Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-62-519/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
eAN2-62-519/2025
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00115-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
O. N.
Kategorijos
  • 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-62-519/2025Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00115-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 15d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu O. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. spalio 31 d. O. N. nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 20 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir nepraėjus 1 metams nuo nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. N., nesutikdamas su tokiu Institucijos nutarimu, 2025 m. balandžio 28 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo atmestas. Minėta nutartimi patikslinta administracinio nusižengimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį esmė, nurodant, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) O. N. 2024 m. liepos 20 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Nutartyje nurodoma, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 24 punktas numato, kad šeimos narių mokymo reikalavimai netaikomi asmenims (šeimos nariams), iš kurių atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus. Taip pat nutartyje nurodoma, jog O. N. 2024 m. liepos 20 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes 2023 m. balandžio 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, ir padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį; iki 2024 m. liepos 20 d. neįvykdė administracinės nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (nesumokėjo 375 Eur baudos); iki 2024 m. liepos 20 d. neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų, todėl neįgijo teisės vairuoti.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas O. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir tenkinti jo skundą –panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog jis 2024 m. liepos 20 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes 2023 m. balandžio 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, ir padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį; iki 2024 m. liepos 20 d. neįvykdė administracinės nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (nesumokėjo 375 Eur baudos); iki 2024 m. liepos 20 d. neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų, todėl neįgijo teisės vairuoti, kurios yra esminės, jam administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytos. Todėl jis neturėjo galimybės dėl nurodytų aplinkybių pasiaiškinti ir pateikti įrodymus, todėl mano, kad teismas pažeidė jo teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat jo teisę į tinkamą rungimosi principu paremtą teismo procesą.

4.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nenurodė kokios nuobaudos ir pagal kokį priimtą nutarimą jis neįvykdė. Apelianto teigimu, jeigu teismas būtų ėmęsis veiksmų patikrinti, ar paskirta administracinė nuobauda įvykdyta, tai būtų nustatęs, jog baudos išieškojimas yra perduotas antstoliui ir vykdomas civilinio proceso tvarka. Jis negalėjo sumokėti baudos, nes neturi pakankamai pajamų ir turto. Taip pat nurodo, jog jam yra nustatytas darbingumo lygis 35 proc., išlaiko 3 nepilnamečius vaikus. Apelianto tvirtinimu, griežtesnės nuobaudos skyrimas dėl to, jog jis negauna pakankamai pajamų, reiškia jo diskriminavimą dėl jo turtinės ir socialinės padėties.

4.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad I. N. negalėjo mokyti šeimos narį, nes Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 2B-84 dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo 24 punktas numato, kad šeimos narių mokymo reikalavimai netaikomi asmenims (šeimos nariams), iš kurių atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus. Pažymi, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 21 straipsnyje yra nurodyti subjektai, kurie turi teisę mokyti vairuoti, o teisė papildomai nustatyti asmenis turinčius teisę mokyti vairuoti arba teisė pašalinti atskiras asmenų kategorijos iš turinčių teisę mokyti vairuoti sąrašo, pasak apelianto, įstatymu nėra niekam deleguota.

4.4. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis 2024 m. liepos 20 d. važiavo kartu su sutuoktine I. N., kuri turi teisę vairuoti ir 5 metų vairavimo stažą. Analogiškas aplinkybes 2024 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodė ir I. N., kuri paaiškino, kad įvykio dieną važiavo kartu su juo ir pateko į eismo įvykį. Siekdama sumažinti dėl eismo įvykio patirtą stresą ji pradėjo vaikščioti įvykio vietoje ir kalbėdama telefonu nuėjo pasitikti savo brolių, kurie taip pat atvyko į įvykio vietą. Pažymi, jog I. N. pasirašė ir 2024 m. liepos 20 d. 14.30 val. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje kaip vairuotoja, eismo įvykio dalyvė. Nors A. L. 2024 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodė, kad tariamai jis (O. N.) važiavo vienas ir automobilyje daugiau nieko nebuvo, tačiau A. L., pasak apelianto, veikė stresinėje situacijoje ir jos dėmesio koncentracija netgi neleido jai tinkamai stebėti kelią, matyti artėjančią jo vairuojamą transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio, kurį ji sukėlė. Įvykio vietoje A. L. dėl streso elgėsi neadekvačiai, blaškėsi, šaukė, grasino, siekė jam perkelti atsakomybę už eismo įvykį. Apelianto teigimu, A. L. nurodydama, kad I. N. kartu nevažiavo, siekė išvengti atsakomybės už savo sukeltą eismo įvykį, tikėdamasi, kad jei policija nustatys, jog jis neturi teisės vairuoti, tai jis taps atsakingas už sukeltą eismo įvykį. Pažymi ir tai, kad A. L. 2024 m. liepos 20 d. 14.30 val. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje pastabų dėl to, kad schemoje kaip vairuotoja nurodyta ir pasirašė I. N., nereiškė.

