Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 6 dalį, 137¹ straipsnio 1 dalį, 142⁴ straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad 2015 m. gegužės 19 d., 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią krovininę transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Mjolbyslapet”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusią maršrutu Šalčininkų rajonas–Paškonių kaimas–Alytus, ir vežusią medieną, nustatyta, kad A. P. vairavo minėtą transporto priemonę, viršijančią leistinas apkrovas, tai yra 9,65 t buvo viršyta leistina 40 t bendroji masė, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, taip pat už tai, kad jis, neįsitikinęs, ar yra išduotas leidimas, transporto priemonėje įrengtu pakrovimo įrenginiu (manipuliatoriumi) pats pasikrovė krovinį į minėtą transporto priemonę ir vežė sunkiasvorį krovinį, be to, vykdydamas krovinių vežimą kelių transporto priemone už atlygį, patikrinimo metu nepateikė privalomos kelių transporto priemonės licencijos kopijos, kuri privalo būti kelių transporto priemonėje, taip pat patikrinimo metu atsisakė vykti į svėrimo vietą, kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4, 30 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.5 punkto nuostatas; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9, 10 punktų reikalavimus; Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu A. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 6 dalyje, 142⁴ straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nubaustas galutine 1440 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant A. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

A. P. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skundo autorius nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes administracinė nuobauda jam paskirta, praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą, per kurį gali būti skiriama administracinė nuobauda, be to, teismo priimtas nutarimas laikytinas nemotyvuotu ir pažeidžiančiu Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

Skunde nurodoma, kad apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už 2015-05-19 padarytus pažeidimus, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu 6 mėnesių terminu, jam administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2015-11-19. Nepaisant to, skundžiamas nutarimas priimtas tik 2016-02-12, nors 6 mėnesių termino pratęsimo klausimas nebuvo spręstas. Taigi šios aplinkybės aiškiai rodo, kad administracinė nuobauda A. P. paskirta jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.

Motyvuojamoji dalis

A. P. skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 6 dalyje, 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai dėl to, kad A. P. administracinė nuobauda už aptartus pažeidimus buvo paskirta pasibaigus įstatyme įtvirtintam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 5 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl 2015 m. gegužės 19 d. nustatytų administracinių teisės pažeidimų, už kurių padarymą jis administracine nuobauda nubaustas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimu, kurį Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Taigi matyti, kad A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o apygardos teismui priėmus sprendimą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, šis terminas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo skaičiuojamas iš naujo ir skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo priėmimo metu nebuvo praėjęs.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios yra argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevykdė pareigos išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepašalino iškilusių prieštaravimų, netinkamai vertino surinktus įrodymus, tačiau tokie skundo teiginiai nepagrįsti. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingas, faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. P. kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 6 dalyje, 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų ir bylos medžiagos, A. P. neginčija faktinės aplinkybės, kad transporto priemonės patikrinimo metu jis neturėjo kelių transporto priemonės krovinių vežimo už atlygį licencijos kopijos ir tuo padarė ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas kaltę dėl šio pažeidimo taip pat pripažino. Įvertinant šią aplinkybę, taip pat tai, kad minėto pažeidimo faktas byloje patikimai nustatytas ištirtų įrodymų visuma (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinių pranešimų duomenys, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniai paaiškinimai) ir dėl jo apygardos teismui jokių abejonių nekyla, plačiau dėl šio pažeidimo nepasisakytina.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamos aplinkybės, susijusios su nustatytu pažeidimų darymo metu naudotos transporto priemonės leidžiamos ašies apkrovos viršijimu. Aplinkybė dėl transporto priemonės su kroviniu svorio turi esminę reikšmę pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir 145 straipsnio 6 dalyje, sudėties konstatavimui.

ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t. Šio straipsnio 6 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonę (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.

Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto A. P. nubaudimo už aptartus administracinius teisės pažeidimus iš esmės grindžiami administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos neteisingai apskaičiuotu krovininės transporto priemonės „Volvo“ su priekaba „Mjolbyslapet” ir vežtos medienos svoriu.

Apeliantas nurodo, kad pareigūnai, nustatydami apkrovos viršijimo faktą, nepagrįstai vadovavosi teoriniais paskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintas Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Apeliantas skunde pažymi, kad šių taisyklių paskirtis yra išskirtinai mokestinė (1.2 punktas), be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimas minėtose taisyklėse numatytų skaičiuočių pagrindu laikomas nepagrįstu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-735-04).

