Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

L. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog ji 2011-03-19 apie 15.56 val. Vilniuje, Vidūno g. 27, vairuodama automobilį Opel Corsa, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepatiko tarpo iš šono, kliudė stovinčius automobilius VW Golf, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Opel Astra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) taip apgadino automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodoma, kad L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. teismo posėdžio metu, kalta dėl padaryto pažeidimo prisipažino. Nurodė, kad įvykio dieną ji atvyko į parduotuvę apsipirkti. Būdama parduotuvėje prisiminė, jog namuose paliko įjungtą lygintuvą, todėl susijaudinusi, kad namuose gali kilti gaisras, išbėgo iš parduotuvės. Būdama streso būsenoje įsėdo į automobilį ir pajudėjusi iš vietos kliudė tris automobilius. Grįžusi namo ir išjungusi lygintuvą, sugrįžo į įvykio vietą, tačiau ten jau nieko nebuvo, todėl nuvyko į Giraitės g. esančią Kelių policiją ir pareigūnui pranešė apie įvykį. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pagrindo bėgti iš eismo įvykio vietos, ji neturėjo.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

L. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, t. y. dėl to, kad apgadinusi tris automobilius (VW Golf, Opel Astra, Toyota Avensis), ji pasišalino iš įvykio vietos. LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams.

Teismas išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei išklausęs teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių L. M. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., t. y. iš teismui pateiktų duomenų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad L. M. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Taikant principą, kad visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai, negalima konstatuoti, kad L. M. veiksmuose yra LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymiai, t. y. kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio su kuriuo buvo susijusi.

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad L. M. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

L. M. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, bei kita rašytine bylos medžiaga. L. M. veika pagal LR ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai – pažeidė kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą). L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėja pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą.

Skirdamas nuobaudą dėl LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, todėl teisėjo vertinimu L. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.