- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e1-860-319/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47449-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kaltinamasis
- S. M., G. S.
- Kategorijos
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47449-19, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji S. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., prisidengdama A. J. vykdoma individualia veikla – mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai, tabakas pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pati realiai vykdydama prekybą maisto prekėmis adresu (duomenys neskelbtini), šios veiklos neįregistravusi, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. J., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas esant atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, sąmoningai apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą A. J., vykdančios individualią veiklą, buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įstatymo redakcija 2015 m. gruodžio 22 d., Nr. XII-2215) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu parašu“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. iš tiekėjų užsakė ir nupirko maisto prekes prekybos vietai ir organizavo bei mokėjo papildomą, buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį:
tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių įsigijimo ne mažiau kaip už 27 340,12 EUR:
2019 m. kovo 6 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/701/ZAMODB/2019 už 915, 79 EUR;
2019 m. spalio 14 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2214/ZAMODB/2019 už 798, 57 EUR;
2019 m. spalio 16 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2235/ZAMODB/2019 už 489,55 EUR,
2019 m. spalio 24 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2304/ZAMODB/2019 už 602, 38 EUR;
2019 m. spalio 30 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU -2/2353/ZAMODB/2019, už 629, 42 EUR;
2019 m. lapkričio 6 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2387/ZAMODB/2019, už 713, 04 EUR;
2019 m. lapkričio 13 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2436/ZAMODB/2019, už 616, 84 EUR;
2019 m. lapkričio 18 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2469/ZAMODB/2019, už 446, 35 EUR;
2019 m. lapkričio 20 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2495/ZAMODB/2019, už 500, 42 EUR;
2019 m. lapkričio 21 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2503/ZAMODB/2019 už 570, 90 EUR;
2019 m. lapkričio 27 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2546/ZAMODB/2019 už 809, 07 EUR;
2019 m. lapkričio 28 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2556/ZAMODB/2019 už 527, 40 EUR;
2019 m. gruodžio 4 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2601/ZAMODB/2019 už 857, 67 EUR;
2019 m. gruodžio 5 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/9/ZAMFDW 2019 už 242, 86 EUR;
2019 m. gruodžio 9 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/9/ZAMFDW/2019 už 336,75 EUR;
2019 m. gruodžio 12 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2654/ZAMODB/2019 už 786,18 EUR;
2019 m. gruodžio 16 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2684/ZAMODB/2019, už 1 068,12 EUR;
laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. iš Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių už 18 900 EUR;
- iš (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių už 2 837,07 EUR, pagal (duomenys neskelbtini) „Lietuvos gyventojui prie (duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras:
2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19016775, už 58,81 EUR;
2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19009839, už 159,99 EUR;
2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19014955 už 65,69 EUR;
2019 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19016583 už 118,36 EUR;
2019 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19020334 už 80,53 EUR;
2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19024469 už 67,95 EUR;
2019 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19022373 už 157,03 EUR;
2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19028662 už 52,32 EUR;
2019 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19036212 už 126,17 EUR;
2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19041701 už 53,87 EUR;
2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19044417 už 93,87 EUR;
2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19051142 už 100,65 EUR;
2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19054334 už 98,88 EUR;
2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19057199, už 112,83 EUR;
2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19061048 už 167,27 EUR;
2019 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19065196 už 137,14 EUR;
2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19082233 už 78,58 EUR;
2019 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19076529 už 161,00 EUR;
2019 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19082233 už 188,47 EUR;
2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19084422 už 50,71 EUR;
2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19091272 už 81,54 EUR;
2019 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19098053, už 89,39 EUR;
2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19099686 už 32,55 EUR;
2019 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19101474 už 55,21 EUR;
2019 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19103180 už 65,18 EUR;
2019 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19104808 už 57,62 EUR;
2019 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19107926 už 217,01 EUR;
2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. S19106698 už 108,45 EUR;
- 2019 m. gruodžio 11 d. iš (duomenys neskelbtini) įsigytos žuvies produkcijos be pirkimo dokumentų – heko 2 dėžių, heko file 2 blokų, ešerio faršo 8 kg , silkių filė (aromatinės) 10 kg, silkės su galva 4 kibirų, silkės su žele 4 kg, silkės pomidorų padaže 4 kg, už 325, 64 EUR;
- laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. iš V. Ž. įsigytų prekių (mėsos produkcijos) be pirkimo dokumentų už ne mažiau kaip 3 317,32 EUR:
2019 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku įsigytų prekių – už ne mažiau kaip 571,44 EUR;
2019 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 571,44 EUR;
2019 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 285,72 EUR;
2019 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių ne mažiau kaip už 285, 72 EUR;
2019 m. lapkričio 19 d. įsigytų prekių už 287 EUR;
2019 m. gruodžio 9 d. įsigytų prekių už 27 EUR;
2019 m. gruodžio 10 d. įsigytų prekių už 353 EUR;
2019 m. gruodžio 16 d. įsigytų prekių už 58 EUR;
2019 m. gruodžio 17 d. įsigytų prekių už 778 EUR;
tai yra šių prekių įsigijimų už 36 291,34 EUR neįrašė buhalterinės apskaitos registre „Pirkimų žurnalas“ ir suvestiniame registre „Pinigų įplaukų ir išlaidų žiniaraštis“;
- laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. iš gautų neapskaitytų pajamų išmokėjo 600 EUR darbo užmokesčio D. K., 5 000 EUR darbo užmokesčio sau (S. M.), 4 560 EUR darbo užmokesčio A. J., ir į tvarkomą individualios veikos apskaitą neįrašė priskaičiuoto 14 761,80 EUR darbo užmokesčio, 1 528,62 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 3 073,18 EUR įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSD – 1 848,18 EUR; PSD – 1 030,48 EUR; PF – 194,52 EUR);
pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu parašu“; 4 straipsnio nurodymus, kad „Reikalavimai apskaitos informacijai“ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 (suvestinė redakcija iki 2019 m. gegužės 1 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1056 (suvestinė redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.) „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas“ 13 punkte nurodyta, kad „Kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba išmokėję grynuosius pinigus, aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims popieriniu arba elektroniniu būdu pateikia apskaitos dokumentą – kasos aparato kvitą. Kasos aparato kvito formą, jo pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos“, nurodė A. J. dalį prekių prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduoti be pardavimo apskaitos dokumentų – kasos aparato kvitų, kuri, vykdydama nurodymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančiu kasos aparatu nefiksavo ir tvarkomoje apskaitoje neapskaitė ne mažiau kaip 26 000 EUR įplaukų už parduotas prekes. Tokiu būdu, A. J. kartu su S. M., vykdydama jos nurodymus, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė teisės aktų reikalaujamą A. J., vykdančios individualią veiklą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti A. J., vykdančios individualią veiklą, veiklos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamoji S. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., prisidengdama A. J. vykdoma individualia veikla – mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai, tabakas pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pati realiai vykdydama prekybą maisto prekėmis adresu (duomenys neskelbtini), šios veiklos neįregistravusi, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. J., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas esanti atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, turėdamos vieningą tikslą nuslėpti A. J., vykdančios individualią veiklą, veiklą ir išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. A. J. suteikus jai (S. M.) savo prisijungimo prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemos bei „Sodros“ paskyros duomenis, kuriais pasinaudodama ji (S. M.) pateikė A. J., vykdančios individualią veiklą, pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tik apie apskaitos dokumentais pagrįstas ūkines operacijas, o būtent:
pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 711 straipsnio „Prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių asmenų registravimas PVM mokėtojais“ 1 dalį, kuri nurodo, kad „Jeigu apmokestinamasis asmuo, <...> įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės, skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 711 straipsnio 1 dalies 2 punktą „visų asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių <...> vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 14 000 eurų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti.“, 711 straipsnio 5 dalį „Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes, tiekiamas šalies teritorijoje prekes (teikiamas paslaugas), už jam užsienio apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio ir 71 straipsnių nuostatas.“ 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu. 1 dalį „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo redakcija Nr. VA-134) patvirtintas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykles, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdydama individualią veiklą, iš Lenkijos tiekėjų įsigytų prekių ne mažiau kaip už 29 811,31 EUR neįrašė buhalterinės apskaitos registre „Pirkimų žurnale“ ir suvestiniame registre „Pinigų įplaukų ir išlaidų žiniaraštis“, dėl ko 2019 m. birželio mėn. prekių gavimams iš Lenkijos pasiekus 15 170, 68 EUR, nesiregistravo PVM mokėtoju, Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė PVM deklaracijų iki 2020 m. sausio 25 d., tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM mokestį – nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokėjo 6 159 EUR PVM;
pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio „Pajamų mokesčio tarifai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 27 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdydama individualią veiklą prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), esančiu kasos aparatu neapskaitė iš viso 26 000 EUR įplaukų – 21 488 EUR gautų pajamų ir 4 512 EUR PVM, už parduotas prekes ir šių duomenų neįtraukė į A. J., vykdančios individualią veiklą, apskaitą, dėl ko 2020 m. birželio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 metus deklaravo 42 148,54 EUR pajamų, nedeklaravo 21 488 EUR gautų pajamų, deklaravo 316,32 EUR pajamų mokesčio, nedeklaravo 3 223 EUR pajamų mokesčio ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 223 EUR gyventojų pajamų mokesčio, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį;
pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „<...>kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį<...>“; 24 straipsnio „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos“ 1 dalyje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“; 2 dalyje nurodyta, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tvarkomoje apskaitoje neregistravo D. K., S. M., A. J. išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 10 160 EUR (14 761,80 EUR iki mokesčių), dėl ko neišskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 528,62 EUR pajamų mokesčio:
2019 m. kovo 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. vasario mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 491,55 EUR, nedeklaravo 1 348,46 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 38,31 EUR (GPM), nedeklaravo 141,82 EUR (GPM),
2019 m. balandžio 10 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. kovo mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 433,92 EUR, nedeklaravo 1 348,46 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 26,78 EUR (GPM), nedeklaravo 141,82 EUR (GPM),
2019 m. gegužės 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje „Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje“ (GPM313) už 2019 m. balandžio mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 433,92 EUR, nedeklaravo 1 348,46 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 26,78 EUR (GPM), nedeklaravo 141,82 EUR (GPM),
2019 m. birželio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje“ (GPM313) už 2019 m. gegužės mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 493,25 EUR, nedeklaravo 1 348,46 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 38,65 EUR (GPM), nedeklaravo 141,82 EUR (GPM),
2019 m. liepos 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. birželio mėnesį, 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 1 039,34 EUR, nedeklaravo 588,41 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 87,87 EUR (GPM), nedeklaravo 43,66 EUR (GPM),
2020 m. vasario 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. liepos mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 505,66 EUR, nedeklaravo 958,23 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 71,65 Eur (GPM), nedeklaravo 43,66 EUR (GPM),
2019 m. rugsėjo 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 551,90 EUR, nedeklaravo 1 365,19 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 50, 38 EUR (GPM), nedeklaravo 145,67 EUR (GPM),
2019 m. spalio 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje „Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija“ (GPM313), už 2019 m. rugsėjo mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 518,67 EUR, nedeklaravo 1 365,19 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 43,73 EUR (GPM), nedeklaravo 145,67 EUR (GPM),
2019 m. lapkričio 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. spalio mėnesį deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 483,08 EUR, nedeklaravo 1 365,19 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 36, 62 EUR (GPM), nedeklaravo 145, 67 EUR (GPM),
2019 m. gruodžio 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. lapkričio mėnesį, deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 525,45 EUR, nedeklaravo 1 365,19 EUR, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 45,09 EUR (GPM), nedeklaravo 145,67 EUR (GPM),
2020 m. vasario 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. gruodžio mėnesį deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 921,79 EUR, nedeklaravo 2 730,38 EUR daugiau, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 25,14 EUR (GPM), nedeklaravo 145,67 EUR (GPM), 7 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ deklaravo 38,93 EUR (GPM), nedeklaravo 145,67 EUR;
pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje <....>asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme <...> draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą <....>; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“, Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1719 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinti apdraustųjų asmenų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą – 12,52 procento ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tvarkomoje apskaitoje neregistravo D. K., S. M., A. J. išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 10 160 EUR (14 761,80 EUR iki mokesčių), dėl ko nepaskaičiavo, neišskaičiavo, nedeklaravo ir į VSDFV biudžetą nesumokėjo iš viso 3 073,18 EUR (VSD – 1 848,18 EUR; PSD – 1 030,48 EUR; PF – 194,52 EUR) VSD, PSD, PF įmokų, o VSDFV teritoriniam skyriui pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (priskaičiuotą darbo užmokestį) ir socialinio draudimo įmokų sumą:
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. sausio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 348,46 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 276,64 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 276,64 EUR VSD įmokų (VSD – 168,83 EUR, PSD 94,13 EUR, PF 13,68 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. vasario mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 348,46 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 276,64 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 274,64 EUR VSD įmokų (VSD - 168,83 Eur, PSD 94,13 Eur, PF 13,68 Eur) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. kovo mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nedeklaravo 1 348,46 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 276,64 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 274,64 EUR VSD įmokų (VSD - 168,83 EUR, PSD 94,13 EUR, PF 13,68 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. balandžio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ papildomai turėjo deklaruoti 1 348,46 EUR sumą, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ papildomai turėjo deklaruoti 276,64 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 274,64 EUR VSD įmokų (VSD - 168,83 EUR, PSD 94,13 EUR, PF 13,68 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. gegužės mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 588,41 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 114,75 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, papildomai nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 114,75 EUR VSD įmokų (VSD 73,67 EUR, PSD 41,08 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. birželio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 588,41 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 114,75 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią, veiklą nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 114,75 EUR VSD įmokų (VSD 73,67 EUR, PSD 41,08 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. liepos mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 364,78 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 289,52 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 289,52 Eur VSD įmokų (VSD 170,92 EUR, PSD 95,30 EUR, PF 23,30 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. rugpjūčio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 365,19 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 289,52 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 289,52 EUR VSD įmokų (VSD 170,92 EUR, PSD 95,30 EUR, PF 23,30 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. rugsėjo mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 365,19 EUR, S5 laukelyje nedeklaravo 289,52 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 289,52 EUR VSD įmokų (VSD 170,92 EUR, PSD 95,30 EUR, PF 23,30 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. spalio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 365,19 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 289,52 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 289,52 EUR VSD įmokų (VSD 170,92 EUR, PSD 95,30 EUR, PF 23,30 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. lapkričio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 365,19 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 289,52 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 289,52 EUR VSD įmokų (VSD 170,92 EUR, PSD 95,30 EUR, PF 23,30 EUR) sumos;
- pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. gruodžio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma EUR“ nedeklaravo 1 365,19 EUR, S5 laukelyje „Įmokų suma EUR“ nedeklaravo 289,52 EUR, t. y. A. J., vykdanti individualią veiklą, nedeklaravo ir nesumokėjo į VSDFV biudžetą 289,52 EUR VSD įmokų (VSD 170,92 EUR, PSD 95,30 EUR, PF 23,30 EUR) sumos;
dėl ko A. J., vykdanti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 7 824, 8 EUR mokesčių ir įmokų.
Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. vykdydamas individualią veiklą – mažmeninę prekybą maisto produktais, pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą,
pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu parašu“, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių įsigijimo ne mažiau kaip už 27 340,12 EUR, o būtent:
- iš Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių už ne mažiau kaip 9 366,69 EUR pagal:
2019 m. kovo 6 d. atsiėmimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/702/ZAMODB/2019 už 551,30 EUR;
2019 m. liepos 18 d. atsiėmimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/1644/ZAMODB/2019 už EUR 616,79;
2019 m. spalio 14 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2215/ZAMODB/2019 už EUR 377,84;
2019 m. spalio23 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2296/ZAMODB/2019 už 366,12 EUR;
2019 m. spalio 24 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2306/ZAMODB/2019 už 948,85 EUR;
2019 m. spalio 30 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2352/ZAMODB/2019 už 432,36 EUR;
2019 m. lapkričio 13 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2435/ZAMODB/2018 už 509,72 EUR;
2019 m. lapkričio 14 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2446/ZAMODB/2018 už 445,31 EUR;
2019 m. lapkričio 18 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2468/ZAMODB/2018 už 353,33 EUR;
2019 m. lapkričio 20 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2496/ZAMODB/2019 už 431,28 EUR;
2019 m. lapkričio 21 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2502/ZAMODB/2019 už 576,33 EUR;
2019 m. lapkričio 25 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2524/ZAMODB/2019 už 171,46 EUR;
2019 m. lapkričio 27 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2547/ZAMODB/2019 už 472,73 EUR;
2019 m. lapkričio 28 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2555/ZAMODB/2019 už 700,69 EUR;
2019 m. gruodžio 4 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2600/ZAMODB/2019 už 589,69 EUR;
2019 m. gruodžio 5 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2608/ZAMODB/2019 už 409,53 EUR;
2019 m. gruodžio 11 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2648/ZAMODB/2019 už 467,66 EUR;
2019 m. gruodžio 12 d. atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2655/ZAMODB/2019 už 555,11 EUR;
2019 m. gruodžio 16 d. -12-16 atsiėmimo patvirtinimo dokumentą („Potwierdzenie odbioru“) Nr. SU-2/2683/ZAMODB/2019 už 390,59 EUR;
- tvarkomoje apskaitoje neapskaitė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. iš Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų Lenkijos tiekėjų įsigytų prekių už 12 650 EUR;
- tvarkomoje apskaitoje neapskaitė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. iš (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių už 1 521,43 EUR, pagal (duomenys neskelbtini) „Lietuvos gyventojui“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras:
Dok. Nr. Data Sąskaitoje nurodyta gavėjo informacija Suma EUR Suma EUR su PVM S19002157 2019-01-10 prie S. 65,25 78,95 S19005321 2019-01-24 prie S. 60,49 73,19 S19006769 2019-01-31 prie S. 54,55 66,01 S19009842 2019-02-14 prie S. 49,46 59,85 S19013235 2019-02-28 (duomenys neskelbtini) 67,18 81,29 S19018468 2019-03-21 prie S. 70,90 85,79 S19026614 2019-04-18 prie S. 92,61 112,06 S19032873 2019-05-07 prie S., (duomenys neskelbtini) 86,31 104,44 S19039003 2019-05-23 prie S. 105,57 127,74 S19041696 2019-05-30 prie S. 44,04 53,29 S19062135 2019-07-18 (duomenys neskelbtini), prie S. 66,34 80,27 S19065183 2019-07-25 prie S. 50,96 61,66 S19071273 2019-08-08 prie S. 89,69 108,52 S19084403 2019-09-12 prie S. 62,44 75,55 S19089612 2019-10-03 prie S. 44,02 53,29 S19101475 2019-11-21 prie S., (duomenys neskelbtini) 58,99 71,38 S19104804 2019-12-05 prie S. 93,89 113,61 S19106701 2019-12-12 prie S. 36,73 44,44 S19107927 2019-12-17 prie S. 57,93 70,10 Iš viso: 1 257,37 1 521,43
- tvarkomoje apskaitoje neapskaitė 2019 m. gruodžio 11 d. iš (duomenys neskelbtini) įsigytos žuvies produkcijos be pirkimo dokumentų – heko 2 dėžių, heko file 2 blokų, ešerio faršo 8 kg , silkių filė (aromatinė) 10 kg, silkės su galva 4 kibirų, silkės su žele 4 kg, silkės pomidorų padaže 4 kg – iš viso prekių už 325, 64 EUR;
- tvarkomoje apskaitoje neapskaitė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. iš V. Ž. įsigytų prekių (mėsos produkcijos) be pirkimo dokumentų už ne mažiau kaip 3 802 EUR:
2019 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 200 EUR;
2019 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsigytų prekių už ne mažiau kaip 400 EUR;
2019 m. gruodžio 10 d. įsigytų prekių už 243 EUR;
2019 m. gruodžio 17 d. įsigytų prekių už 359 EUR;
pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių trečiojo skirsnio „Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato naudojimas“ 49.3. punktą „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. V. G. atvežus (duomenys neskelbtini) produkciją pagal PVM sąskaitas – faktūras serija NOR Nr. 007680, 007899, 008167, 008248, 008362, 008514, 008740, 008950, 009100, 009263, 009455, tvarkomoje apskaitoje neapskaitė 18,18 EUR išmokėjimo V. G.;
pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį, kurio nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu parašu“; 4 straipsnio nurodymus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 13 punktą, kuriame nurodyta, kad „Kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba išmokėję grynuosius pinigus, aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims popieriniu arba elektroniniu būdu pateikia apskaitos dokumentą – kasos aparato kvitą“, nurodė prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbančioms pardavėjoms dalį prekių prekybos vietoje parduoti be pardavimo apskaitos dokumentų – kasos aparato kvitų, kurios, vykdydamos nurodymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), esančiu kasos aparatu neapskaitė ne mažiau kaip 35 782,84 EUR įplaukų už parduotas prekes, o jis (G. S.) šių prekių pardavimo ne mažiau kaip už 35 782,84 EUR neapskaitė registre „Gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalas“, dėl to pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti G. S., vykdančio individualią veiklą, veiklos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamasis G. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vykdydamas individualią veiklą – mažmeninę prekybą maisto produktais, pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas nuslėpti G. S., vykdančio individualią veiklą, pajamas ir išvengti mokesčių, o būtent:
pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 711 straipsnio „Prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių asmenų registravimas PVM mokėtojais“ 1 dalį, kuri nurodo, kad „Jeigu apmokestinamasis asmuo, <...> įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės, skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 711 straipsnio 1 dalies 2 punktą „visų asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių <...> vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 14 000 eurų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti.“, 711 straipsnio 5 dalį „Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes, tiekiamas šalies teritorijoje prekes (teikiamas paslaugas), už jam užsienio apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio ir 71 straipsnių nuostatas.“ 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu. 1 dalį „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija) patvirtintas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykles, vykdydamas individualią veiklą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų įsigytų prekių už ne mažiau kaip 22 016,69 EUR, neapskaitė registre „Gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalas“, dėl ko 2019 m. liepos mėnesį prekių gavimams iš Lenkijos pasiekus 15 396,73 EUR, nesiregistravo PVM mokėtoju, Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė PVM deklaracijų iki 2020 m. sausio 25 d., tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM mokestį – nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokėjo 6 210,25 EUR PVM;
pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio „Pajamų mokesčio tarifai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 27 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, vykdydamas individualią veiklą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), esančiu kasos aparatu neapskaičius iš viso 35 782,84 EUR įplaukų už parduotas prekes ir šių duomenų neįtraukus į G. S., vykdančio individualią veiklą, apskaitą, į deklaraciją įtraukė tik duomenis apie dokumentais pagrįstas ūkines operacijas – 2020 m. birželio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 metus (forma (GPM311)), deklaravo 43 784,40 EUR pajamų, nedeklaravo 29 572 EUR gautų pajamų, deklaravo 271,28 EUR pajamų mokesčio, nedeklaravo 4 435,89 EUR pajamų mokesčio ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 4 435,89 EUR gyventojų pajamų mokesčio, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, todėl jis (G. S.) į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 10 646,14 EUR mokesčių.
Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji S. M., pareiškus jai įtarimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, 2021m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu savo kaltę dėl 2021 m. liepos 23 d. pareikšto įtarimo pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad ji organizavo A. J. vardu vykdomą individualią veiklą – prekybą maisto prekėmis (duomenys neskelbtini), o A. J. dirbo kaip pardavėja, jai buvo mokamas atlyginimas. Tokiu būdu veiklą vykdė todėl, kad kai laukėsi vaiko, suprato, kad pati viena individualios veiklos vykdyti nesugebės, paprašė A. J. pagalbos, o vėliau planavo šią veiklą įregistruoti savo vardu. Šiuo metu jau yra įregistravusi savo individualią veiklą. Vykdant prekybą maisto prekėmis, dalis prekių buvo parduodama be pardavimo apskaitos dokumentų – kasos aparatų kvitų, nes reikėjo grynųjų pinigų, kad atsiskaityti su prekių tiekėjais, taip pat reikėjo susimokėti moteriai, kuri padėjo tvarkyti A. J. individualios veiklos apskaitą, taip pat ir A. J. mokėti atlyginimą. Už kokią sumą parduotų prekių buvo nepaskaityta per 2019 metus, tiksliai neprisimena, bet sutinka su pranešime nurodyta suma. Dalis prekių iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų, V. Ž., (duomenys neskelbtini), buvo įsigyjama be apskaitos dokumentų – sąskaitų faktūrų. Už kokią sumą įsigytų prekių nebuvo įtraukta į A. J. individualios veiklos apskaitą neprisimena, sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis sumomis. Taip buvo daroma, kad išlaikyti verslą ir nedideles kainas, pritraukti pirkėjus. A. J. individualios veiklos apskaitą vedė S. M., ji VMI ir Sodrai teikė deklaracijas A. J. vardu, su jai išduotais prisijungimais prie savitarnos sistemų. Deklaracijose atsispindėjo duomenys apie apskaitos dokumentais pagrįstas ūkines operacijas, tai yra tik tie duomenys, kurie buvo įtraukti į apskaitą. Tų duomenų, apie dokumentais nepagrįstas operacijas, nedeklaravo, dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti ir sumokėti A. J. individualios veiklos mokesčiai. Dėl šių savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (12 t., b. l. 137-138).
Kaltinamoji S. M. 2019 m. gruodžio 17 d., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, paaiškino, kad kuo yra įtariama supranta gerai, kalta prisipažįsta iš dalies. Paaiškino, kad ji padeda A. J. organizuoti individualią veiklą, kurią ji vykdo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje yra prekiaujama maisto prekėmis. Anksčiau ji pati dirbo pagal individualios veiklos pažymą, turėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini), A. J. dirbo pas ją pardavėja. Ta parduotuvė dabar yra uždaryta jau apie 3 metus. A. J. išėjo iš darbo ir atsidarė savo parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbi pagal individualios veiklos pažymą. Ji oficialiai išėjo iš darbo, kadangi jos vaikai labai sirgo ir perleido savo veiklą A. J., o pati dirbo tik neoficialiai. Vis planavo persirašyti į savo veiklą, bet vis neturėjo tam laiko ir taip liko. Tokiu būdu ji dirba apie 2 metus. Ji tvarko A. J. individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Jeigu pati ko nors nesupranta, padeda teta, buvusi buhalterė D. K.. Ji padeda pateikti metines ataskaitas VMI, Sodrai. Ji šiai dokumentus, kurių reikia, nuveža, duomenis, kurių reikia atskaitoms, pateikia įrašytus į USB atmintinę, o kitus dokumentus pateikia popieriniame variante. D. K. nėra oficialiai įdarbinta A. J. individualioje veikloje. Už šią veiklą ji A. J. sumoka nuo 30 iki 50 eurų iš neapskaitytų pinigų. Dokumentus įtraukimui į apskaitą jai pateikia A. J., o ji namuose, su savo kompiuteriu juos suregistruoja. Dokumentus į apskaitą įtraukia nesinaudodama jokia specialia buhalterinės apskaitos programa, tiesiog viską suveda į paprastą „Excel“ formato lentelę. Ši lentelė yra jos namų kompiuteryje, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu (duomenys neskelbtini). A. J. individualios veiklos duomenis VMI, Sodrai, teikia ji. Pati A. J. dirba kaip paprasta pardavėja. Toje pačioje parduotuvėje dirba dar viena pardavėja – L. U., ji yra įdarbinta oficialiai. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini), prekiaujama maisto produktais – mėsos gaminiais, pieno produktais, konditerijos gaminiais, gėrimais. Prekės užsakomos iš (duomenys neskelbtini) arba Lietuvos tiekėjų. Iš (duomenys neskelbtini) prekės užsakomos iš vieno tiekėjo – (duomenys neskelbtini). Prekes užsako ji, parašydama užsakymą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Prekės vežamos 2 kartus per savaitę – pirmadienį, trečiadienį, tiesiai į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prekės atvežamos su sąskaitomis ir važtaraščiais. Kartais sąskaitos yra atsiunčiamos elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) ir jas atsispausdina pati. Visos prekės, kurias atveža iš (duomenys neskelbtini) būna nurodytos lydinčiuose dokumentuose – sąskaitose ir važtaraščiuose, tik ne visos tos sąskaitos yra įtraukiamos į A. J. individualios veiklos apskaitą. Į apskaitą yra neįtraukiama maždaug kas trečia sąskaita. Per savaitę iš (duomenys neskelbtini) tiekėjo yra nuperkama prekių už 300 eurų, kurios yra neįtraukiamos į A. J. individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Tas sąskaitas, kurių į apskaitą netraukia – išmeta. Dalis tokių sąskaitų buvo rasta kratos metu namuose (duomenys neskelbtini), esančioje šiukšliadėžėje. Iš Lietuvos tiekėjų prekės užsakomos iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) retais atvejais taip pat gauna produkcijos be sąskaitų. Šiais metais iš šios bendrovės yra gavę neapskaitytų prekių už 60 eurų, nes pirko tik kelis kartus. Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) prekes užsako ji, A. J. vardu. Šiais metais iš jų įsigijo neapskaitytos produkcijos už 60 eurų. Žuvies produkciją užsako iš (duomenys neskelbtini), ši bendrovė produkciją tiekia tik su sąskaitomis. Iš (duomenys neskelbtini) užsako žuvies produkciją. Per šiuos metus iš (duomenys neskelbtini) gavo nepaskaitytos produkcijos už 100 eurų. Prekes priima ta pardavėja, kuri tą dieną dirba. Tuo atveju, jei atvežama dalis prekių be sąskaitų, pardavėja, priėmusi prekes apie tai S. M. informuoja telefonu. Jokie užrašai, kiek produkcijos atvežta su sąskaitomis, kiek be – nėra vedami. Kai atvežama produkcija iš (duomenys neskelbtini), dažniausiai ją priima ji pati, ji pati priima dokumentus ir juos pasiimu įtraukimui į apskaitą. Taip pat mėsos produkciją užsakinėja iš V. Ž. Jis tiekia rūkytus mėsos gaminius, ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį. 2019 m. gruodžio 17 d. jis atvežė mėsos produkcijos, už kurią ji sumokėjo 700 eurų. Kitais atvejais per vieną kartą V. Ž. už produkciją sumoka ne mažiau kaip 200 eurų. Šiais metais iš jo nepirko produkcijos tik vasarą, kitus mėnesius pirko. Kartais su produkcija jis pateikia ir sąskaitą (duomenys neskelbtini) ar kitų įmonių. V. Ž. išrašydavo tik geltonos spalvos popierėlius, ant kurių buvo surašyti jo atvežti gaminiai, tų popierėlių S. M. į apskaitą neįtraukdavo. Šiais metais iš V. Ž. yra įsigijusi mėsos gaminių ne mažiau kaip už 4 000 eurų. Visiems tiekėjams už pristatytą produkciją mokama grynais pinigais. Pinigai yra sumokami, kai atvežamos prekės. Už prekes sumoka vairuotojui ta pardavėja, kuri tuo metu būna. Jei prekės yra atvežamos į parduotuvę, susimoka pardavėjos iš per kasos aparatą suprekiautų pinigų. Ji pati moka už prekes tik V. Ž., nes jis prekes atveža į S. M. tėvo garažą (duomenys neskelbtini). V. Ž. jokio pinigų priėmimo kvito neišrašo. V. Ž. už produkciją moka iš neapskaitytų pinigų. Tiekėjui iš (duomenys neskelbtini), kurio prekes priima pati, taip pat sumoka iš suprekiautų neapskaitytų pinigų, nebent jei trūksta, tada pasiima iš kasos. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini), yra kasos aparatas. Ji pati surenka suprekiautus grynuosius pinigus iš parduotuvės. Važiuoja pirmadienį, trečiadienį, kartais ir penktadienį. Kiekvieną kartą paima nuo 100 iki 200 eurų neapskaitytų pinigų. Per dieną parduotuvėje per kasą suprekiauja 200 eurų, kartais ir daugiau, bet vidurkis yra 200 eurų. Per savaitę į kasą yra neįmušama nuo 500 iki 600 eurų. Neapskaityti kasos aparatu dalies parduodamų prekių yra bendras jos ir pardavėjų sutarimas. Neapskaitytas atlyginimas pardavėjoms nėra mokamas. Ji pati iš neapskaitytų pinigų per mėnesį sau kaip atlyginimą surenka ne mažiau kaip 500 eurų. Jos tėtis G. S., taip pat vykdo prekybą maisto prekėmis (duomenys neskelbtini). Tačiau prekes jis užsako atskirai ir tai yra atskiras jo verslas. Ji tik užsako prekes iš (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu, kadangi jis nemoka naudotis kompiuteriu (12 t. b. l. 117-119).
Kaltinamasis G. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, 2021m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu savo kaltę dėl 2021 m. liepos 23 d. pareikšto įtarimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad kuo yra įtariamas supranta gerai, laikosi savo 2019 m. gruodžio 17 d. duotų parodymų, juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad vykdo prekybą maisto prekėmis (duomenys neskelbtini). Prekybos vietoje dirba pardavėja D. M. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, kad 2019 metais dalis prekybos vietoje parduotų prekių nebuvo apskaitoma kasos aparatu, jis buvo taip nurodęs todėl, kad reikėjo grynųjų pinigų apmokėti už prekes kai kuriems tiekėjams, kurie tiekė prekes be pardavimo apskaitos dokumentų. Dalis tokių prekių buvo įsigyjama iš V. Ž., V. G., (duomenys neskelbtini) bei iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų. Tokiu būdu norėjo išlaikyti savo verslą bei konkurencingas kainas. Negali tiksliai pasakyti, už kokią sumą per 2019 metus buvo parduota prekių be apskaitos dokumentų, taip pat už kokią sumą įsigyta prekių be apskaitos dokumentų, sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis sumomis. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R. R., ji teikdavo deklaracijas VMI, Sodrai. Deklaracijas ji teikdavo pagal pateiktus pirminius dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, kasos operacijų žurnalų duomenis, ji šiuos dokumentus įtraukimui į apskaitą pasiimdavo iš prekybos vietos. Duomenų, dėl kurių nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai, ši nežinojo, jai tokių duomenų jis nepateikdavo, dėl šios priežasties buvo pateiktos neteisingos deklaracijos ir buvo neteisingai sumokėti mokesčiai. Dėl šių savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (12 t. b. l. 102-103).
Kaltinamasis G. S. 2020 m. gruodžio 17 d. apklausos metu, pareiškus jam įtarimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, pozicijos dėl kaltės nenurodė. Kada tiksliai pradėjo vykdyti individualią veiklą, negali tiksliai pasakyti, maždaug prieš 10 metų. Veikla yra mažmeninė prekyba maisto produktais, prekiauja mėsos, duonos ir pyrago gaminiais. Savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), ten yra jo parduotuvė. Buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė R. R., kuri yra įdarbinta oficialiai. Dokumentus įtraukimui į apskaitą ji pasiima pati iš parduotuvės. Parduotuvėje paprastai dirbdavo 2 pardavėjos, viena neseniai išėjo iš darbo. Pardavėjos yra įdarbintos, dirba oficialiai. Jo žmona A. S. individualioje veikloje nėra oficialiai įdarbinta. Pardavėjos atlyginimas yra 380 EUR į rankas, neapskaityti atlyginimai nėra mokami. Savo veiklą jis organizuoja pats, bet padeda ir žmona A. S. Jai darbo užmokestis nėra mokamas. Parduotuvėje yra kasos aparatas. Per dieną parduotuvė suprekiauja nuo 100 iki 150 eurų, dirba visas savaitės dienas, išskyrus pirmadienį. Suprekiautus pinigus surenka A. S., retkarčiais ir jis pats. Pinigai buvo renkami 2-3 kartus per savaitę. Dalis tų pinigų buvo neapskaityti kasos aparatu. Per savaitę kasos aparatu neapskaitytų pinigų susidarydavo ne mažiau kaip 90 eurų. Prekes parduotuvei užsakinėja A. S. Kartą per mėnesį mėsos gaminius atveža V. Ž. Prekių užsakymą iš jo padaro žmona. Jis atveža prekes kartą per mėnesį, į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigus už produkciją jam sumoka žmona arba jis. Per mėnesį iš šio asmens nuperka produkcijos už 200-250 eurų, moka grynais pinigais. 2019 m. gruodžio 17 d. iš jo nupirko produkcijos už 300 eurų, per šiuos metus iš V. Ž. nupirko produkcijos ne mažiau kaip už 2 500 eurų. Jo atvežama produkcija kartais būdavo su dokumentais iš kitų įmonių. Kiti tiekėjai prekes veža tiesiai į parduotuvę (duomenys neskelbtini), prekes priima pardavėja arba jie patys. Dalis prekių įsigyjama iš (duomenys neskelbtini) tiekėjo. Užsakymą iš šio tiekėjo darydavo žmona. Atvežtas prekes priimdavo jis su žmona. Už atvežtas prekes mokėdavo žmona, grynais pinigais, vairuotojui. Iš (duomenys neskelbtini) atvežamos prekės būdavo su sąskaitomis. Kokia dalis sąskaitų buvo įtraukiama į apskaitą, kokia ne, jis nežino. Per savaitę prekės iš (duomenys neskelbtini) buvo vežamos bent 1 kartą, o kartais ir du kartus. Vienu kartu už prekes reikėdavo sumokėti ne mažiau 230 eurų (apie 1000 zlotų). Mokėdavo dažniausiai žmona arba jis pats grynais pinigais (12 t. b. l. 85-86).
A. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47449-19, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, dėl jos padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, teismui patvirtinus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos N. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (12 t., b. l. 38-74).
Kaltinamųjų S. M. ir G. S. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, be jų pačių prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
A. J. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu paaiškino, kad savo individualią veiklą įregistravo 2014 ar 2015 metais. Prieš tai dirbo pas S. M. parduotuvėje – pardavėja. Kai S. M. laukėsi, paprašė, kad ji apsirašytų individualią veiklą, gal todėl, kad jai su mažais vaikais buvo nepatogu, o be to, kadangi ji turi neįgalumą, jos vardu vykdant veiklą būtų mažesni mokesčiai. Ji sutiko, kadangi buvo pažadėta, kad bus išsaugota darbo vieta. Atlyginimas dėl to nei kiek nepakilo, ji gauna minimalią algą – 380 eurų. Jos individuali veikla yra vykdoma (duomenys neskelbtini). Ten yra maisto prekių parduotuvė. Ta parduotuvė realiai yra S. M., o ji yra tik paprasta pardavėja, jos funkcijos yra tik prekių pardavimas. Prekių ji neužsakinėja, tai daro S. M.. Prekes atveždavo tiekėjai iš Lietuvos ir iš (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos prekes atveždavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visi šie tiekėjai atveždavo prekes su sąskaitomis, kuriose nurodyti prekių kiekiai. Dažniausiai ji sutikrindavo prekes su sąskaitomis, kiekiai dažniausiai atitikdavo, kartais būdavo, kad trūkdavo kokios nors prekės, bet taip, kad būtų atvežta daugiau prekių, nei nurodyta sąskaitoje, nėra buvę. Nėra buvę tokių dalykų, kad su prekėmis būtų pateiktos dvi sąskaitos, kuriose nurodyta tik dalis prekių. Ji S. M. pasakydavo, kiek ir kokių prekių reikia, kokių nereikia užsakinėti, nes jų neperka, o visus užsakymus darydavo tik ji. Visi tiekėjai iš Lietuvos atveždavo prekes į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Už prekes atsiskaitydavo ji arba kita pardavėja – L. U. grynaisiais pinigais vairuotojams. Išėmimas iš suprekiautų kasos aparatu pinigų būdavo daromas pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, tam, kad turėtų kuo apmokėti už prekes. Iš (duomenys neskelbtini) prekes veždavo tiekėjai, kurių pavadinimuose yra žodžiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šias prekes taip pat visuomet užsako tik S. M., kuri pati ir priima atvežtas prekes. Prekių iš (duomenys neskelbtini) ji niekada nepriiminėdavo ir už jas iš suprekiautų pinigų nemokėdavo. Už prekes tiekėjui iš (duomenys neskelbtini) visuomet atsiskaitydavo S. M. grynais pinigais. Parduotuvėje yra kasos aparatas. Didžiausia dalis prekių yra paduodama įmušant jas į kasos aparatą ir išduodant kasos kvitus. Tais atvejais, kai ji gerai žino pirkėją ir tikrai žino, kad jis kvito neprašys, būna, kad parduodamos prekės ir neįmuša į kasą, tokiu pačiu principu dirbo ir kita pardavėja. Per mėnesį parduotuvės apyvarta būdavo ne mažiau 3 000 eurų per kasos aparatą ir dar ne mažiau kaip 1 000 eurų, kurie buvo suprekiaujami neįmušant prekių į kasos aparatą. Visus pinigus, kurie likdavo nuo atsiskaitymo su tiekėjais ir pinigus, kurie buvo neapskaityti kasos aparatu, atiduodavo S. M. Neapskaityti pinigai taip pat buvo laikomi kasos aparato kasos stalčiuje. Visą jos individualios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkė S. M. Ji net nežinojo nei kiek yra gauta pajamų, pelno iš jos individualios veiklos, nei kiek sumokėta mokesčių. Iš apskaitos dokumentų ji pati pildydavo tik kasos aparato kasos operacijų žurnalą, sveikatos, šaldytuvų priežiūros, sąskaitų registrą, kuriame įrašydavo kokias sąskaitas yra gavę. Už parduotuvės patalpų nuomą mokėdavo ji arba kita pardavėja iš kasos išimtų pinigų. Daugiau darbuotojų individualioje veikloje nėra, tik ji ir L. U. Atlyginimas mokamas 1 kartą per mėnesį, paskutinę mėnesio dieną grynais pinigais (12 t. b. l. 11-12).
A. J. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu laikėsi savo 2019 m. gruodžio 17 d. duotų parodymų, paaiškino, kad iki 2019 m. gruodžio mėn. vykdė individualią veiklą – prekybą maisto prekėmis parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau realiai šią veiklą organizavo S. M., o ji buvo tik kaip paprasta pardavėja. Dalis parduodamų prekių buvo neapskaitoma kasos aparatu. Taip buvo nurodžiusi S. M., kadangi dalis iš tiekėjų įsigyjamų prekių buvo be PVM sąskaitų - faktūrų. Už kokią sumą per 2019 metu buvo parduota prekių neišmušant kasos aparato kvitų neprisimena, bet sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis sumomis. Tais pinigais, kurie buvo neapskaityti, buvo atsiskaitoma tiekėjams už prekes arba juos pasiimdavo S. kitiems atsiskaitymams. Visą jos individualios veiklos apskaitą tvarkė S. M. Deklaracijas VMI ir Sodrai teikė S. M., ši su jos žinia, jos vardu prisijungdavo prie savitarnos sistemų, o ji tik pasirašydavo elektroniniu parašu, jeigu to reikėdavo. Ji pati nesuprato, kaip turi būti vedama buhalterinė apskaita, todėl ir netikrino, ar ji yra vedama teisingai. Ji suprantama, kad ji pati buvo atsakinga už savo vykdomos individualios veiklos apskaitą ir kad ji būtų vedama teisingai, tačiau to neužtikrino. Dėl šių savo padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi ir prašo ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu nutraukti pagal laidavimą. Ji anksčiau neteista, nusikaltimus padarė pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, prašo perduoti ją pagal laidavimą dukros N. B. atsakomybėn. Ji yra geros reputacijos, neteista, dirbanti, yra sukūrusi darnią šeimą. Dukra yra labai sąžininga, su ja bendrauja kasdien, tiek gyvai susitikus, tiek ir telefonu. Ji iš pat pradžių kritiškai vertino šią situaciją, skatino prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dėl to ji mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti jai teigiamą įtaką ir padės ateityje daugiau nepadaryti teisės pažeidimų (12 t. b. l. 34-35).
Liudytoja D. M. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu parodė, kad ji maždaug nuo 2016 m. pavasario, tiksliau datos neprisimena, iki šiol dirba G. S. individualios veiklos parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja. Šioje parduotuvėje prekiaujama įvairiais mėsos, miltų, pieno gaminiais bei kitomis prekėmis. Darbinantis buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ją pasirašė su G. S. Sutartyje buvo nurodyta, kad už darbą gaus minimalų atlyginimą. Iki 2019 m. gruodžio 13 ar 14 dienos dirbdavo dviese su N. J. pagal buhalterės R. R. sudarytą darbo grafiką. 2019 metais ji visą laiką dirbo tik pardavėjos darbą, kai reikėdavo pati išsivalydavo parduotuvės patalpas, šaldytuvus ir pan., tai įėjo į jos darbo pobūdį, taip buvo sutarę ir su pačiu G. S. Jai darbinis kompiuteris ar telefonas nebuvo išduoti, su pačiu G. S. bendraudavo tik skambindama jam savo asmeniniu telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Ji apie 15 metų dirba prekyboje ir naudoja kasos aparatą, todėl juo jau mokėjo dirbti, atskirai jai niekas jokių mokymų dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir kasos aparatų naudojimo nevedė. G. S. praktiškai kasdien atvykdavo į parduotuvę, todėl su juo bendraudavo ir asmeniškai įvairiais darbiniais klausimais. Ji G. S. leidimu užsakinėdavo įvairias prekes, bet tik iš Lietuvos Respublikos tiekėjų – (duomenys neskelbtini) (pas vadybininkę J., jos telefono numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paprastai bendrovių atstovai ar vadybininkai skambindavo jai arba N. J. per savaitę 2-3 kartus ir klausdavo, kokių prekių užsakyti. Kai matydavo, kad trūksta vienokios ar kitokios rūšies prekių arba pasakydavo ko reikia, kai paskambindavo konkrečios bendrovės atstovas. Lietuvišką produkciją į parduotuvę atveždavo patys tiekėjai. Šią produkciją kartais užsakydavo ir pats G. S., o už ją visada atsiskaitydavo grynais iš kasos aparato paimtais pinigais. Lenkišką produkciją į parduotuvę atveždavo tiktai pats savininkas G. S. (duomenys neskelbtini) spalvos mikroautobusu. Iš Lietuvos gamintojų prekės visada atvykdavo su sąskaitomis, pagal kurias ji ar N. J. priimdavo prekes, t. y. sutikrindavo ar realiai į parduotuvę atvežta produkcija ir jos kiekis, atitinka parašytą sąskaitoje produkciją ir jų kiekius. Visada prekių kiekis ir rūšis sąskaitose atitikdavo realiai atvežtą produkcijos kiekį ir rūšį. Iš Lenkijos gamintojų gaunamą produkciją atveža tik pats G. S., todėl jeigu sąskaitose ar kituose prekių įsigijimo dokumentuose būna valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atžyma apie tai, kad prekės yra patikrintos, tada šias prekes priima netikrinusi jų kiekio ir rūšies. Kita dalis prekių iš Lenkijos G. S. būdavo atvežama be jokių sąskaitų, bent ji šių sąskaitų iki šiol nėra mačiusi, ar kitų dokumentų. Tokiu atveju jis pasakydavo žodžiu už kiek, kokią prekės rūšį parduoti bei jau iš anksčiau buvo nurodęs, kad tokias prekes, kurios yra be įsigijimo dokumentų, neapskaitytų kasos aparatu. Jis taip pat buvo jau anksčiau nurodęs, kad net ir tų lenkiškų prekių, kurios būdavo patikrintos VMVT ir būdavo su sąskaitomis, neapskaitytų kasos aparatu iš dalies, pasirinktinai, pačios įvertindamos padėtį. Kasos aparatu neapskaitytus pinigus G. S. buvo nurodęs dėti į jo paduotą juodos spalvos piniginę, kuri buvo parduotuvės rašomojo stalo viršutiniame stalčiuje. Į šią piniginę tiek ji, tiek ir N. J. įdėdavo pinigus, kuriuos gaudavo už parduotas prekes iš pirkėjų, kurių neapskaitydavo kasos aparatu. Neapskaitydavo tiktai lenkiškų prekių. Per jos darbo dieną, priklausomai nuo sezono, laiko ir pan., ji neapskaitydavo prekių už ne mažiau kaip 80 eurų vidutiniškai per darbo dieną ir šiuos pinigus įdėdavo į G. S. duotą piniginę. Atskirai ji niekur šių sumų nesižymėjo, jai to niekas nebuvo nurodęs daryti. Jis atvykęs tos pačios darbo dienos pabaigoje arba kitos darbo dienos pradžioje iš šios piniginės pasiimdavo pinigus ir jokio dokumento dėl to neišrašydavo, nes jis žinojo, kad šioje piniginėje yra sudėti kasos aparatu neapskaityti pinigai ir jie bendrovės buhalterijoje niekaip neatsispindi. Su N. J. pagrinde dirbdavo taip, kad dirbdavo kas antrą dieną, tačiau kartais būdavo, kad dirbdavo ir abi, tačiau per tokią darbo dieną jos neapskaitydavo abi ne mažiau 80 Eur ir juos įdėdavo į anksčiau minėtą piniginę. Kiek žino, ji taip pat G. S. nurodymu, neapskaitydavo dalies gautų pajamų. Kasos aparatu apskaitytus pinigus iš kasos pasiimdavo G. S., apie šių pinigų išėmimą iš kasos būdavo atspausdinamas kvitas apie pinigų inkasavimą. Šiuo metu ji dirba viena, jokia kita pardavėja jos nekeičia. Neapskaitytus pinigus jos tik sudėdavo į piniginę ir jų po savo darbo pamainos neperduodavo niekam, jie tiesiog būdavo piniginėje tol, kol jų nepasiimdavo pats G. S. Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo saugomi parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kita dalis dokumentų yra pas buhalterę. Ji jokių užrašų dėl gautų prekių nevedė, nepriklausomai nuo to ar šios prekės buvo su įsigijimo dokumentais ar be jų, apskaitytos kasos aparatu ar ne, nes tam nebuvo jokio reikalo. Ji niekam nepranešinėjo, kiek per dieną buvo parduota ir kokių prekių bei kiek už jas gavo pinigų, nepriklausomai ar pinigai už parduotas prekes buvo apskaityti kasos aparatu ar ne. Ji visą laiką dirbo tik pagal jai ir N. J. sudarytą darbo grafiką, jeigu reikėdavo kada nors joms pasikeisti, tai visą laiką atidirbdavo viena už kitą tiek pat valandų. N. J. išėjus iš darbo jos viena kitai „neskolingos“ atidirbti darbo valandų viena už kitą. Jai darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį grynais pinigais, kiekvieno mėnesio pabaigoje, pinigus jai sumokėdavo G. S., kuris duodavo pasirašyti algalapyje ir jame nurodytą pinigų suma visada atitikdavo realiai jos gautą pinigų sumą. Jokio kito atlyginimo, už kurio gavimą jai nereiktų pasirašyti jokiame dokumente, ji iš G. S., jo žmonos A. S. ar bet kokio kito asmens, nėra gavusi. Visą parduotuvės darbą organizuodavo ir kontroliuodavo pats G. S. Kartais tam tikrus, su parduotuvės veikla susijusius nurodymus, duodavo ir A. S., jos su N. J. klausydavo, kadangi suprasdavo, kad ji šiuos joms išsakytus nurodymus yra susiderinusi su sutuoktiniu G. S. 2019 metais yra buvusi atostogų maždaug nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio 2 d., tiksliau datų neatsimena (1 t., b. l. 18-20). 2021 m. sausio 20 d. papildomai apklausta ji paaiškino, kad prekių kainas jai paprastai nurodydavo G. S. ir A. S. Jeigu buvo gaunamos prekės iš Lietuvos įmonių – kainas išsivesdavo pati, pagal sąskaitoje nurodytas prekių kainas – pridėdama PVM ir antkainį, tai yra – prie nurodytos prekių kainos sąskaitoje be PVM (kilogramo, vieneto ar pakuotės) pridedamas PVM (21%) ir antkainis (25 arba 30 % nuo kilogramo, vieneto ar pakuotės kainos). Lietuviškų prekių antkainį jai nurodydavo G. S. arba A. S., jis būdavo 25% arba 30%. Prekėms, kurios buvo užsakomos iš (duomenys neskelbtini), buvo taikomas 30% antkainis. Prekių, gautų iš (duomenys neskelbtini), antkainį nurodydavo G. S. arba A. S. Šių prekių kainos taip pat būdavo paskaičiuojamos pagal tuo metu galiojantį zloto kursą – prekių gavimo dokumentuose nurodytos prekių kainos zlotais paverčiamos į eurus, taip pat pridedamas 21% PVM ir antkainis. Antkainis lenkiškoms prekėms, kurių galiojimas trumpas, būna nustatomas 10 procentų, ir 30 procentų, jei prekė ilgesnio galiojimo. Prekes iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekes priimdavo patys S. Jie priimdavo ir prekių sąskaitas, todėl matydavo kainas ir kartais jai pasakydavo ar surašydavo, kokiomis kainomis prekiauti. Prekės iš (duomenys neskelbtini) buvo vežamos 2-3 kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį arba penktadienį). Dėl prekių iš (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad ši įmonė prekes veža daugiausiai ketvirtadienį. Prekes iš (duomenys neskelbtini) užsakydavo ji arba jos kolegė, kuri dirbo toje pačioje prekybos vietoje, N. J. arba pati A. S. Gavus prekes iš (duomenys neskelbtini) ji susitikrindavo, ar yra visos prekės pagal sąskaitą, taip pat žiūrėdavo, kas parašyta sąskaitoje, t. y. koks gavėjas, kad būtų nurodyta G. S. Apklausos metu jai parodytos 9 (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kurių pirkėjas nurodytas „Lietuvos gyventojas“ ir yra prierašas „prie s.“, „prie s. (duomenys neskelbtini)“, „prie s. (duomenys neskelbtini)“ – gali pasakyti, kad šiose sąskaitose nurodytomis prekėmis yra prekiaujama parduotuvėje (duomenys neskelbtini), bet ji negali patvirtinti, kad šias prekes yra priėmusi ir už jas sumokėjusi. Paprastai, kai atveždavo prekes (duomenys neskelbtini) ji pasirašydavo ant gautos sąskaitos ir sumokėdavo už prekes iš kasoje esančių pinigų. Galbūt šiose sąskaitose nurodytos prekės buvo atvežtos, kai dirbo ne ji, o jos kolegė. 2019 m. gruodžio mėnesį, prieš tai, kai prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, prekės iš (duomenys neskelbtini) buvo vežtos. Krata buvo atlikta antradienį (2019 m. gruodžio 17 d.), tai paskutinį kartą jos buvo vežtos pirmadienį, tai yra 2019 m. gruodžio 16 d., taip pat buvo vežtos ir savaitę prieš tai, trečiadienį, 2019 m. gruodžio 11 d. Apklausos metu jai buvo pateiktas prekių, kurios buvo rastos 2019 m. gruodžio 17 d. metu parduotuvėje (duomenys neskelbtini), sąrašas. Šio sąrašo lentelėje, 5 grafoje ji savo ranka surašė tuo metu galiojusias nurodytų prekių kainas, kurias prisimena. Apklausos metu jai parodyta 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos – faktūros kopija, kurioje prie prekių kainų yra rankraštiniai įrašai. D. M. paaiškino, kad tuos rankraštinius įrašus yra padariusi ji – paskaičiavusi prekių kainas. Prie sąskaitos stulpelyje „Kaina be PVM“ nurodytų prekių kainų dešinėje pusėje, ji yra ranka įrašiusi prekių kainas su PVM. Kairėje pusėje stulpelio „Kaina be PVM“ nurodytų kainų ji yra surašiusi prekių kainas su antkainiu (pvz. prekės kaina su PVM – 7 EUR, prekės kaina su antkainiu – 8, 5 EUR). Apklausos metu jai parodyta lapelių su rankraštiniais įrašais kopijos, kuriuose yra jos surašyta gautų prekių iš Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) tiekėjų suma pagal gautas sąskaitas. Parodytų užrašų kopijose matyti, kad šiuo atveju yra dariusi paskaičiavimus už 2019 metų vasario mėnesį, kad iš Lietuvos tiekėjų gauta prekių už 1 092,41 EUR, o iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų – už 527 EUR. Tokius paskaičiavimus ji darydavo kiekvieną mėnesį, tam, kad inventorizacijos metu galima būtų lengvai atlikti sutikrinimus. Šią informaciją, apie gautas prekes ji pranešdavo A. S. arba G. S. Ne kiekvieną mėnesį pranešdavo, tik jei pareikalaudavo. 2019 m. ji gaudavo 400-430 eurų atlyginimą. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais. Gaunant atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje – jis buvo atspausdintas kompiuteriu, jame nurodytas jos ir kolegės N. J. atlyginimas. Šį žiniaraštį joms pasirašyti atveždavo buhalterė R. R. Gal ir ne kiekvieną mėnesį tas žiniaraštis būdavo, bet ji tikrai prisimena, kad kažkokiuose lapuose prie savo pavardės pasirašinėjo. Kiek prisimena, žiniaraštyje pasirašinėdavo jau po to, kai gaudavo atlyginimą. Kai reikėdavo mokėti atlyginimą, G. S. pasakydavo atvykęs, kad galima iš kasos pasiimti tam tikrą sumą pinigų, tiek ir pasiimdavo. Taip pat būdavo, kad mėnesio viduryje leisdavo pasiimti avanso 100 eurų, tada algos būdavo išmokama atitinkamai mažiau. Visais atvejais buvo daromas išėmimas iš kasos. Ji netikrino ar žiniaraštyje ir jai realiai išmokama ta pati suma, kadangi atlyginimas visuomet būdavo 430 eurų, jeigu gerai prisimena. Prekių inventorizacijos būdavo atliekamos kiekvienų metų gale. Taip pat ji prekes buvo susiskaičiavusi, kai iš darbo išėjo N. J., bet tai nebuvo oficiali inventorizacija. Metų gale atliekamos inventorizacijos duomenis perduodavo buhalterei įtraukimui į apskaitą. Pasitaikydavo tokių atvejų, kad buvo gaunama nekokybiškų prekių arba pasibaigdavo jų galiojimas. Tokiu atveju prekės būdavo perkainuojamos ir parduodamos keliais eurais pigiau arba už pusę kainos. Būdavo atvejų, kai prekės jau nebuvo tinkamos žmonėms vartoti, tačiau kai kurie žmonės pirkdavo jas sušerti šunims, tokiu atveju prekės buvo parduodamos už 1-2 eurus už kg. Tokios prekės buvo pasiūlomos žmonėms, kurie norėdavo įsigyti pigiau. Jai buvo pasakyta, kad geriau jau už prekę gauti bent kelis eurus, negu ją iškart nurašyti, todėl pasiūlydavo kai kuriems žmonėms ir tas nekokybiškas prekes, kai kurie sutikdavo jas tokias įsigyti už mažą kainą. A. S. su (duomenys neskelbtini) nedirba, pinigai jai buvo perduodami tik jau išimti pardavėjų (1 t., b. l. 21-27).
Liudytoja N. J. 2020 m. sausio 20 d. apklausos metu paaiškino, kad parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. Šioje parduotuvėje prekiaujama mėsos produkcija (daugiausia žalia mėsa), pieno gaminiais. Mėsos produkcijos didžioji dalis buvo lenkiška. Jos darbdavys buvo G. S., vykdantis individualią veiklą. Ji buvo priimta dirbti puse etato į pardavėjos pareigas. Darbo sutartį sudarė G. S., pagal darbo sutartį buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tai yra pusė minimalios algos, paprastai gaudavo 190-200 eurų „į rankas“. Darbo sutartyje buvo numatytos pardavėjos pareigos, į šias pareigas taip pat įėjo parduotuvės patalpų susitvarkymas, už tai papildomai nebuvo mokama, tai įėjo į pareigas. Priimant į darbą nebuvo papildomai supažindinta su darbo su kasos aparatu ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, dirbti su kasos aparatu ji mokėjo, kadangi prekyboje dirba jau labai seniai. Toje pačioje parduotuvėje taip pat dirbo pardavėja D. M., ji dirbo pilnu etatu. Jos dirbo pagal grafiką, kurį sudarydavo buhalterė. Į jos pareigas prekių užsakymas neįeidavo. Dalį prekių užsakydavo D. M., bet didžiąją dalį – S. Jai kartais tekdavo priimti atvežamas prekes. Kai ji dirbdavo, dažniausiai prekes atveždavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šių tiekėjų prekės visuomet būdavo atvežamos su sąskaitomis, visos prekės buvo nurodytos sąskaitose, jos turėdavo sutikrinti. Šiems tiekėjams atsiskaitydavo grynais pinigais iš suprekiautų pinigų, vairuotojai išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Lenkiškas prekes atveždavo G. S. su A. S., ji netikrindavo jokių jų atvežtų prekių ir dokumentų. Ji nežiūrėdavo, ar visos S. atvežtos prekės yra nurodytos įsigijimo dokumentuose, ar visos prekės yra su dokumentais. Lenkišką produkciją S. atveždavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Jai dirbant nebuvo tokio atvejo, kad lenkiškas prekes atveždavo patys tiekėjai iš Lenkijos. S. M. į jų parduotuvę neatvažiuodavo. Taip pat vyriškis, vardu R., kartą per savaitę atveždavo lašiniuočius. Jis prekes atveždavo su sąskaita, bet kokios įmonės, neprisimena. Už prekes jam sumokėdavo 24-30 eurų. Jai yra tekę girdėti, kad S. turi kažkokius garažus, kuriuose laiko prekes. Kiek ji dirbdavo, visą parduodamą produkciją parduodavo išmušdama kasos aparato kvitą. Kaip dirbo kita darbuotoja, negali pasakyti, nes su ja kartu jos nedirbo, keisdavosi. Parduotuvėje buvo palikta juoda piniginė, į kurią ji dėdavo pinigus iš kasos, kai dienos pabaigoje išimdavo kasos aparatu suprekiautus pinigus ir nuimdavo „Z“ ataskaitą. Ryte su tais pinigais atsiskaitydavo už prekes tiekėjams, o kiek likdavo, sudėdavo atgal į kasos aparato stalčių. Suprekiautus pinigus pasiimdavo G. S. arba A. S. Per dieną jie pinigus pasiimdavo iš kasos. Paprastomis dienomis buvo suprekiaujama 150-200 eurų, savaitgaliais daugiau, bet negali pasakyti tiksliai, kiek, kadangi dirbdavo tik pusę dienos ir „Z“ ataskaitos nenuiminėdavo. Atlyginimą mokėdavo G. S. arba A. S. grynais pinigais. Atlyginimą išmokėdavo iš suprekiautų pinigų, duodavo pasirašyti, pasirašant būdavo nurodyta tokia pati suma, kurią ir išmokėdavo. Daugiau jokių papildomų pinigų prie atlyginimo negaudavo. Yra girdėjusi, kad kitai pardavėjai D. M. A. S. liepdavo pasiimti iš suprekiautų pinigų po 50, 100 eurų, kaip supranta, tai buvo jos atlyginimas. Kiek ji dirba, prekių inventorizacijos daryti neteko. Parduotuvės veiklą organizuodavo G. S. kartu su A. S., jie kartu atveždavo ir prekes. G. S. individualios veiklos apskaitą vedė buhalterė Rasa. Ji pati atvažiuodavo į parduotuvę ir pasiimdavo gautas sąskaitas, kurios būdavo sudėtos į dokumentų segtuvą (1 t., b. l. 29-30).
Liudytoja A. S. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu parodė, kad šiuo metu ji niekur nedirba, neužsiima jokia veikla, neregistruota darbo biržoje. Nedirba, kadangi turi neįgalumą. Ji nedirba pas G. S., tačiau kartais jam padeda. Parduotuvėje būna nereguliariai, pagal galimybes. Užsuka apie 2-3 kartus per savaitę. Taip pat užsuka į parduotuvę apsipirkti. G. S. yra jos sutuoktinis, jis vykdo individualią veiklą, tai yra vykdo mažmeninę prekybą maisto produktais kioske, esančiame (duomenys neskelbtini). G. S. veiklą vykdo šiuo adresu ne mažiau kaip 7 metus. Tiksliau tame kioske prekiaujama pagrinde mėsa ir mėsos gaminiais, taip pat prekiaujama pieno gaminiais ir aliejumi iš Lenkijos. Veiklą ir prekybą šioje parduotuvėje organizuoja G. S. Jis pats duoda nurodymus darbuotojams. Ji nesikiša į jo veiklą ir jo darbuotojams nurodymų neduoda. Ji pati neturi jokių pareigų G. S. įmonėje ir nevykdo jokių funkcijų. Šiuo metu G. S. yra įdarbinęs buhalterę R. R. ir pardavėją D. M.. Pats G. S. nedirba su kasos aparatu. Dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo spręsdavo pats G. S. Darbo sutartis surašydavo buhalterė, tačiau sutartyse sąlygas ir darbo užmokestį nustato pats G. S. Jis pasirašinėja sutartis su darbuotojais. Informaciją Sodrai dėl darbuotojų teikia buhalterė, kadangi nei ji, nei G. S. neturi prieigos. Su ja dėl darbuotojų priėmimo G. S. nesitardavo. G. S. individualios veiklos buhalterinę apskaitą tvarko R. R. Tiksliai nežino, kur ji tvarko buhalteriją. Vienintelė G. S. individualios veiklos prekybos vieta yra kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), daugiau prekybos vietų nėra. G. S. yra vyresnio amžiaus, todėl ji jam padeda bendrauti su tiekėjais. Pagrindiniai tiekėjai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įmonė iš Lenkijos. Taip pat įsigyja prekių iš Lenkijoje esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ji pati nesprendžia dėl naujų tiekėjų įtraukimo, tačiau tiesiog žinodami, kad ji kartais padeda G. S., tiekėjai skambina dėl prekių jai. Kai parduotuvėje trūksta prekių, pardavėja užrašo ant lapelio, kokių prekių reikėtų ir perduoda jai arba G. S. Tuomet arba ji arba G. S. paskambina tiekėjams. Dažniausiai tiekėjai, žinodami jų poreikį, skambina patys. Visos prekės yra laikomos parduotuvėje. Jai pačiai nereikia priiminėti jokių dokumentų ar prekių, todėl nežino, su kokiais dokumentais pristatomos prekės į prekybos vietą. Ji į dokumentus neatkreipia dėmesio. Pati buhalterijos netvarko ir į šiuos dalykus nesikiša, todėl negali pasakyti, kiek prekių yra apskaitoma. Už įgytas prekes buvo apmokama grynaisiais pinigais, banko sąskaita apmokėjimams už prekes nesinaudoja. Tokiu atveju įmonė, kuriai apmokama už prekes, išduoda grynųjų pinigų apmokėjimo kvitą arba lenkai tik patvirtina spaudu ant sąskaitos, kad apmokėta už prekes. G. S. individualios veiklos vardu dokumentai neišrašomi. Išrašo kvitą parduodanti įmonė. Už prekes apmokėdavo dažniausiai pardavėjos. Joms ji ir G. S. buvo nurodę, kad išimant pinigus iš kasos, apmokėjimui už prekes, reikia fiksuoti kasos aparate pinigų išėmimą. Kiek pastebėjo, ne visuomet tokia operacija būdavo užfiksuojama kasos aparate. Darbuotojos apmokėdavo iš kasos aparate esančių suprekiautų pinigų. Jai pačiai apmokėti už prekes neteko, išskyrus šiandien, kadangi ji pati užsisakė tam tikros produkcijos, kurios norėjo asmeniškai sau. G. taip pat apmokėdavo už prekes, pasiėmęs iš kasos suprekiautų pinigų. Jeigu tiekėjai atvažiuoja darbo metu, tai prekės pristatomos tiesiai į (duomenys neskelbtini) esantį kioską, o jeigu jau atvažiuoja vėliau, po darbo valandų, tuomet kadangi yra bendrai pažįstami su A. J., tai bendru susitarimu prekės nuvežamos iki A. J. parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini), ir tuo pat metu G. S. pasiima prekes nuo tos parduotuvės savo rudos spalvos mikroautobusu „Mercedes Benz“. Bendrų užsakymų tarp G. S. individualios įmonės ir A. J. individualios įmonės nebūna. Visi užsakymai vykdomi atskirai. Vieninteliai atvejai, kada prekės vežamos ne į parduotuvę, o į G. S. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tai kai G. S. susitaria su V., kurio pavardės nežino, kad V. atvežtų rūkytų mėsos gaminių. Apie tai, kaip V. veža mėsos gaminius ir ar jie būna su dokumentais, jai nėra žinoma. V. atveža mėsos gaminius maždaug po kartą per mėnesį. Ji su juo yra bendravusi telefonu ir į jį kreipėsi dėl to, kad reikalinga mėsos gaminių prieš šventes. V. atveždavo prekes su dokumentais, tačiau neatsimena, kokios įmonės vardu jie buvo išrašyti. Šį kartą ji telefonu užsakinėjo iš V. kelis skilandžius, kelis suktinius, už kuriuos sumokėjo 359 eurus grynaisiais pinigais. Su V. tarėsi dėl susitikimo G. S. Garaže daugiau jokių mėsos gaminių nebuvo. V. atvažiavo su savo automobiliu, vadinamuoju „kabluku“. Jai sumokėjus pinigus, jis nepateikė prekių dokumentų, nurodydamas, kad jam dokumentai nebuvo išrašyti. Nežino, ar visos prekės buvo nurodomos lydinčiuose dokumentuose, kadangi ji tų dokumentų netikrino. Iki perdavimo buhalterei sąskaitos - faktūros ir kiti dokumentai, patvirtinantys prekių gavimą, būna laikomos kioske. Ji nesikišo į tokius dalykus, kaip prekių įgijimas, todėl nežino ar buvo įgyjama neapskaitytų prekių ir žaliavų. Nežino, ar visos prekės buvo parduodamos išmušant kvitus, apie nurodymus nemušti kvito nėra girdėjusi. Pardavėjos, kiek jai žinoma, nevesdavo jokių savo užrašų dėl prekių pardavimo. Prekybos patalpose pinigai buvo laikomi tik kasos stalčiuje. Nežino, kas kiek laiko jie yra išimami. Išimtus pinigus perduodavo pardavėjos iš kasos G. S. arba jai, priklausomai nuo to, kuris būdavo parduotuvėje, kadangi jie abu veda bendrą ūkį. Apyvarta siekia kartais 100 eurų per dieną, jeigu pasitaiko prasta prekyba, o įprastai siekdavo 200-300 eurų, priklausomai nuo savaitės dienos ir mėnesio laikotarpio. Ji nežino nieko apie pinigus nefiksuojamus kasos aparate. Pati jokio darbo užmokesčio iš šios veiklos nėra gavusi. Tiesiog šeimoje dalinasi iš individualios veiklos uždirbtomis lėšomis bendrai. Darbuotojų darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė, o išmokėdavo G. S. Darbo užmokestis buvo mokamas tik grynaisiais. Darbuotojams nebuvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Dabar prekybos vietoje dirba viena darbuotoja, anksčiau buvo ir dar viena darbuotoja – N. J., kuri išėjo pačios prašymu. Darbuotojos, kol dirbo dviese, keisdavosi tarpusavyje. Jų susitarimu buhalterė sudarydavo grafiką, pagal kurį jos ir dirbdavo. 2019 m. gruodžio 17 d. kratos metu namuose buvo išimta 1 000 eurų ir 120 zlotų iš jos rankinės, kuriuos turėjo su savimi. Tai yra jos asmeninės santaupos. Taip pat, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti 6 000 eurų, kuriuos jai perdavė mama N. A. D., kuri juos sutaupė pardavusi sodybą ir iš pensijos ir jai perdavė saugoti tam, kad galėtų padengti laidotuvių išlaidas. Taip pat, kratos metu paimti 2 900 eurų, jos ir vyro bendrų santaupų iš vykdomos veiklos. Taip pat, buvo paimti 800 svarų sterlingų, kuriuos jai perdavė jos brolis, kuris gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų prisidėti prie mamos išlaikymo ir priežiūros (1 t., b. l. 36-38).
Liudytoja L. U. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu paaiškino, kad ji dirba pardavėja, A. J. individualios veiklos valdomoje parduotuvėje. Parduotuvėje parduodami mėsos ir žuvies gaminiai, pusgaminiai, kiti maisto produktai. Pas A. J. dirba apie 5 metus. A. J. pažįsta ilgą laiką, dar prieš įsidarbinant jos parduotuvėje. Su ja santykiai yra geri. Nuo pat pradžių iki dabar dirba pardavėja, į tokias pareigas ir buvo priimta dirbti. Yra įdarbinta ne pilnu etatu, o pagal valandinį tarifą. Buvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis, ją pasirašė individualios veiklos vykdytoja A. J. Sutartyje buvo numatytas valandinis darbo grafikas, nebuvo numatyta, kiek valandų reikia išdirbti per mėnesį ar per savaitę. Darbo sutartyje nebuvo numatytas darbo užmokestis. Darbo sutartyje buvo numatytos pareigos, kurias turėjo atlikti dirbdama pardavėja. Apart darbo su kasos aparatu, klientų aptarnavimo ir prekių išdėstymo, reikia kartais pasivalyti patalpas, kadangi parduotuvėje nėra valytojos. Už patalpų valymą jai nebuvo mokama, viskas vyksta darbo metu. Patalpas valydavo pagal susitarimą su A. J. Taip pat patalpas pavalydavo ir ji. Jos darbo vieta yra parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurią yra išsinuomojusi A. J. Darbe nėra darbinio mobiliojo telefono ar kompiuterio. Parduotuvė dirba 6 dienas per savaitę, tai yra parduotuvė nedirba sekmadieniais, o šeštadieniais dirba nuo 8 val. iki 14 val. Pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį parduotuvė dirba nuo 9 val. iki 18 val., penktadienį dirba nuo 8 val. iki 18 val. Dirba nepastoviu grafiku, tai yra mėnesio pabaigoje atnešamas kito mėnesio grafikas, kad žinotų kaip dirbs. Grafiką sudaro ir atneša A. J. Kiekvieną savaitę dirba skirtingai, tai yra gali būti, kad vidury savaitės bus laisva diena, arba kelias dienas reikės dirbti tik po pusę dienos. Dirbdavo pagal sudarytą grafiką, jame turėtų matytis darbo valandos. Jeigu nedirbdavo ji, tuo metu parduotuvėje dirba A. J. Ji pati nėra nei karto užsakiusi prekių prekybos vietai. Prekes užsakinėja savininkė A. J. Kaip tiksliai ji užsakinėja prekes, ji nežino. Niekada nėra girdėjusi ją užsakant prekes ar kalbant su tiekėjais. Galbūt ji prekes užsakinėja po darbo. Prekes į prekybos vietą atveža įmonės, iš kurių užsakomos prekės. Pagrindinės tiekėjos yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei į parduotuvę yra vežama produkcija iš Lenkijos (duomenys neskelbtini) įmonių. Iš Lenkijos atvažiuoja tas pats vyriškis, su automobiliu – šaldytuvu, kurio vardo ir pavardės nežino. Ji pati yra priėmusi prekes tik iš įmonių, kurios pateikdavo prekių dokumentus. Jai asmeniškai niekada nėra pristatę prekių, kurios buvo be dokumentų. Dažniausiai, kai atvažiuoja tiekėjai, parduotuvėje būna A. J., kuri su jais ir bendrauja. Ji pati sutikrina produkciją, kuri būna atvežta iš Lietuvos įmonių. Tai yra tikrina ar yra visos prekės, nurodytos sąskaitoje - faktūroje. Ji nesutikrina produkcijos, kuri būna atvežta iš Lenkijos įmonių. Jai niekada nėra davę pasirašyti ant sąskaitų - faktūrų iš Lenkijos. Tokiu atveju, kai prekes atveždavo iš Lenkijos, produkciją priimdavo A. J. Ji pati nesidomėdavo ar kiekvienai prekei yra įgijimą patvirtinantys dokumentai. Kartu su dokumentais tiekėjai pateikia sąskaitas - faktūras bei, kaip suprato, važtaraščius. Ant lietuviškų sąskaitų-faktūrų, jeigu nebūdavo A. J., ji pasirašydavo kaip gavėjas ir paimdavo atvežtą sąskaitą-faktūrą bei padėdavo į segtuvą. Taip pat sąskaitą-faktūrą įrašydavo į maisto prekių apskaitos žurnalą, kurį vesdavo ranka. Jame nurodoma sąskaitos-faktūros numeris, data ir priėmusio darbuotojo parašas. Tame pačiame žurnale pažymi, jeigu buvo reikalinga grąžinti prekes dėl klaidingo užsakymo. Tokia pat tvarka, kiek žino, dokumentus priimdavo ir A. J. Dokumentai buvo saugomi parduotuvėje. Ji pati dokumentų buhalterei neteikdavo, dokumentus teikdavo tik A. J. Įprastai dokumentus teikdavo vieną kartą per mėnesį, mėnesio pabaigoje. Parduotuvėje nėra galimybės atsiskaityti kortele, visi atsiskaitymai už prekes vyksta grynaisiais pinigais. Bent jau ji užrašų apie prekių pirkimą ir pardavimą nevesdavo. Nėra mačiusi, kad A. J. vestų užrašus apie prekių pirkimus ar pardavimus. Priėmus ją į darbą, buvo supažindinta su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka. Ją supažindino A. J. Parduotuvėje parduoda žalios mėsos produkciją, rūkytus gaminius, šaldytos mėsos produkciją. Taip pat parduoda pieno produktus iš Lenkijos bei šaldytos žuvies produkciją. Parduotuvėje produkcijos kainas nustato A. J., ji nurodo pažymėti prekių kainas. Produkcija sveriama parduotuvėje esančiomis svarstyklėmis, kurios visos turi metrologinės patikros sertifikatus. Kiekvieną perkamą prekę, jeigu ji parduodama pagal svorį, pasveria ant svarstyklių, įveda produkto kainą ir svarstyklės bendrą kainą. Jeigu perkama kelios prekės, tuomet skaičiuotuvu suskaičiuoja bendrą sumą už visas prekes ir tuomet sumą įveda į kasos aparatą. Pinigai už prekes priimami tik grynaisiais pinigais. Gautus pinigus deda į kasos stalčių ir grąžą kartu su kvitu visais atvejais paduoda klientui. Nebuvo gavusi iš A. J. nurodymo, kad reikia nemušti kažkiek prekių į kasą. Darbo pabaigoje ji išspausdindavo „Z“ ataskaitą kasos aparate, suskaičiuodavo kasos aparate esančius grynuosius pinigus ir supildydavo kasos operacijų žurnalą. Jeigu tai būdavo A. J. darbo diena, ji elgdavosi analogiškai. Jai dirbant su kasos aparatu neatitikimų tarp „Z“ ataskaitos ir faktiškai esančių kasoje pinigų nebūdavo. Ji pati nesidomėdavo parduotuvės apyvarta, išskyrus, kai reikėdavo pildyti mėnesio ataskaitas kasos operacijų žurnale ji peržiūrėdavo mėnesio apyvartas. A. J. niekada neprašydavo jai pranešti apie tai, kiek buvo suprekiauta prekių tą dieną, ji pati pamatydavo kitą dieną atėjusi į darbą. Darbo užmokestį jai moka A. J., vieną kartą per mėnesį, kiekvieną mėnesį mėnesio pabaigoje. Kiekvieną mėnesį alga skiriasi, pagal išdirbtų valandų skaičių ir svyruoja nuo 250 iki 280 eurų atskaičiavus mokesčius. Jai A. J. išmokėdama pinigus duoda pasirašyti ant veiklos blanko, panašaus į algalapį, kuris yra pridedamas prie buhalterinių dokumentų. Jokių papildomų pinigų jai nėra išmokama. Atlyginimo suma nurodyta algalapyje atitikdavo jai išmokamą sumą. Įmonės apyvarta visuomet svyruoja priklausomai nuo to ar tai prieššventinis laikotarpis, ar paprastos dienos. Prastesnėmis dienomis parduodama prekių ir mažiau kaip už 100 eurų. Apyvarta už parduotas prekes visuomet svyruoja tarp 100 ir 200 eurų per dieną. Jai dirbant visos prekės buvo fiksuojamos parduodant kasos aparate. Kas dvi dienas rytais būna perskaičiuojami pinigai kasos aparate, paliekama kasos aparate ne mažiau 100 eurų ir išimama nuo 200 iki 300 eurų. Nuimtus grynuosius pinigus perduoda A. J. Tokia pat tvarka pinigus, kiek žino, nuima ir A. J. Nežino, kur A. J. padeda pinigus nuėmusi, parduotuvėje jie nebūna laikomi. Išimtų pinigų kiekis pažymimas kasos operacijų žurnale ir išmušamas ir priklijuojamas čekis dėl pinigų išėmimo. Be jos toje parduotuvėje dirbo tik A. J. Keičiantis tarpusavyje jos neperduodavo prekių likučio. Įprastai parduotuvėje dirba po vieną, tik šventiniu laikotarpiu, kai padaugėja klientų, dirba dviese. Jai nėra žinoma ar visas parduodamas prekes A. J. įmušdavo į kasos aparatą. Nežino, kas įmonėje tvarko buhalterinę apskaitą. Kiek supranta, atlyginimus skaičiuoja A. J. Dokumentus surenka ir perduoda buhalterei A. J. (1 t., b. l. 44-46). 2021 m. sausio 25 d. papildomai apklausta L. U. paaiškino, kad šiuo metu jau nebedirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo po to, kai ten buvo atliktos kratos. Šioje parduotuvėje dirbo apie 5 metus. Dirbant toje parduotuvėje prekių kainas pagal prekių grupes ji su A. J. žinojo, jas pasakydavo S. M.. Kadangi prekės dažniausiai būdavo tos pačios, kainas jau žinodavo ir nebent kas nors pasikeisdavo, tada S. M. nurodydavo pakeisti tam tikros prekės kainą. Prekės pardavimo kaina buvo apskaičiuojama taip: prie prekės kainos be PVM nurodytos sąskaitoje, būdavo pridedamas 21 procentas PVM ir plius antkainis. Antkainio dydis lietuviškai produkcijai (tiekėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo taikomas 20 procentų. Koks konkrečiai antkainis buvo taikomas lenkiškai produkcijai, dabar negali pasakyti, kadangi kainas nustatydavo S. M. Jos buvo nustatytos ir pastovios, nebent jei kokios prekės kaina pasikeisdavo, tuomet S. M. jas su A. J. informuodavo ir jos kainą pakeisdavo, ji pati tų kainų neskaičiuodavo, žinodavo, tik galutinę tam tikrų prekių kainą. Pavyzdžiui, vištienos ketvirčiai kilogramas kainuodavo 1,19 EUR, sprandinės kg nuo 4 iki 6 EUR, šoninė nuo 4 iki 4,99 EUR, kalakutienos dešrelės 3,20 EUR. Kainoraščio parduotuvėje nebuvo, kainos buvo nurodytos tik ant vitrinoje esančių etikečių. Prekių užsakymus darydavo S. M., jos su A. J. tik suskaičiuodavo prekių likučius parduotuvėje pagal jos pateiktus sąrašus, o ji pati darydavo užsakymus. Apklausos metu jai parodytos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. S19054334, S19009839, S19014955. Gali pasakyti, kad šiose sąskaitose nurodytomis prekėmis buvo prekiaujama parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šių prekių antkainio pasakyti ji negali, juos nustatydavo S. M., kadangi prekes veždavo dėžėmis, o pas jas būdavo parduodama kilogramais. Gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, žuvų filė kepsnelių kg kainuodavo nuo 3,99 EUR iki 4,99 EUR (priklausomai nuo rūšies – didesni ar mažesni, su kokiu įdaru, kokia žuvis), didžkukuliai su mėsa 3 EUR už kg, koldūnai su mėsa – nuo 2 EUR už kg, daržovių rinkiniai – nuo 1,50 EUR, ledai porcijomis nuo 0,30 EUR už porciją, mini čeburėkai – 4 Eur už kg. Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tokių kaip prekių inventorizacijų, bent jau tuo metu kai ji dirbo, nebuvo daroma. Jos su A. J. kas mėnesį susitikrindavo turimas prekes ir šią informaciją pateikdavo S. M., bet tie sutikrinimai nebuvo oficialiai įvardijami kaip inventorizacijos. Gali pasakyti, kad visai parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklai vadovavo S. M., o A. J. dirbo kaip pardavėja. Parduotuvėje suprekiauti pinigai buvo perduodami S. M. Ji visas parduodamas prekes stengdavosi parduoti išduodama kasos aparato kvitus. Iš kasos suprekiauti pinigai būdavo išimami, tam, kad būtų galima atsiskaityti su prekių tiekėjais, todėl kai S. M. atvažiuodavo, ji jai atsiduodavo visus pinigus, kurie būdavo išimti ir padėti perdavimui (1 t., b. l. 47-48).