4.5. Apeliantas skunde kritikuoja R. J. paaiškinimą, teigdamas, kad paaiškinimas buvo surašytas ne policijoje, jį pateikė A. L., kuri akivaizdžiai siekė išvengti atsakomybės. Pažymi, jog įvykio vietoje R. J. bendravo su A. L.. Teigia, kad R. J. ir A. L. yra pažįstamos, įvykio vietoje jos taip pat bendravo kaip pažįstamos. Apelianto teigimu, R. J. ir A. L. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kaip duoti siekiant padėti A. L. išvengti atsakomybės. Apelianto nuomone, A. L. ir R. J. parodymų nepatikimumas nėra paneigtas ir jų paaiškinimuose esantys prieštaravimai nėra pašalinti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo O. N. apeliacinio skundo netenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Institucijos atstovo nuomone, nors apeliantas ir teigia, jog pažymėtą „M“ raidėmis automobilį jis vairavo, kai šalia sėdėjo jo žmona I. N., kuri mokino jį vairavimo praktinių įgūdžių, tačiau šios jo nurodytos aplinkybės buvo paneigtos liudytojų A. L. bei R. J. parodymais. Atstovo nuomone, I. N. parodymai buvo pagrįstai įvertinti kaip siekis padėti savo vyrui išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, jog Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84, 24 punkte nurodyta, kad šeimos narių mokymo reikalavimai netaikomi asmenims (šeimos nariams), kuriems yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus. Vadovaujantis šia teisės norma, jei ir būtų pareiškėjo vairuotame automobilyje jo žmona, O. N. vis vien nebūtų galėjęs vairuoti automobilio, nes jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimą, tai yra ir tuo atveju jis būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.

5.2. Atstovas atkreipia dėmesį į Aprašo 18 ir 24 punktus, SEAKĮ 2 straipsnio 68 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pažymi, jog subjektų, turinčių teisę mokinti vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones savo šeimos narius, sąrašą yra nustatęs įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir Aprašo nuostatomis šis sąrašas nesusiaurintas. Pažymi ir tai, kad Aprašo 24 punkto nuostata tik yra nustatytas apribojimas šeimos vairavimo instruktoriui mokyti vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones šeimos narius, kuriems yra atimta arba sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir šis apribojimas neprieštarauja SEAKĮ normoms. Nurodo, kad SEAKĮ ir jį lydinčiose poįstatyminiuose teisės aktuose yra vartojamos skirtingos sąvokos apibrėžiant skirtingą asmenų statusą. SEAKĮ 21 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiamas asmuo, kuris siekia ne susigrąžinti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, o ją naujai įgyti, kaip ir Apraše. Tuo tarpu SEAKĮ 24 straipsnyje jau apibrėžiamas kitas asmens statusas – asmuo, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, ir teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygos, kaip ir Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-682 redakcija).

5.3. Institucijos atstovo teigimu, SEAKĮ 21 straipsnio 2 dalyje bei Apraše yra apibrėžtas asmens, siekiančio naujai įgyti teisę vairuoti transporto priemones, statusas ir šios normos netaikomos asmenims, kuriems teisė vairuoti transporto priemones atimta, kaip apelianto atveju.

6. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. liepos 15 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti: 1) ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad „Šeimos narių mokymo reikalavimai netaikomi asmenims (šeimos nariams), kuriems yra atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones“; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad „Įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas); 2) ar neprieštarauja ir /ar nekonkuruoja su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi (Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07), kurioje numatyta, kad „Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“; tuo aspektu, kad lingvistiškai aiškinant „mokymo vairuoti tvarka“ neapima mokomų vairuoti asmenų subjektų rato nustatymo ar pakeitimo, kadangi šios kategorijos yra išsamiai baigtiniu sąrašu išvardintos Įstatymo formuluotėje „šeimos nariai“ ir Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotai institucijai nesuteikta teisė nustatyti Įstatymo formuluotės „šeimos nariai“ išimtis (šeimos nariai, kuriems teisė vairuoti buvo atimta) arba Įstatymo formuluotę „šeimos nariai“ išplėsti tokiu būdu Įsakymo nuostatoms prieštaraujant ir konkuruojant su Įstatymo lygmens teisės norma.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis vairavo transporto priemonę iki 2024 m. liepos 20 d. neįvykdęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų, todėl neįgijo teisės vairuoti, kurios, apelianto teigimu, nebuvo nurodytos administracinio nusižengimo protokole, o tai pažeidė jo teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat jo teisę į tinkamą rungimosi principu paremtą teismo procesą. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad I. N. negalėjo mokyti šeimos narį vairuoti, teigdamas, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnyje yra nurodyti subjektai, kurie turi teisę mokyti vairuoti, o teisė papildomai nustatyti asmenis turinčius teisę mokyti vairuoti arba teisė pašalinti atskiras asmenų kategorijos iš turinčių teisę mokyti vairuoti sąrašo, įstatymu nėra niekam deleguota. Apeliaciniame skunde kritikuojamos liudytojų A. L. bei R. J. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, teigiant, kad jos yra suinteresuotos, jog A. L. išvengtų atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Taigi, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta kvalifikuotoji administracinio nusižengimo sudėtis, kuri taikoma ir tada, kai ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyti veiksmai padaryti pakartotinai.

9. Atskleidžiant ANK 424 straipsnio 5 dalies sudėtį, reikšmingas straipsnio dispozicijoje įtvirtintas veikos pakartotinumas, kurio samprata yra pateikta ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą. Taigi įstatymo leidėjas šioje normoje nustatė administracinę atsakomybę asmeniui, kuriam už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kuris pakartotinai, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės.

10. Kaip jau buvo minėta, O. N. Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2024 m. liepos 20 d. 14.30 val. pakartotinai vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir nepraėjus vieneriems metams nuo nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokią išvadą, kad O. N. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas. Pats apeliantas O. N. neginčija fakto, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka su tuo, kad jis nebuvo įvykdęs administracinės nuobaudos bei teigia, kad I. N., kaip jo šeimos narė, mokino jį vairuoti. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones pakartotinumą

11. Atsižvelgiant į administracinių nusižengimų registro išrašo apie O. N. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenis, ankstesniu Institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu asmuo buvo nubaustas, be kita ko, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur bauda ir jam paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 9 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. vasario 21 d., už tai, kad jis 2023 m. balandžio 17 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų (b. l. 51). Šio nutarimo O. N. neskundė, taigi jis yra įsiteisėjęs.

12. Taigi, O. N. ankstesniu Institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, už ką jam be administracinės nuobaudos (baudos) taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) nurodytam laikotarpiui. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama SEAKĮ nustatyta tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo pasibaigęs 2024 m. vasario 21 d., O. N. 2024 m. vasario 8 d. perlaikė teorijos egzaminą (b. l. 34), tačiau SEAKĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius teorijos egzaminą, tačiau ir perlaikius vairavimo egzaminą. Taigi, pasibaigus administracinio poveikio priemonės taikymo terminui, O. N. privalėjo įstatyme nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau to nepadarė.

13. Nors apeliantas viso proceso metu tvirtino, kad jis važiavo su sutuoktine I. N., kuri mokino jį vairavimo praktinių įgūdžių, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų A. L. ir R. J. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Liudytoja A. L. paaiškinime nurodė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo tik O. N., tokias aplinkybes nurodė ir eismo įvykį mačiusi liudytoja R. J.. Tai, kad liudytojos būtų suinteresuotos būtent šios bylos baigtimi, kurioje O. N. nubaustas dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nėra nustatyta.

14. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsiliepime ir Institucijos atstovas, jei ir būtų nustatyta, kad O. N. vairuotame automobilyje buvo jo žmona, jis vis vien nebūtų galėjęs vairuoti automobilio. Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84, nustato vairuotojų mokymo reikalavimus, kokias žinias, gebėjimus ir įgūdžius privalo turėti vairuotojas, šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką (1 punktas). Vairuotojų mokymą pagal Aprašu nustatytus reikalavimus gali vykdyti: vairavimo mokykla (II skyrius); šeimos vairavimo instruktorius (IV skyrius), atitinkantis apraše įtvirtintus reikalavimus. Tačiau, šeimos narių mokymo reikalavimai netaikomi asmenims (šeimos nariams), kuriems yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus (aprašo 24 punktas). Iš Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 3.1. punkte aiškinamos sąvokos „Šeimos vairavimo instruktorius“ apibrėžimo matyti, kad šeimos nario sąvoka naudojama apibūdinti tiek šeimos vairavimo instruktorių tiek ir mokinį. „Šeimos vairavimo instruktorius – šeimos narys, kuris pagal Aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą tos pačios šeimos narį“. Taigi, nei mokyti nei mokintis negali šeimos narys, kuriam yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones.

15. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog būtinybė nustatyti kitokias sąlygas vairuotojo pažymėjimui įgyti asmenims, kuriems teisės vairuoti transporto priemones yra atimta už KET pažeidimus, kyla iš paties įstatymo paskirties, įtvirtintos ANK 1 straipsnyje, t. y. inter alia siekis teisės priemonėmis ginti visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų. Šis siekis iš dalies įgyvendinamas asmenims, padariusiems administracinius nusižengimus, taikant teisinės atsakomybės priemones – administracines nuobaudas. Jos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Sankcija, tai valstybės reakcija į teisiškai reikšmingą teisės subjektų elgesį, šiuo atveju į teisės pažeidimą, sumažinant pažeidėjo asmeninių teisų apimtį. Būtent todėl asmenims, kuriems yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus, yra numatyta kitokia teisės vairuoti transporto priemones įgijimo tvarka. Priešingu atveju, leidžiant specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nubaustiems asmenims vairuoti su šeimos vairavimo instruktoriumi, būtų nubaustam asmeniui sudarytos sąlygos specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu vairuoti transporto priemonę, todėl iš esmės specialios teisės atėmimas nebūtų vykdomas ir nebūtų pasiektas taikytos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tikslas, nubausti asmenis, padariusius atitinkamus KET pažeidimus; atgrasyti juos nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; atimti ar atriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas visiškai pritaria tiek Institucijos nutarime, tiek ir apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad O. N., kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus, negalėjo vairuoti transporto priemonės su šeimos vairavimo instruktoriumi, t. y. savo sutuoktine I. N.. Pažymėtina ir tai, kad O. N. administracinio nusižengimo padarymo dieną nebuvo suėjęs vienerių metų terminas nei nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos (2024 m. vasario 21 d.), nei nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 51) už ankstesnio administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju reikšmės neturi asmens argumentas, kad baudos išieškojimas šiuo metu vykdomas pas antstolį, nes kol nėra gauta duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą, paskirta nuobauda negali būti laikoma įvykdyta.

17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje O. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir šį nusižengimą padarė pakartotinai, visiškai įrodyta, jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. O. N. Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirta minimali nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 18 mėnesių (ANK 424 straipsnio 7 dalis) nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, jis išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas, todėl apygardos teismas šių nurodytų aplinkybių nevertina.

18. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. 2025 m. liepos 15 d. prašymo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punktas neprieštarauja (nekonkuruoja) su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

19.1. Apygardos teismui, nagrinėjančiam administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nekilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84, 24 punkto nuostatų taikymo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas leidimas mokyti vairuoti šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijų transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi minėtas teisės aktas suteikia teisę nustatyta tvarka mokyti vairuoti keliuose tik tokius šeimos narius, kurie siekia įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. N. jau buvo įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau ši teisė iš jo buvo atimta už administracinio nusižengimo padarymą. Taigi pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Iš minėto reglamentavimo akivaizdu, kad asmeniui, kuriam buvo skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – pasibaigus skirtam atėmimo terminui, nustatyta tvarka ir sąlygomis yra grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, t. y. asmuo šią specialiąją teisę atgauna. Todėl minėtoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas leidimas mokyti vairuoti šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, netaikytinas asmenims, kuriems už administracinio nusižengimo padarymą buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir kurie siekia šią teisę susigrąžinti. Šis reglamentavimas atitinka ir Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84, 24 punkto nuostatas. Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. prašyme nurodytos, kaip neaiškios ir prieštaringos, norminių aktų nuostatos, apygardos teismui abejonių nekelia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus