atitiko rinkos kainas, taip pat nepateikė jokių konkrečių skaičiavimo ar paaiškinimų, kodėl atsakovo skaičiavimas yra netikslus. Teismas pažymi, kad būtent asmuo, siekiantis gauti kompensacinę išmoką, turi pagrįsti prašomų kompensuoti išlaidų realumą, būtinumą bei atitiktį rinkos kainoms, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo skaičiavimus, nepateikė.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam buvo rezervuota 7 895 Eur kompensacijos suma teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nustatytas maksimalus galimas kompensuoti išlaidų dydis nereiškia, kad pareiškėjas įpareigojamas projektą įgyvendinti būtent už tokią sumą ir kad būtent tokia suma jam bus atlyginta. Kaip minėta pagal Tvarkos aprašo nuostatas, tinkamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos viršijo vidutines rinkos kainas, pagrįstai dalį pareiškėjo prašomos kompensuoti sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensacinės išmokos sumą apskaičiavo pagal inverterio, saulės modulių ir montavimo darbų vidutines rinkos kainas.
Teismo vertinimu, skundžiamo Fondo sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti Fondo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (2)-S-98 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacinę sumą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo prašyme nurodytą prašomą kompensacinės išmokos sumą – 7 861,85 Eur, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.