Liudytoja D. K. 2019 m. gruodžio 12 d. apklausos metu paaiškino, kad ji turi buhalterinį išsilavinimą, tvarko buhalterinius dokumentus ,,V. S. ūkis“ ir namo bendrijos (duomenys neskelbtini). Ji nepilnai tvarko ir A. J. individualios veiklos apskaitą. Sutraukia sąskaitas į pirkimų žurnalą, sąskaitas, kurias jai pateikia, nes nežino ar jas visas pateikia, skaičiuoja atlyginimus pagal tabelyje išdirbtas valandas. Nėra apiforminta dirbti pas A. J. Dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje A. J. buvo pardavėja, kartu buvo ir S. M. (S. dukra), G. S., nuo tų laikų pažįstama su šiais asmenimis. Vėliau, (duomenys neskelbtini) sustabdė savo veiklą 10-čiai metų (2017 m. gruodžio mėn.). Šita parduotuvė, kur dabar ji tvarko dokumentus, tai yra S. M., ji taip supranta, nes A. J. yra išsiėmusi verslo liudijimą savo vardu, bet dokumentus, kuriuos jai pateikia tai pateikia S. M., pateikia segtuve, ten būna popierinės sąskaitos ir „flešas“, juodos spalvos. Tą segtuvą ji gauna dažniausiai kartą per mėnesį, jis būna jai paliktas parduotuvėje – A. J. individualios veiklos parduotuvėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), kur yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Segtuve be dokumentų būna „flešas“ ir 50 eurų, tai yra atlygis jai, kad sutikrintų pateiktą informaciją. Tai daro jau daugiau nei metus. Jai pateikia tabelį, kuriame yra viena pardavėja L. U., jai paskaičiuoja atlyginimą. S. M. pati supranta, kaip tvarkytis su mokesčiais, pati turi buhalterinį išsilavinimą, žino, kad įmonės veiklos pajamos negali viršyti per paskutinius 12 mėn. 45 000 eurų siekiant išvengti tapti PVM mokėtoju. Tvarkydama A. J. buhalterinius dokumentus pastebėdavo, kad pagal pirkimo sąskaitas, sulyginus su pardavimais gaunasi labai mažas antkainis, tokiu būdu A. J. deklaruoja mažas pajamas. Tokiu atveju, pagal atliktą pirkimų pardavimų ataskaitą gaunasi, kad įmonė neturėtų pajamų atlyginimams išmokėti, komunaliniams mokesčiams (elektra, nuoma, vanduo, kt.), trūktų apyvartinių lėšų tiekėjams. Ji S. M. įspėdavo, kad individualios veiklos pajamos yra per mažos padengti visas esamas išlaidas pagal sąskaitų suvestinius registrus. Tvarkydama A. J. buhalterinės apskaitos dokumentus pastebėjo, pavyzdžiui pernai, t. y. 2018 m. (duomenys neskelbtini) pateikdavo labai mažai sąskaitų, nes šiemet kažkas atsitiko, kad (duomenys neskelbtini) suveda daugiau sąskaitų, tai toks kilo įtarimas, kad buvo kažkas nuslėpta, bet ji nieko nesakė S. M., nes kaip ir ne jos reikalas čia. Minėta parduotuvė gauna produkciją iš Lenkijos, produkciją atveža tiekėjai, būna maždaug 1-2 sąskaitos per mėnesį, už ne mažiau kaip 300 eurų. Apie įvežimą iš Lenkijos, veterinarinei praneša tikrai ne ji, kas praneša ji nežino. Kaip buvo minėjusi, oficialiai pas A. J. nedirba, darbo sutartis su ja nesudaryta. Dokumentus perduoda S. M., kas realiai organizuoja ir kontroliuoja individualios veiklos vykdymą, jai nežinoma, nes kažką daro ir pati A. J., kažką ir S. M. Su jomis realiai bendravimo neturi, kaip sakė, dokumentai jai būna padėti parduotuvėje ant palangės, arba žiemą S. M. atveža į kiemą prie jos namų, kartą per mėnesį. Kiek jai yra žinoma, tai oficialios darbuotojos yra A. J. ir L. U., kai jos atostogauja, tada būna apiforminta S. M. Šios individualios veiklos pobūdis yra prekyba maisto gaminiais, nealkoholiniais gėrimais. Kur yra pagrindinė individualios veiklos buveinė, jai nežinoma. Kaip minėjo, pildo pirkimų ir pardavimų registrų žurnalus, darbo užmokesčio žiniaraštį paskaičiuoja, jų niekam neteikia, suveda į jai pateiktą „flešą“, kurį pasiima S. M., o kas teikia, kam teikia, nežino. Padariusi suvestinius registrus, darbo užmokesčio žiniaraščius juos atspausdina savo asmeniniu kompiuteriu, esančiu jos namuose, tačiau šių duomenų nesaugoja savo kompiuteryje. Tų dokumentų ji nepasirašo. Tuomet, atspausdintus dokumentus, „flešą“, pateiktas sąskaitas kartu su segtuvu padeda parduotuvėje ant lango, esančioje (duomenys neskelbtini). Mano, kad juos pasiima S. M. Kas teikia VMI ir Sodrai deklaracijas, tikrai nežino, nurodyti negali. Prekės, kiek ji žino, buvo užsakomos iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (mažai jos užsakymų), retai iš (duomenys neskelbtini), kas užsakinėja prekes, jai nežinoma. Už prekes buvo mokama grynais pinigais, nes jai prie pateiktų sąskaitų būdavo pateiktas kasos pajamų orderis, arba čekutis išmuštas. Kiek jai žinoma, vykdant individualią veiklą, A. J. neturi banko sąskaitos (veiklai), todėl įmonės veikloje yra atsiskaitoma tik grynais pinigais, bet ne bankiniais pavedimais. Visi mokėjimai grynais pinigais būdavo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes ji suvesdama sutikrindavo, ir kur likę neapmokėta, tai pažymėdavo geltonai, o kitą mėnesį būdavo padengta, skolų nebuvo. Užsakytos prekės būdavo pristatytos į parduotuvę, mano, kad daugiau niekur, bet negali garantuoti, ar kur nors dar sandėliuojama, ar ne. Apie produkcijos pardavimą, pinigų nešimą į kasą, prekių svėrimą, čekių išmušimą, nieko nurodyti konkrečiai negali, nes nedalyvavo tame procese. S. M. jai skambindavo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. kartais paskambindavo, kai nesulaukdavo jokių žinių, tai jai skambindavo ir klausdavo ar S. M. atvežusi dokumentus ar ne. Kokiai sumai buvo vidutiniškai parduodama prekių darbo dieną, tai ji tiksliai negali nurodyti, jai parašydavo ant lapuko tik mėnesio apyvartą ir duomenis iš kasos aparato knygos, ji sutikrindavo ar atitinka, t. y., ar likutis teisingas. Mėnesio apyvarta būdavo tarp 2 000 - 3 000 eurų, prieš šventes ir apie 4 000 eurų. Įmonėje atlyginimas mokamas grynais, ji suruošia pinigų mokėjimo žiniaraštį, kur pardavėja turi pasirašyti, kad gavo atlyginimą. Mokama vieną kartą per mėnesį. Mokama 3,39 euro už darbo valandą, tai pagal valandas skaičiuojamas atlygis. Jai buvo mokama kaip ir nurodė – ne mažiau 50 eurų į mėnesį, paliekant pinigus dokumentų segtuve kartu su sąskaitomis, kurias turi sutvarkyti. Už gautus pinigus niekur neturėjo pasirašyti. 2019 metais, ji gavo iš S. M. ne mažiau nei 400 eurų (1 t., b. l. 53-55). 2021 m. sausio 22 d. papildomai apklausta D. K. paaiškino, kad ji prisidėdavo prie A. J. individualios veiklos tvarkymo tuo, kad suvesdavo gautas iš tiekėjų sąskaitas už prekes, taip pat kartais sužiūrėdavo kasos operacijų žurnalą, jeigu ten padarydavo kokią klaidą. Ji S. M. ir jos vyrą A. M. pažįsta nuo senų laikų, kai jie, grįžę iš užsienio atidarė įmonę (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo buhaltere. Tos įmonės veikla šiuo metu sustabdyta, bet S. M. paprašė padėti jai tvarkytis jos kitoje parduotuvėje, todėl ir padėdavo. Apie prekių, kuriomis buvo prekiaujama A. J. individualios veiklos parduotuvėje, antkainius, ji nieko nežino, negali pasakyti. Iš jai suvedimui pateiktų sąskaitų matydavo, kad prekių antkainis ne daugiau 10 procentų. Apklausos metu jai parodytas žalios spalvos lapelis su rankraštiniais įrašais (Priedas Nr. 1), yra parašytas jos. Ji jame parašė savo pastebėjimus todėl, kad suvedus už prekes gautas sąskaitas ir gautas pardavimų pajamas, gaunasi labai mažas antkainis, kuris nepadengia visų išlaidų. Tiksliai negali pasakyti, dėl ko galėjo susidaryti tokia situacija, arba per pigiai parduodamos prekės, arba dalis prekių pardavimų neapskaitoma. Ji nežino ir negali pasakyti nieko apie tai, ar buvo perkama prekių, kurios neįtraukiamos į apskaitą, ar prekės parduodamos be apskaitos dokumentų, ji matydavo tik tą situaciją, kokia yra pagal jai pateiktus dokumentus. A. J. individualios veiklos pinigų įplaukų ir išlaidų žurnalą kartais vesdavo ji, kartais pati S. M. Ji visuomet atkreipdavo jos dėmesį į tai, kad yra mažas skirtumas tarp pardavimo pajamų ir prekių savikainos. Apklausos metu jai parodytas A. J. individualios veiklos pinigų įplaukų ir išlaidų žurnalas už 2019 m., su rankraštiniais įrašais (Priedas Nr. 2). Šiuos rankraštinius įrašus yra padariusi ji. Šiame lape padaryti rankraštiniai įrašai „10 mėn. – 3 895,53 EUR, 11 mėn. – 6 063,60 EUR, 12 mėn. – 6 758, 14 EUR“, tai yra jos paskaičiavimai, kokie turi būti pardavimai už paskutinius tris 2019 metų mėnesius, kad per metus apyvarta nesiektų 45 000 EUR ir kad nereikėtų registruotis PVM mokėtoju. A. J. individualioje veikloje pinigų inventorizacija nebuvo atliekama, o prekių inventorizacija buvo atliekama. Ji prašydavo įtraukimui į apskaitą inventorizacijos apyraše tik metų pabaigoje, o ar buvo daromos inventorizacijos ir metų eigoje, nežino. Inventorizacijos dokumentus paprastai tvarkydavosi S. M. (1 t., b. l. 56-60).
Liudytoja R. R. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu paaiškino, kad ji užsiima kelių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu. Įmonių apskaitas ji tvarko savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra įdarbinta visose įmonėse, kurių apskaitas tvarko ir tą galima matyti Sodroje. Tame tarpe tvarko ir G. S. individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Asmens A. J. ji nepažįsta ir tokios moters įmonės ar kažkokio kito verslo apskaitos netvarko. G. S. individualioje veikloje ji yra įdarbinta pagal darbo sutartį. Minėtoje įmonėje buvo įdarbinta nuo jos atsidarymo momento, jei gerai atsimena nuo 2017 metų. Pagal darbo sutartį buvo įdarbinta buhalterės pareigose. Pagal minėtą darbo sutartį ir jos užimamas pareigas turėjo tvarkyti ir tvarkė minėtos veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent kas mėnesį suvedinėjo į lentelę veiklos išlaidas ir pajamas, sudarinėjo darbo grafiką, skaičiavo darbo užmokestį bei pridavinėjo deklaracijas Sodrai ir VMI. Daugiau jokių funkcijų nevykdė. Minėtos veiklos savininku yra G. S. Tačiau visą įmonės veiklą, jos manymu, kontroliuoja ir organizuoja G. S. sutuoktinė A. S. Toks įspūdis jai susidarė per visus metus, kiek tvarko šios veiklos apskaitą. Už darbuotojų priėmimą ir atleidimą buvo atsakingi abu, tiek A. S., tiek G. S. Šiuo metu be jos ir S. įmonėje dirba viena darbuotoja, nes nuo 2019 m. gruodžio 13 d. buvo atleista pardavėja, kurios pavardė J. Apie tai jai telefonu pranešė A. S. G. S. pagal individualią veiklą vykdo mėsos ir pieno produktų prekybą. Pagrindiniai tiekėjai, kiek jai žinoma, yra lenkų įmonės (duomenys neskelbtini), jos tiekdavo mėsos ir pieno produkciją. Taip pat dalį mėsos ir duonos gaminių teikdavo Lietuvos įmonės, tokios kaip: (duomenys neskelbtini), J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Veikla vykdoma viename iš paviljonų, esančių (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), kur šalia prekiaujama gėlėmis. Kur G. S. prekiauja daugiau, jai nėra žinoma. Buvo girdėjusi, kad A. S. turėjo prekybos vietas (duomenys neskelbtini), taip pat, kiek žino, prekybos vieta kažkada buvo taip vadinamoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turguje, tačiau ar šiuo metu minėtose vietose dar prekiaujama ji nežino. Šiuo metu G. S. veikloje, minėtame paviljone šalia (duomenys neskelbtini) dirba viena pardavėja D. M., kuri prekiauja, o taip pat ji paskaičiuodavo gautas sąskaitas. Jos manymu, tie paskaičiavimai buvo daromi tam, kad matyti už kokias sumas įgyjama prekių, kad netapti PVM mokėtojais, tačiau jai niekada nebuvo nurodyta sekti ir skaičiuoti įgyjamas prekes. Įsigytos produkcijos paskaičiavimus ir išlaidas ji apskaičiuodavo už metus, paprastai kitų metų balandžio – gegužės mėnesį, kai reikėdavo pateikti deklaracijas. G. S. veiklos buveinė yra jo gyvenamoje vietoje, jei gerai pamena, tai (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą ji tvarko savo namuose, kaip minėjo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, jos žiniomis, be jos, G. S., A. S. ir D. M. minėtoje veikloje niekas nedirba. Jai jokių nurodymų dėl apskaitos tvarkymo niekas neduodavo, apkaitą tvarkė taip, kaip numato įstatymai. Kaip jau minėjo, ji kas mėnesį suvedinėjo į lentelę veiklos išlaidas ir pajamas, sudarinėjo darbo grafiką, skaičiavo darbo užmokestį bei pridavinėjo deklaracijas Sodrai ir VMI. Suvedus minėtus dokumentus, ji juos kas mėnesį pristatydavo į minėtą paviljoną, kur vyko prekyba ir palikdavo ten dirbusiai pardavėjai. Kur minėti dokumentai buvo laikomi po to, jai nėra žinoma. Į apskaitą ji suvesdavo viską, ką jai pateikdavo. Visi dokumentai jai buvo paliekami minėtame paviljone, stalčiuje gulėjusiame segtuve. Nuo 2019 metų pradžios buvo teikiamos GPM deklaracijos. Taip pat 2019 metais buvo pateikta ir metinė deklaracija už 2018 metus, pagal pateiktus duomenis, esančius kasos pajamų žurnale. Kaip jau minėjo, deklaracijas teikdavo ji. Kas tiksliai jai teikdavo dokumentus suvedimui į apskaitą, ji nežino, kadangi, kaip minėjo, juos rasdavo stalčiuje. Dokumentai visuomet buvo pateikiami popierine forma, jokių elektroninių dokumentų ji negaudavo, elektroniniu paštu dėl veiklos su niekuo nebendravo. Paprastai jai buvo pateikiamos Lietuvos ir Lenkijos įmonių sąskaitos - faktūros, kasos aparatų kvitukai, taip pat sąskaitos susiję su patalpų nuoma, elektra, vandeniu ir valymu. Tvarkydama apskaitą ji duomenis apie pajamas ir išlaidas suvesdavo į savo namuose esančio kompiuterio skaičiuoklę „Exel“, tuomet lenteles atspausdindavo ir jas laikydavo pas save, tam, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galėtų duomenis suvesti į metinę deklaraciją. Taip pat pasinaudojus minėta programa sudarydavo darbo grafiką ir darbo užmokesčio žiniaraštį, pagal kurį duomenis perduodavo į Sodrą. Jokia buhalterinės apskaitos tvarkymo programa ji nesinaudojo. Kiek jai žinoma, prekių apskaita G. S. veikloje nebuvo vykdoma kompiuterizuotai. Jai nėra žinoma, kas buvo atsakingas už prekių užsakymą, nežino nei kas tą darydavo, nei kokie kiekiai buvo užsakomi. Kiek matydavo pagal dokumentus, tai prekės buvo užsakomos iš lenkų įmonių (duomenys neskelbtini), jos tiekdavo mėsos ir pieno produkciją. Taip pat dalį mėsos ir duonos gaminių teikdavo Lietuvos įmonės, tokios kaip: (duomenys neskelbtini), J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu daugiau įmonių nepamena, tačiau jos minėtos buvo pagrindinės. Su kokiais dokumentais (PVM sąskaitos - faktūros, krovinio važtaraščiai) nupirktos prekes buvo pristatomos į sandėlį ar prekybos vietas jai nežinoma, nes užsakymo proceso ji nežino ir jame niekuomet nedalyvavo. Taip pat nežino, ar visos nupirktos ir į sandėlį ar prekybos vietas atvežtos prekės buvo nurodytos dokumentuose. Į apskaitą ji įtraukdavo tik tą, kas jai buvo pateikiama, pačių prekių ji nematydavo. Kokiu būdu realiai buvo atsiskaitoma už prekes jai nėra žinoma, tačiau prie gaunamų sąskaitų būdavo apmokėjimo kvitai, kuriuose buvo nurodytos mokėtojų pavardės. Pažymėjo, kad į buhalterinę apskaitą ji įtraukdavo viską, kas jai buvo pateikiama. Jai taip pat nieko nėra žinoma apie tai, kur būdavo pristatomos prekės ir kas jas pristatydavo, pagal gaunamus dokumentus ji gilindavosi į pajamas ir išlaidas. Apie tiekėjus, apmokėjimą ir iškrovimo vietas jos niekas neinformuodavo. Jai nėra žinoma ar visos gautos prekės buvo nurodytos prekių lydinčiuose ir dokumentuose. Šiuose dokumentuose ji nepasirašinėdavo ir jų neturi, tą galimai darė pardavėjos arba kažkuris iš S. Minėti dokumentai turėtų būti saugomi jo prekybos paviljone arba jo namuose. Kadangi realaus prekių gavimo ir užsakymų ji nematė, todėl negali nurodyti, ar buvo gaunama prekių be apskaitos dokumentų. Kadangi su kasos aparatu ji neturėjo jokio ryšio, todėl negali nieko nurodyti apie pinigų apskaitymą ir prekių pardavimą, todėl nežino, ar visuomet buvo mušami kasos kvitai už parduodamą produkciją. Taip pat jai nėra žinoma, ar pardavėjoms toks nurodymas buvo duotas. Apie jokius pardavimus be kasos kvitų jai nieko nėra žinoma. Ji gaudavo tik kasos kvitus, kuriuose buvo nurodyti taip vadinami ,,išėmimai“, kad šiuos duomenis ji galėtų pateikti metinei deklaracijai. Jai lankantis minėtame prekybos paviljone ir pasiimant jai paliktus dokumentus neteko matyti, kokių nors padėtų pinigų, todėl jai nieko nėra žinoma apie neapskaitytus pinigus. Jai niekas nepranešdavo, kiek per dieną buvo parduota ir kokių produktų bei kiek suprekiauta pinigų. Paskutiniu metu jai skambino A. S., kuri nurodė, kad reikia sutvarkyti J. atleidimą, kadangi jai pašlijo sveikata. Pastaroji iš darbo atleista 2019 m. gruodžio 13 d. Su kita darbuotoja telefonu nebendravo. Už kokią sumą prekių buvo parduodama per dieną, jai nėra žinoma, tačiau per mėnesį apyvarta sudarydavo nuo 2 000 iki 3 000 tūkstančių eurų. Viskas matyti iš pateiktų čekių. Kiek buvo neapskaitytų pinigų ir ar tokių buvo, jai nėra žinoma. Taip pat nežino, ar darbovietėje buvo laikomasi darbo grafiko, kurį ji sudarydavo. Jos darbo grafikas – laisvas. Jos anksčiau minėtus dokumentus ji pasiimdavo kiekvieno mėnesio apie 2,3 dieną ir gale mėnesio juos grąžindavo, po to, kai suvesdavo. Paviljone užtrukdavo pora minučių. Apie pinigų surinkimą ir jų apskaitą jai nežinoma, taip pat nežino, ar buvo vedama taip vadinama ,,juodoji buhalterija“. Minėtoje veikloje atlyginimas mokamas grynais pinigais vieną kartą per mėnesį. Pinigus sumoka A. S. Kasininkės gaudavo minimalų darbo užmokestį, iš to ką ji matė pagal algos žiniaraštį, o ji gaudavo 22 eurus. Taip pat prie minėtų 22 eurų A. S. jai buvo nurodžiusi išsirinkti prekių, pagrinde mėsos gaminių, už ne daugiau kaip 38 eurus, kad bendra suma, kartu su išmokėtu atlyginimu neviršytų 60 eurų. Taip buvo sutarta nuo pat pradžių. A. S. jai buvo sakiusiu, kad ,,ji labai brangi“, kadangi jos buhalterė šitą darbą atlieka pigiau, kiek žino už 50 eurų. Ar pardavėjos gaudavo papildomą užmokestį ar kitokį atlygį jai nėra žinoma. Taip pat nežino, nuo ko minėtas užmokestis galėtų priklausyti. Jos minėtas atlyginimas per 2019 metus niekuo nepasikeitė ir visą laiką sudarė 22 eurus, neskaitant minėtų mėsos gaminių, apie kuriuos darbo sutartyje nebuvo parašyta. Atlyginimo žiniaraštį su visom sąskaitom - faktūrom ji palikdavo paviljone ant stalo. Žiniaraštyje nurodyta suma sutapdavo su jai realiai išmokėtu užmokesčiu. Už išmokėtą atlyginimą ji niekur nepasirašinėjo (1 t., b. l. 65-68).