Atsakant į šiuos argumentus, visų pirma pažymėtina, kad Taisyklių 1.1. punkte numatyta, jog šios taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką. Tai, kad apelianto minimame Taisyklių 1.2 punkte yra išdėstyti subjektai (miškų savininkai, pardavėjai ir pirkėjai atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas), kuriems yra privalomos šios taisyklių nuostatos, nereiškia, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija šį poįstatyminį aktą taikė nepagrįstai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-62-69-11 laikė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pagal minėtas taisykles medienos tūrį apskaičiavo tinkamai ir pagrįstai šiais skaičiavimais vadovavosi pripažindamas asmenį padariusiu administracinį teisės pažeidimą. Todėl skundo argumentai, kad minėtų taisyklių paskirtis yra išimtinai mokestinė ir šios taisyklės negali būti taikomos medienos svorio nustatymui, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde ginčijamas medienos svorio skaičiavimas ir tuo aspektu, kad pažeidimą fiksavę pareigūnai netiksliai apskaičiavo medienos drėgnumą ir dėl to nepagrįstai medienos tūrį skaičiavo pagal Taisyklėse įtvirtintas lenteles, skirtas šviežios medienos tūrio nustatymui. Šviežia mediena pagal Taisyklių 2 priedo 12.1 papunktį laikoma tokia mediena, kuri nukirsta ne seniau kaip prieš 1 mėnesį.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad medienos drėgnumas turėtų būti nustatomas specialu prietaisu – drėgnomačiu, ir kad šiuo atveju Institucijos atstovų naudotas vizualus ir jutiminis medienos apžiūros būdas nėra pakankamai tikslus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl medienos pagaminimo laiko, kreipėsi į ją pagaminusią miškų urėdiją dėl papildomos informacijos suteikimo. VĮ Šalčininkų miškų urėdijos pateikti duomenys patvirtina, kad pagal važtaraščius Nr. 0374275, Nr. 0374276 (išdavimo data 2015 m. gegužės 19 d.) gabenti pjautiniai eglės rąstai buvo pagaminti 2015 m. balandžio 20 d. – gegužės 10 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad medienos tikrinimas vyko 2015 m. gegužės 19 d., apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad A. P. gabeno medieną, kuri buvo nukirsta mažiau nei prieš mėnesį, tai yra gabeno šviežią medieną. Tuo tarpu jau po pažeidimų nustatymo apelianto pateiktas patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytai komisijai atlikus vežtos medienos drėgnumo matavimus drėgnomačiu „Gann Hydromette HT 65“, nustatytas vidutinis rąstų drėgnumas, kuris reiškia, kad mediena nebuvo šviežiai nukirsta, apylinkės teismo pagrįstai įvertintas kritiškai. Įvertinant tai, kad pažeidėjui palankūs medienos drėgnumo matavimo rezultatai, kurie skiriasi nuo Institucijos nustatytų duomenų, gauti kitoje nei pažeidimo fiksavimo vietoje, nedalyvaujant Institucijos pareigūnams, o dalyvaujant tik suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims, šie duomenys apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip keliantys abejones. Nors apeliantas teisus, teigdamas, kad įstatymas neįpareigoja kviesti Institucijos atstovų, tačiau žinant, kad dėl administracinio teisės pažeidimo, su kuriuo nesutinkama, yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmuo turi būti suinteresuotas pateikti patikimus duomenis, kurių objektyvumą šiuo atveju ir būtų patvirtinę medienos drėgnumo nustatyme dalyvavę pareigūnai.

Skunde taip pat ginčijamas ir transporto priemonės junginio bendrosios masės apskaičiavimas ne svėrimo būdu, ignoruojant apelianto nurodytas aplinkybes dėl priekabos modifikacijos sumažėjusio jos svorio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas transporto priemonės su priekaba svorio nustatymui pagrįstai vadovavosi oficialiais transporto priemonės registracijos dokumentuose nurodytais techniniais priekabos parametrais. Pareigūnams pateiktas transporto priemonės – priekabos „Mjolbyslapet”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas buvo galiojantis, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, skaičiuodamas transporto priemonės junginio masę, manyti, kad priekaba buvo modifikuota ir jos faktiniai duomenys nesutampa su pateiktais oficialiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. IV-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomos formos patvirtinimo“ aiškiai nurodyta kokie duomenys turi būti nurodyti Kelių transporto priemonės registracijos liudijime – tame tarpe ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė. Todėl apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju pasekmės dėl pakeistų (jei tokie pakeitimai buvo padaryti) techninių priekabos duomenų neįregistravimo oficialiuose transporto priemonės registracijos dokumentuose tenka transporto priemonės savininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pagal oficialius transporto priemonės registracijos dokumentus, pačios įmonės, kurioje A. P. dirba vairuotoju, išrašytų važtaraščių duomenis ir Taisyklėse pateiktus skaičiavimus nustatyto A. P. vairuotos transporto priemonių junginio ašių apkrovos viršijimo (9,65 t) fakto.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino A. P. padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 6 dalyje, 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskyrė teisingą administracinę nuobaudą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimas A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.