- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1290-42/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A.N.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui A.N., jo atstovui advokatui Antanui Markūnui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.N. ieškinį atsakovei L. K. dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir jos vykdymo bei nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti galiojančia jo ir atsakovės L. K. 2006 m. sausio 25 d. sudarytą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos sutartį, ir priteisti iš jos 2000 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2006 m. sausio 25 d. sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos sutartį, kuria susitarė, kaip naudosis patalpomis, tačiau atsakovė šios sutarties nevykdė, ir taip padarė ieškovui nuostolį, nes jis buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį, pagal kurią turėjo gauti po 250 Lt per mėnesį, viso ieškovas patyrė 2000 Lt nuostolių. Ieškovas nurodė, kad nors sutartis pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo būti sudaryta notariškai, tačiau atsakovė vengia eiti pas notarą, nors ieškovas įvykdė šią sutartį, atsakovei sumokėjo 2000 Lt. Vadovaudamasis CK 1.93 straipsniu ieškovas prašė teismą pripažinti minėtą sutartį galiojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2006 m. sausio 25 d. atsakovė L. K. ir ieškovas A. N. sudarė patalpų pasidalijimo sutartį, kuria iš esmės susitarė dėl gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, Šaldytuvų 28-2, naudojimosi tvarkos, tai pat sutartyje numatant, kad ieškovas A. N. už jam tenkančią didesnę patalpų dalį kaip kompensaciją sumoka ieškovei 2000 Lt ir atsisako atsakovės padarytos žalos bei įsipareigoja ateityje vieni kitiems jokių pretenzijų nereikšti. Teismas šį sandorį vertino kaip sutartį, kurioje buvo sprendžiami daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), suvaržymo klausimai, šalims nustatant šių patalpų naudojimosi tvarką. Šiam sandoriui sudaryti įstatymas nustato specialią notarinę formą. Teismas pažymėjo, kad šalims sudarant patalpų pasidalijimo sutartį, kurioje iš esmės susitarta dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, ši sutartis įstatymo reikalaujama notarine forma negalėjo būti sudaryta, nes pagal Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalį notaras tvirtina sandorius dėl nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymu nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Sprendime nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo sutarties sudarymo metu 2006 m. sausio 25 d., gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini) registruotos M. K. vardu, o atsakovės L. K. jokios daiktinės teisės neregistruotos, todėl notaras negalėjo tvirtinti minėto sandorio. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentas, jog atsakovė sąmoningai vengia gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu, negali nulemti ginčo sutarties pripažinimo galiojančia. Sprendime taip pat nurodoma, jog L. K. nebaigus paveldėjimo procedūros, notarui dėl jos prašymo nepriėmus vienokio ar kitokio sprendimo: išduoti ar neišduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, jei išduoti, tai į kurią palikimo dalį, L. K. negalima laikyti tokia ginčo patalpų savininke, kuri galėtų sudaryti šio nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo sandorį su trečiaisiais asmenimis, nes priešingu atveju gali būti pažeistos kitų įpėdinių teisės ir teisėti interesai. Be to, teismui pripažinus tokį sandorį galiojančiu, nebūtų galima jo registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes pagal registro duomenis šio sandorio šalis nėra ginčo nekilnojamojo daikto savininkas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti.
1) atsakovė vengia užbaigti paveldėjimo procedūras siekdama išvengti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei sutarties patvirtinimo notarine tvarka. Apeliantas nurodo, jog sutartinius įsipareigojimus yra įvykdęs, todėl turi teisę reikalauti šią sutartį pripažinti galiojančia CK 1.93 str. 4 d. pagrindu. Tačiau teismas nepakankamai įvertino šią aplinkybę ir nesilaikė CPK 185 str. reikalavimo įsitikinimą grįsti visapusišku bylos aplinkybių vertinimu, CK 1.93 str. 4 d. nuostatas teismas turėjo taikyti kartu su CK 1.5 str. įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Apelianto nuomone, jam turėtų būti atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl sutarties nevykdymo neatsižvelgiant į tai, ar sutartis pripažintina ar nepripažintina galiojančia. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. N. , M. K. ir R.A.G. yra gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Paminėto nekilnojamojo turto bendraturtė M. K. mirė 2005 m. sausio 1 d. Po jos mirties paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti J. K. , M. K. ir A. K. . A. L. R., nors ir priėmė M. K. palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas. Taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2006 m. sausio 25 d. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi sutartį, kuria šalys susitarė dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos, be to, ieškovas už jam tenkančią didesnę patalpų dalį įsipareigojo sumokėti atsakovei 2000 Lt ir atsisakyti atsakovės padarytos žalos.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas pripažinti ginčo sutartį galiojančia, neįvertino aplinkybės, kad atsakovė vengia užbaigti paveldėjimo procedūrą bei patvirtinti sutartį notarine tvarka, be to, neatkreiptas dėmesys, kad ieškovas tarp šalių pasirašytą sutartį įvykdė ir už gautą naudojimuisi didesnį gyvenamąjį plotą atsakovei sumokėjęs, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė negali būti ginčo sutarties šalimi, nes ji nėra patalpų, dėl kurių naudojimosi šalys susitarė, savininke. Nustatyta, kad po M. K. mirties kitiems paveldėtojams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau atsakovei, nors ji ir priėmė palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra neišduotas. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, notaras nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Nustačius, kad atsakovė nėra ginčo sutartyje nurodyto turto savininkė, notaras tokio sandorio netvirtina.
Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje sprendžiami ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąsias patalpas suvaržymo klausimai, tai yra, naudojimosi tvarkos nustatymas, kuris yra susijęs ir su trečiųjų asmenų (ne šio sandorio šalių teisių apsauga), todėl tokiam sandoriui įstatymas nustato specialią notarinę formą (CK 1.74 str. 1 p.), kurios nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (1.93 str. 3 d.)
Laikytinas nepagrįstu ieškovo skundo argumentas, kad apylinkės teismas turėjęs tenkinti ieškinį vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Tačiau Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Apylinkės teismas, ištyręs ginčo sandorio sudarymo aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė paminėto įstatymo reikalavimų, nes žinodamas, jog atsakovė nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo bei, kad į tą patį nekilnojamąjį turtą jau išduoti paveldėjimo teisės liudijimai kitiems asmenims, prisiėmė riziką dėl tokio sandorio galiojimo bei vykdymo.
Be to, nepagrįstas ieškovo skundo argumentas ir dėl 2000 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos apeliantas kildina iš ginčo sutarties, nes atmetus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, kaip pasekmė, pagrįstai atmestas reikalavimas ir dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d.1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo nekeisti.