Liudytojas V. Ž. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu paaiškino, kad apie metus laiko yra registruotas darbo biržoje. Šiuo metu niekur nedirba. Šiuo metu perka produkciją – mėsos gaminius, iš (duomenys neskelbtini), kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vardas yra P., (duomenys neskelbtini), kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), S., (duomenys neskelbtini), kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), R. Iš (duomenys neskelbtini), dažniausiai pirkdavo rūkytos viščiukų krūtinėles ir karkų, ir viščiukus rūkytus. Dažniausi iš (duomenys neskelbtini), dažniausiai pirkdavo kumpelius, kaimišką dešrą, sprandinę, rūkytą nugarinę, sūdytą nugarinę, skilandžius, grilio dešreles. Iš (duomenys neskelbtini) dažniausiai pirkdavo tik karšto rūkymo romo skonio dešrą. Produkciją perka kaip fizinis asmuo, ir jis tarpininkauja tarp šių įmonių ir tų fizinių asmenų, kuriems pristato tą mėsos produkciją vieną arba du kartus per savaitę. Iš (duomenys neskelbtini) vieną kartą per savaitę perka ne mažiau kaip už 300 eurų. Iš (duomenys neskelbtini), kartą per savaitę perka ne mažiau kaip 200 eurų. Iš (duomenys neskelbtini) vieną kartą per savaitę perka ne mažiau kaip už 100 eurų. Produkciją – mėsos gaminius, (duomenys neskelbtini) atgabena į (duomenys neskelbtini) bazes, tuomet jis privažiuoja ir įsigyja prekes. Už įsigytą produkciją sumoka grynaisiais pinigais vairuotojui. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – direktorius P. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. Jiems ir paduoda pinigus. Į (duomenys neskelbtini) važiuoja produkcijos įsigyti pats į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, vadybininko vardo ir pavardės nežino, jam sumokant išmuša kasos kvitą (duomenys neskelbtini) išrašo PVM sąskaitas - faktūras adresuotas tiems asmenims, kuriuos jis nurodo, t. y. produkcijos gavėjams. Į mėnesį ne mažiau kaip du kartus veža įsigytą produkciją A. S. ir S. M. į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dažniausiai tai būna antradieniais. Kartais produkciją perduoda degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kiekvieną kartą A. S. atveža mėsos gaminių ne mažiau kaip už 200 eurų, o S. M. ne mažiau kaip už 300 eurų. 2019 m. rugsėjo 17 d. į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) atvežė A. S. mėsos gaminių už 359 eurus, S. M. už 700 eurų. Šią produkciją atgabeno ir pardavė be įsigijimo dokumentų, jokių PVM sąskaitų - faktūrų, ar kitų dokumentų jis jiems nepateikė. Kokiu būdu jie būtų apskaitę šią produkciją savo veikloje jis nežino. Dažniausiai produkciją atgabendavo be apskaitos dokumentų, retais atvejais A. S. paprašydavo sąskaitų už atvežtą produkciją G. S. vykdomai veiklai ir A. J. vykdomai veiklai. Tokiais atvejais jis atveždavo PVM sąskaitą - faktūrą iš (duomenys neskelbtini), tose PVM sąskaitose - faktūrose pardavėjais būdavo nurodytas minėtos įmonės, o pirkėjas būdavo nurodytas A. J. ir G. S. Jis nuo 2019 m. vasario – kovo mėnesio, tikslios datos neatsimena, jis pradėjo tiekti mėsos gaminius S. M., A. J. ir G. S. Per visą šį laikotarpį A. S. prašė PVM sąskaitų - faktūrų ne daugiau kaip 5 kartus. Ji nurodydavo, kad sąskaita turi būti išrašyta A. J. ir G. S. vardu. Kiekvieną kartą prieš atveždamas prekes jis kontaktuodavo telefonu su A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jos jam nurodydavo kiek ir kokių mėsos gaminių atvežti joms į nurodytą vietą. Jis naudojasi tel. Nr. 865632102. Visu laikotarpiu produkciją veždavo automobiliu, kuris nuosavybės teise priklauso dukrai „Volkswagen Cady“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kiekvieną kartą atvažiavęs į garažą automobiliu „Volkswagen Kadi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodavo į garažo vidų, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iškraudavo produkciją į garažą. Mėsos gaminius jis jau būdavo susvėręs. Dėžės, prikrautos mėsos gaminių, sverdavo įvairiai, būdavo ir 15 kg, tačiau būdavo ir 25 kg., vidurkis dėžių svorio būdavo 20 kg. Per mėnesį jam vežant produkciją iš įmonių fiziniams asmenims, jam gryno pelno lieka ne mažiau kaip 400 eurų, be apskaitos dokumentų, jam kaip tarpininkui. Kuomet A. S. ir G. S. arba S. M. atveždavo ir parduodavo mėsos produkciją, kartais išrašydavo sąskaitą, kurią pasilikdavo kaip garantą, jog jiems tikrai pristatė produkciją. Minėtoje sąskaitoje įrašydavo mėsos produktų rūšis, kiekius, kg kainą ir pilną sumą, kiek jie turi jam sumokėti. Sąskaitų bloknotą įsigijo tiesiog (duomenys neskelbtini) bazėse už vieną eurą. Minėtų sąskaitų jis nekaupia, minėtos sąskaitos yra niekinės, kadangi jis nevykdo individualios ar juridinės veiklos. Minėtos sąskaitos neturi jokios juridinės reikšmės (1 t., b. l. 72-73).
Liudytojas K. K. 2019 m. gruodžio 19 d. apklausos metu paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kuri teikia pervežimo paslaugas. Konkrečiai jis dirba bendrovei (duomenys neskelbtini), kurios produkciją išvežioja. (duomenys neskelbtini) yra urmo bazė. Jis vežioja maisto produktus – pieną, mėsą (ir žalią mėsą ir mėsos gaminius) ir vandenį. Pagrinde produkciją vežioja į Lietuvą, tačiau jei klientų iš Lietuvos tuo meta nėra, prekes vežioja po (duomenys neskelbtini), konkrečių taškų adresų, į kur veža produkciją Lietuvoje, jis neprisimena, jam navigacijoje būna suvestas maršrutas. Pirmą dieną, kai pradėjo dirbti šį darbą, jis važiavo su patyrusiu vairuotoju, kuris jam nurodė taškus, kur produkcija vežama, jis pasidarė tų objektų nuotraukas ir pagal jas susiorientuoja. Vieno iš taškų nuotrauką jis prideda prie apklausos protokolo (Nuotrauka Nr. 1), tai yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Veždamas į šį tašką prekes jis kontaktuoja su A., kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). A. yra vyresnio amžiaus moteris, šviesiais plaukais. Šios moters prašymu yra prekes nuvežęs ir į kitą vietą (duomenys neskelbtini), į jam nuotraukoje Nr. 2 parodytą vietą. Tačiau dažniausiai veža į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į šią parduotuvę veža pieną, jogurtus, šviežią mėsą, mėsos gaminius (kiaulieną, vištieną). Į minėtą parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), prekes veža paprastai 3 kartus per savaitę. Prekes atveža su CMR važtaraščiu ir sąskaita - faktūra arba su kasos kvitu, kuriame būna išvardytos prekės. CMR, kurie būna kartu sąskaitomis - faktūromis, būna užpildyti pilnai (nurodyta tiksli iškrovimo vieta, produkcijos kiekiai). Būna atvejų, kai prekes į minėtą parduotuvę veža be sąskaitų - faktūrų, nes jam būna pasakyta, kad jos yra išsiųstos elektroniniu paštu. Kieno yra prekės (kokio užsakovo) ir kur jas vežti, jam nurodo (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. (M.), o sąskaitas paruošia ir jas pasirašo (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. Ji jam pasako, kad sąskaitas išsiųs elektroniniu paštu ir jam liepia važiuoti be jų, tokiu atveja CMR važtaraštyje jis pats užsipildo tik pakrovimo, iškrovimo vietą. Jeigu prekės vežamos su sąskaitomis, tai CMR važtaraštį užpildo V., jei prekės vežamos su kvitu, smulkesnės prekės, važtaraštį užsipildo jis. M. jam pasako, kuris krovinys yra kurio užsakovo, jis sau pasižymi ir pagal tai žino, kur kokias prekes vežti. Jam atvežus prekes į parduotuvę (duomenys neskelbtini), A. prekes susitikrina pagal sąskaitas, jeigu sąskaita būna išsiųsta elektroniniu paštu, tuomet jam reikia palaukti, kol A. gaus tą sąskaitą, atsispausdint ir prekes susitikrint. Ji pati priima prekes ir tik jai jis atiduoda prekes lydinčius dokumentus – CMR važtaraštį ir sąskaitą - faktūrą. A. jam už prekes atsiskaito iškart, grynais pinigais, jis jai išduoda pinigų priėmimo dokumentą, kurį jam būna paruošusi V., vieną šio dokumento egzempliorių pasilieka sau, kitą atiduoda A. Kiekvieną kartą A. į parduotuvę atveža prekių nuo 100 eurų iki 1 000 eurų vertės. Vienu kartu atveža 20-30 pakuočių mėsos produkcijos (viena pakuotė – 15 kg). Prekes priima visada pati A., jeigu jam atvažiavus jos nebūna, jis jai paskambina ir ji visada ateina. Taip pat kartais jai padeda jos dukra ir vyras, juos yra matęs, žino kaip atrodo. Pinigus už prekes jam sumoka visada tik A. Kartais būna taip, kad A. vietoje nebūna, tokiu atveja pinigus jam paduoda kitą kartą arba pati atvažiuoja į (duomenys neskelbtini). A. už prekes sumoka tiek eurais, tiek zlotais. Jo atvežtose sąskaitose, pinigų priėmimo dokumentuose visada nurodytos sumos tik zlotais. Tokių atvejų, kad atvežtas prekes priimtų ne A., o pardavėja, nėra buvę. Į tą parduotuvę prekes veža nuo šių metų gegužės, iki tol į ten prekes vežė kitas vairuotojas. Grįžęs į Lenkiją, surinktus pinigus nuveža į bendrovės seifą, o iš ten juo pasiima galbūt kažkas iš buhalterijos, tiksliai nežino (1 t., b. l. 74-75).
Liudytojas V. G. 2020 m. vasario 12 d. apklausos metu paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, yra ūkininkas. Be ūkininkavimo daugiau jokia papildoma veikla neužsiima. Jokioje įmonėje nedirba jau apie porą metų. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), vadybininku, vairuotoju – ekspeditoriumi. Įmonė užsiėmė mėsos perdirbimu, šiuo metu, kiek jam žinoma, tos įmonės jau nėra, bankrutavo. Jis taip pat vežioja mėsos produkciją G. S., taip pat keletą kartų yra vežęs į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli G. S. parduotuvės. G. S. parduotuvė yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jis nežino. G. S. yra vežęs (duomenys neskelbtini) produkciją – mėsos gaminius, konkrečiai – rūkytas dešras. Jis naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono numeriu jam paskambina G. S. žmona A. S., kuri užsisako, kiek ir kokios produkcijos reikia. Telefonu A. į jį kreipdavosi (duomenys neskelbtini) vardu, taip jį visi vadina, nors jo vardas V. Dažniausiai, kiek užsakydavo, tiek ir atveždavo, kartais šiek tiek mažiau, jei produkcijos trūkdavo. Užsisako dažniausiai nuo 5 iki 10 kg. Užsakytą produkciją atveždavo kartą per savaitę ir rečiau. Negali pasakyti, kiek kartų per 2019 metus vežė produkciją į G. S. parduotuvę, tai turėtų matytis iš (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų. Produkciją atveždavo su (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita - faktūra. Sąskaitoje buvo nurodyta tiek produkcijos, kiek ir buvo atvežama, t. y. visa atvežta produkcija buvo nurodyta sąskaitoje. Produkcija buvo sukraunama į raudonos spalvos plastikinę dėžę, į kurią telpa apie 15 kg produkcijos, tačiau ne visada ta dėžė būdavo pilnai užpildyta. (duomenys neskelbtini) sąskaitą išrašydavo ir jam pateikdavo (duomenys neskelbtini) apskaitininkė S. B. Sąskaita buvo išrašoma G. S. individualiai veiklai, nurodant jį kaip pirkėją. Atvežtas prekes priimdavo G. S., A. S. arba (dažniausiai) parduotuvės pardavėjos. Priimant produkciją pardavėjos susitikrindavo prekes su pateikta sąskaita. Su pateikta sąskaita jis iškart duodavo ir (duomenys neskelbtini) kasos aparato kvitą. Jis pats, paimdamas iš (duomenys neskelbtini) produkciją, sumokėdavo grynais pinigais, o po to tuos pinigus pasiimdavo iš G. S. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtus pinigus į sąskaitą įmušdavo darbuotoja, neprisimena tiksliai, kas. Už G. S. pristatytą produkciją jam sumokėdavo tas, kas priimdavo prekes. Sumokėdavo grynais pinigais. Jam sumokėdavo daugiau pinigų, negu nurodyta sąskaitoje – už kilogramą jam sumokėdavo papildomai po 30 centų. Jis paskaičiuodavo, kiek iš viso reikia mokėti ir pasakydavo tam, kas priimdavo prekes. Paskutinį kartą prekes vežė 2019 m. gruodį, kiek jam tiksliai buvo sumokėta, neprisimena, negali pasakyti, bet jam sumokama suma visada būdavo didesnė, negu yra nurodyta (duomenys neskelbtini) išrašytoje sąskaitoje ir kasos aparato kvite. Produkciją atveždavo su savo nuosavu lengvuoju „Audi“ markės automobiliu, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis pats nėra oficialiai įsidarbinęs, darbo sutarties, paslaugų sutarties jokios nėra su šia įmone sudaręs. Jam atlyginimo ši įmonė nemoka. Jo uždarbis iš šios veiklos yra gautas „komisinis“ atlygis nuo atvežtos produkcijos kilogramo. Šį mokestį jis yra nusistatęs pats, susitaręs su G. S. Šią veiklą vykdo neoficialiai, individualios veiklos pažymos neturi. Be G. S. dar veždavo (duomenys neskelbtini) produkciją ir į (duomenys neskelbtini) turgavietę, bet negali pasakyti, kam tiksliai, dabar neprisimena. Šiuo metu šią savo veiklą yra nutraukęs ir niekam jokios produkcijos nebevežioja (1 t., b. l. 84-85) .
Liudytojas P. J. 2020 m. rugsėjo 4 d. apklausos metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. Be jo įmonėje dar dirba 7 ar 6 darbuotojai. Jis kaip direktorius atlieka ne tik su įmonės valdymu susijusias funkcijas, bet ir kitus reikalingus darbus – sveria produkciją, rašo sąskaitas ir kt. Šiuo metu jis pats produkcijos neišvežioja, tai daro kitas įmonės darbuotojas. 2019 metais įmonės produkciją užsakovams vežiodavo jis pats. Įmonės veikla yra prekyba mėsos gaminiais. Įmonė mažmeninės prekybos skyrių neturi, pagrinde užsiima didmenine prekyba. Įmonės veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini). Užsakymai iš klientų priimami telefonu – skambučiais, žinutėmis, kartais užsakovai atvyksta prekes užsisakyti į vietą. Kokiu telefono numeriu buvo priimami užsakymai 2019 metais, neprisimena. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) galimai buvo jo asmeninis telefono numeris, kadangi įmonės vardu registruotų telefono numerių nėra. Užsakyta produkcija pirkėjams išvežiojama, tačiau dalis pirkėjų produkciją pasiima vietoje. Klientai už prekes atsiskaito grynais pinigais arba bankiniu pavedimu. Jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išrašomi pinigų priėmimo kvitai. 2019 metais įmonėje buvo du kasos aparatai, tačiau jie buvo nenaudojami, pinigų priėmimui buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Ar 2019 metais be jo dar buvo daugiau vairuotojų, kurie išvežiodavo prekes, neprisimena. Kai jis pats išvežiodavo prekes, jis pats ir išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Nebuvo tokių atvejų, kad parduodant prekes jokie apskaitos dokumentai nebūtų išrašomi. G. S. ir A. J. jis nepažįsta, šiems asmenims jis produkcijos nėra vežęs. Šiems asmenims (duomenys neskelbtini) produkciją vežė V. Ž. Minėtiems asmenims išrašytas sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus jis yra pateikęs ikiteisminiam tyrimui elektroniniu paštu. V. Ž. jis pažįsta. Šis asmuo iš jo įmonės užsakydavo produkciją. Jis iš (duomenys neskelbtini) užsakydavo produkciją, o sąskaitas prašydavo išrašyti kitiems asmenims ar įmonėms, kurioms jis tas prekes veždavo. Nuvežęs prekes tiems užsakovams, V. Ž. jam atveždavo pinigus, o jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitus to asmens vardu, kuriam yra išrašyta sąskaita. Ar V. Ž. yra įregistravęs kokią nors veiklą, jis nežino. Kokią naudą, kokio dydžio užmokestį jis gaudavo už tai, kad išvežiodavo prekes, jis nežino. Nei (duomenys neskelbtini), nei jis pats jokių pinigų už tarpininkavimą, prekių išvežiojimą V. Ž. nemokėjo. V. Ž. yra buvęs (duomenys neskelbtini) darbuotoju, tačiau 2019 metais jau nebuvo darbuotojas, (duomenys neskelbtini) su juo taip pat nebuvo sudariusi jokių sutarčių. Kokiai sumai ir per kokį laikotarpį V. Ž. išveždavo prekių iš (duomenys neskelbtini), neprisimena. Kokiems dar asmenims ar įmonėms V. Ž. prašydavo išrašyti sąskaitas už jo įsigytą produkciją, jis neprisimena. V. Ž. jam pinigus sumokėdavo tada, kai nuveždavo prekes savo užsakovams. Prekes V. Ž. jis perduodavo vežtis su sąskaitomis. (duomenys neskelbtini) parduodama produkcija yra paženklinta įmonės etiketėmis ( 1 t., b. l. 96-97).
Liudytojas A. M. 2021 m. vasario 3 d. apklausos metu paaiškino, kad turi įmonę (duomenys neskelbtini), kurios veikla sustabdyta jau apie 5-6 metus. Šiuo metu įmonė jokios veiklos nevykdo, kiekvienais metais yra teikiamos „nulinės deklaracijos“. Šios įmonės veikla buvo prekyba įvairiais maisto produktais. (duomenys neskelbtini) vieni iš tiekėjų buvo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), tikslių pavadinimų neprisimena. Šiai dienai jis iš šių tiekėjų jokios produkcijos neperka, kadangi jokios veiklos nevykdo. Apklausos metu jam parodyti dokumentai – CMR važtaraštis, lenkiškas prekių pristatymo dokumentas ir elektroninis laiškas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini), „p. A.“, nurodė, kad šių dokumentų jis nėra matęs. Kodėl ir kaip prekių gavėjas nurodytas jo vardas, jis negali paaiškinti. Kaip jau minėjo, jokių prekių jis iš Lenkijos tiekėjų neužsakinėja, o apie S. M. užsakymus jis nieko nežino, į jos veiklą nesikiša. Kur tos prekės buvo pristatytos, jis nežino, bet jis jam parodytuose dokumentuose nurodytų prekių neužsakinėjo ir jų negavo (1 t., b. l. 105-106).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2019 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47449-19 pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, gavus kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), vykdydami individualią veiklą parduotuvėse (duomenys neskelbtini) prekiauja neapskaityta mėsa ir mėsos gaminiais bei kitais produktais, neįtraukia visų ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (1 t., b. l. 1-3).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. vyresniosios tyrėjos Sandros tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK gauta kriminalinės žvalgybos informacija dėl to, kad G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), vykdydami individualią veiklą (duomenys neskelbtini) mieste esančiose parduotuvėse, dalies ūkinių operacijų neįtraukia į tvarkomą buhalterinę apskaitą (1 t., b. l. 1-3).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad G. S. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo G. S., A. S., S. M., rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai bei dokumentai, taip pat rasta 29,44 kg mėsos gaminių be įsigijimo dokumentų (1 t., b. l. 146-149).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad G. S. individualios veiklos vietoje – prekybos paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti G. S. individualios veiklos apskaitos dokumentai, rasta 394,41 kg netinkamų pardavimui mėsos gaminių, 1,05 l pieno produktų (1 t. b. l. 175-192).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad A. J. individualios veiklos vykdymo vietoje – parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentai, rasta 49,714 kg pardavimui netinkamos mėsos ir mėsos gaminių (2 t., b. l. 22-37).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad S. M. gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentai, šiukšliadėžėje išmesti prekių įsigijimo dokumentai, kompiuteriai, USB atmintinė, nuskaityta elektroninio pašto informacija (2 t., b. l. 73-80).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad G. S. gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasta ir paimta 800 svarų sterlingų ir 8 900 eurų, G. S. individualios veiklos dokumentai (2 t., b. l. 88-95).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad A. S. automobilyje „Nissan X-trail“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta ir paimta 120 Lenkijos zlotų, 1 000 eurų, bei prekių įsigijimo dokumentai (2 t., b. l. 104-109).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad G. S. automobilyje „Mercedes – Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta 149,965 kg mėsos gaminių be įsigijimo dokumentų (2 t., b. l. 126-133).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad V. Ž. automobilyje „VW Caddy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta 71,095 mėsos gaminių be įsigijimo dokumentų, 2 915 eurų, sąskaitos, dokumentai su rankraštiniai užrašais bei mobilaus ryšio telefonas (2 t., b. l. 154-163).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad V. Ž. automobilyje „VW LT-35“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta 51,25 kg mėsos gaminių be įsigijimo dokumentų (2 t., b. l. 170-174).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas G. S. individualios veiklos buhalterę R. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti G. S. individualios veiklos apskaitos dokumentai (3 t., b. l. 1-5).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas A. J. individualios veiklos buhalterę D. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentai ir kompiuteris (3 t., b. l. 16-19).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m kovo 20 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas DVD-R optinis diskas Nr. 13.6.13-3-19 prie 2020 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. 52-PR2-76, Alytuje, į kurį įrašyta informacija, nuskaityta iš 2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas D. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimto stacionaraus kompiuterio. Apžiūros metu rasti A. J. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žiniaraščiai (3 t., b. l. 54-56).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti DVD-R optiniai diskai prie tarnybinio pranešimo Nr. 52-PR2-16354, į kuriuos įrašyta informacija, 2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas S. M. (duomenys neskelbtini), metu nuskaityta iš elektroninio pašto. Apžiūros metu rasti elektroniniai laiškai iš ir į nakasuwalki@onet.pl su prekių užsakymo ir pristatymo dokumentais (3 t., b. l. 71-72).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. spalio 18 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti 2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas S. M. (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti prekių įsigijimo dokumentai ir lapai su rankraštiniais įrašais (3 t., b. l. 188-193).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. spalio 12 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti 2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas V. Ž. automobilyje „VW Caddy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti dokumentai – sąskaitos ir lapai su rankraštiniais įrašais apie parduotas prekes (4 t., b. l. 37).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. spalio 14 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti 2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas A. S. automobilyje „Nissan X-trail“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rasti prekių įsigijimo dokumentai (4 t., b. l. 45).
2020 m. vasario 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento raštas Nr. 22S-(22.5.)-122, kuriuo pateikta informacija apie G. S. ir A. J. iš ES šalių įvežtą mėsą ir mėsos gaminius (4 t., b. l. 61-65).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 26 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta 9 vnt. DVD-R optinių diskų prie 2020 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 52-PR2-357, į kuriuos įrašyta informacija, nuskaityta 2019 m. gruodžio 17 d. kratos metu iš S. M. paimto mobilaus ryšio telefono. Apžiūros metu telefone rasti lenkiški prekių pristatymo ir kiti A. J. individualios veiklos dokumentai, susirašinėjimai su A. J. (4 t., b. l. 69-70).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 30 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta 10 vnt. DVD-R optinių diskų prie 2019 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. 52-PR2-16676, į kuriuos įrašyti duomenys, nuskaityti iš 2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas S. M. (duomenys neskelbtini), metu paimto stacionaraus kompiuterio. Apžiūros metu kompiuteryje rasti A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentai, lenkiški prekių pristatymo dokumentai (4 t., b. l. 104-105).
2019 m. lapkričio 29 d. bei 2019 m. lapkričio 30 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai su S. M., A. J., A. S., G. S. pokalbių stenogramomis, kuriose užfiksuoti prekių užsakymai tiekėjams, pokalbiai apie be dokumentų įsigyjamas prekes, prekių atvežimo į prekybos vietas laikas (5 t., b. l. 64-200).
2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 25 d. slapto G. S., A. S., S. M. sekimo protokolai, kuriuose užfiksuoti prekių iš Lenkijos tiekėjo pristatymai į prekybos vietas, esančias (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 95-103).
2020 m. spalio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. RD-3080, kuriuo pateiktos A. J., G. S. individualios veiklos pažymos bei S. M., A. M. pajamų mokesčio deklaracijos (8 t., 46-61).
2020 m. spalio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriaus raštas Nr. (7.4E) DV S-15490, kuriuo pateikta informacija apie A. J. ir G. S. individualios veiklos apdraustuosius (8 t., b. l. 32-36).
2020 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. RKD-3538, kuriuo pateiktos A. J. ir G. S. GPM deklaracijos už 2019 metus (8 t., b. l. 38-44).
2021 m. vasario 10 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus skyriaus raštas Nr. 22S-(22.5.)-118, kuriuo pateikta informacija apie po 2019 m. gruodžio 17 d. patikrinimo metu nustatytų pažeidimų G. S. individualios veiklos vykdymo vietoje rastų produktų, kurių tiekimas rinkai buvo uždraustas, utilizavimą (8 t., b. l. 76).
2020 m. liepos 20 d. iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų gauta medžiaga pagal Europos tyrimo orderį, Nr. 3TG-357-20, gauti prekių tiekimo G. S. ir A. J. dokumentai, liudytojos W. G. apklausa. Liudytoja parodė, kad užsakymus iš el. pašto adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teikdavo S. M., G. S., A. J., A. S. Šie pirkėjai visuomet atsiskaitydavo grynaisiais. Prekės jiems buvo vežamos su sąskaita ir CMR važtaraščiu (8 t., b. l. 191 – 10 t., b. l. 200).
2021 m. vasario 25 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-15-1282 dėl G. S. individualios ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad G. S., vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių įsigijimo ne mažiau kaip už 27 340,12 EUR ir jų pardavimo ne mažiau kaip už 35 782,84 EUR, teikė neteisingus duomenis GPM deklaracijoje už 2019 metus – nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 6 210,25 EUR GPM. Taip pat, G. S., vykdantis individualią veiklą, 2019 m. liepos mėn. nesiregistravo PVM mokėtoju, iki 2020 m. sausio 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir dėl to nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 6 210,25 EUR PVM (10 t., b. l. 52-148).
2021 m. kovo 1 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. 04/11-2-29-1417 dėl A. J. individualios ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. J. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių įsigijimo ne mažiau kaip už 36 291,34 EUR, prekių pardavimo įplaukų ne mažiau kaip už 26 000 EUR, priskaičiuoto 14 423,52 EUR darbo užmokesčio, nuo jo paskaičiuoto 1 450 EUR GPM, 2 812,72 EUR PSD ir VSD įmokų, dėl to teikė neteisingus duomenis GPM deklaracijoje už 2019 metus (nedeklaravo ir nesumokėjo ne mažiau kaip 3 223 EUR GPM), teikė neteisingus duomenis Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose. Taip pat A. J. nuo 2019 m. birželio mėn. nesiregistravo PVM mokėtoju, Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė PVM deklaracijos iki 2020 m. sausio 25 d., dėl ko nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo ne mažiau kaip 6 159 EUR PVM (10 t., b. l. 154-200; 11 t., b. l. 1-142).
VSDFV Kauno skyrius 2021 m. rugpjūčio mėn. raštu, atsakydami į 2021 m. liepos 29 d. paklausimą, informavo, kad S. M. ir A. J. nusikalstama velka padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui visiškai atlyginta, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos Kauno skyrius, nuo 2021 m. liepos 1 d, perėmęs visas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – Alytaus skyriaus teises ir pareigas, finansinių reikalavimų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-47449-19 nebeturi (11 t., b. l. 173).
Motyvuojamoji dalis
BK 222 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
BK 220 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tame tarpe ir pačių kaltinamųjų visišką prisipažinimą padarius kaltinime nurodytas veikas, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. M., pati realiai vykdydama prekybą maisto prekėmis, veiklos neįregistravusi, tvarkydama A. J., vykdančios individualią veiklą, veiklos buhalterinius duomenis ir G. S., vykdydamas individualią veiklą, būdami atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti A. J., vykdančios individualią veiklą, ir G. S., vykdančio individualią veiklą, veiklų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, ištirti įrodymai patvirtina, jog S. M. ir G. S., siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie veiklos pajamas (nedeklaravo pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių) ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
Šiuos duomenis patvirtina pačių S. M. ir G. S. parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad S. M. ir G. S. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK straipsnio 220 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi sutinka (12 t., 147-148; 149-150).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamoji S. M., padarė du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos. S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė bendrininkų grupėje su A. J. (BK 60 str. 1 d. 1 p.), iš savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – administracine tvarka bausta, nusikaltimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (12 t., b. l. 111), neteista (12 t., b. l. 110), į Į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitą neįrašyta. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas. Šių bausmių dydžiai, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtini artimiems šio straipsnio sankcijoje numatytų baudų minimumams (47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal S. M. ir jos padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos. Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmių apėmimo būdu. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji S. M. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinama, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinama.
Kaltinamasis G. S., padarė du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos. G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1d. 2 p.) sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – administracine tvarka baustas, nusikaltimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (12 t., b. l. 80), neteistas (12 t., b. l. 78), į Į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitą neįrašytas. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas. Šių bausmių dydžiai, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtini artimiems šio straipsnio sankcijoje numatytų baudų minimumams (47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal G. S. ir jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos. Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmių apėmimo būdu. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinama.
Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47449-19 dalyje įtariamosios A. J. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, dėl jos padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, teismui patvirtinus nutarimą, nutrauktas, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos N. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (12 t., b. l. 38-74).
2019 m. gruodžio 17 d. kratos G. S. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), protokolu paimti dokumentai (1 t., b. l. 146-149);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos G. S. individualios veiklos vietoje – prekybos paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), protokolu paimti G. S. individualios veiklos apskaitos dokumentai (1 t., b. l. 175-178);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos A. J. individualios veiklos vykdymo vietoje – parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), protokolu paimti A. J. individualios. veiklos apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 22-27);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos S. M. gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), protokolu paimti A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 73-77);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas G. S. gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), protokolu paimti G. S. individualios veiklos dokumentai (2 t., b. l. 88-92);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas A. S. automobilyje „Nissan X-trail“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), protokolu paimti prekių įsigijimo dokumentai (2 t., b. l. 104-107);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas V. Ž. automobilyje „VW Caddy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), protokolu paimti dokumentai su rankraštiniais užrašais (2 t., b. l. 154-157);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas G. S. individualios veiklos buhalterę R. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokolu paimti G. S. individualios veiklos apskaitos dokumentai (3 t. b. l. 1-5);
2019 m. gruodžio 17 d. kratos pas A. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokolu paimti A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentai (3 t., b. l. 16-19) – grąžintini jų savininkams.
1-as vokas su optiniais diskais, kuriuose banko sąskaitų išrašai, nuskaityti duomenys, telefoniniai pokalbiai – paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 114 MGL (5 700 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 114 MGL (5 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 114 MGL (5 700 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 114 MGL (5 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš G. S. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos – namo ir pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iš buhalterės R. R. gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtus jo individualios veiklos apskaitos dokumentus bei iš A. S. automobilio „Nissan X-trail“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paimtus prekių įsigijimo dokumentus – grąžinti G. S.
Iš A. J. individualios veiklos vykdymo vietos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš S. M. gyvenamosios vietos – namo ir pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paimtus A. J. individualios veiklos apskaitos dokumentus – grąžinti A. J.
Iš V. Ž. automobilio „VW Caddy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paimtus dokumentus su rankraštiniais užrašais – grąžinti V. Ž.
1-ną voką su optiniais diskais, kuriuose banko sąskaitų išrašai, nuskaityti duomenys, telefoniniai pokalbiai, siunčiamą kartu su IT medžiaga – palikti prie bylos.
Išaiškinti, kad kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.