Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-59-292/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2-59-292/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
I. V.
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-59-292/2014Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.8. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovui V. T.,atsakovės atstovui adv. Deimintui Radzevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei I. V. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7357,36 Lt žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas- 500 Lt už turto vertinimą (1 b.l.).

Nurodė, kad jis kartu su atsakove I. V. yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai- jam priklauso 3/5 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei- 2/5 dalys. Namo dalį jis įgijo pagal 2010-07-07 dovanojimo sutartį ir ši dalis yra jo asmeninė nuosavybė. Namo dalimis jie yra tarpusavyje pasiskirstę. Namas yra 1934 metų statybos, rąstinis, apmūrytas silikatinėmis plytomis. Jam priklausančios dalies viena siena yra fiziškai pažeista nuo šalia esančio ir atsakovei priklausančio priestato stogo tekančio lietaus vandens. Rąstai pažeisti puvinio, matosi kiaurymė, ko pasėkoje, kambaryje, kur pažeista siena, nuo šalčio sugadinta šildymo sistemos dalis- radiatoriai. Reikalingas patalpos kapitalinis remontas. Šios patalpos remonto darbai pagal sudarytą sąmatą sudaro 7357,36 Lt. Neatlikus remonto dėl sugadintos sienos, jis negali naudotis kambariu pagal paskirtį- jame gyventi. Žala jam priklausančiam statiniui padaryta dėl to, kad atsakovė nesutvarko jai priklausančio priestato lietaus sistemos ir neleidžia jam to padaryti. Ji nenori derinti namo tvarkymo projekto, blokuoja visus jo sumanymus dėl jam priklausančio turto sutvarkymo. Atsakovė elgiasi nerūpestingai, jos neveikimas yra neteisėtas, yra priežastinis ryšys dėl jos neveikimo ir jo turtui padarytos žalos, dėl to yra jos kaltė.

Mano, kad jo turtui žala padaryta dėl atsakovės kaltės ir remiantis CK 6.266 str. ir 6.263 str. 2 d. atsakovė privalo jam atlyginti žalą visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką (14-15, 24-25 b.l.), o atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti nepakanka vien konstatuoti žalos faktą, tačiau būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas- neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę. Nesant bent vieno įstatyme numatyto civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, negalima ir civilinė atsakomybė. Ieškovas privalo įrodyti žalos, kurią jis neva patyrė, atsiradimo priežastis, o atsakovas apsiriboja vien žalos konstatavimu. Prie ieškinio pateikta turto rinkos vertės ataskaita, kurioje yra nustatyta tik ieškovui priklausančių daiktų vertė, ir remonto darbų sąmata, kuri tik preliminariai nustato reikalingų remonto darbų ir medžiagų kaštus, nepatvirtina priežasties, kad būtent dėl atsakovės kaltės ieškovui iškilo būtinybė atlikti jam priklausančio priestato kambario kapitalinį remontą. Iš toje pačioje turto vertės ataskaitoje esančių nuotraukų matyti, kad nuo atsakovei priklausančio priestato stogo lietaus vanduo bėga ne ant ieškovui priklausančio priestato sienos, o ant priestato stogo. Tokiu būdu, jei ieškovui priklausančio priestato siena tekančio lietaus vandens yra pažeidžiama, tai tik dėl nekokybiško atsakovui priklausančio priestato stogo, kadangi tik pro kiaurą stogą vanduo gali tekėti ant priestato sienos. Priešingai nuo ieškovo priestato stogo lietaus vanduo teka ant atsakovei priklausančio priestato sienos ir ją niokoja.

Nepagrįstai ieškovas teigia, kad dėl atsakovės kaltės yra sugadinta šildymo sistemos dalis, o taip pat viduje pažeista kambario siena ir lubos. Akivaizdu, kad šildymo sistema sugadinta (susprogo radiatoriai) dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros ir eksploatavimo, o būtent dėl nepakankamos temperatūros vandens padavimo į šildymo sistemą. Tiks pats ieškovas yra atsakingas už jam priklausančios dalies namo šildymo sistemą. Sienų ir lubų pažeidimai taip pat atsirado dėl paties ieškovo kaltės, t.y. netinkamos kokybės stogo dangos, kuri neužtikrina lietaus vandens nepatekimo į vidų. Ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį, turėdamas tikslą kitų asmenų sąskaita atlikti jam priklausančios priestato dalies būtina kapitalinį remontą.

Stogo, sienų ir kambario remontui nereikalingas nei atsakovės sutikimas, nei jos leidimas, nei su atsakove suderintas projektas. Šioje situacijoje nėra nei atsakovės kaltės santykyje su ieškovo patirtais nuostoliais, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje keliami statinio- gyvenamojo namo dalies savininkės I. V. civilinės atsakomybės klausimai (CK 6.266 str. 1 d.).

Preziumuojama, kad pastatų, statinių savininkas yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas. Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (2-4 b.l.).

CK 6.266 str. 1 d. nustato objekto savininko atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (forse majeure) arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau jei atsakomybė atsiranda ir be kaltės, tai reiškiantis reikalavimą asmuo turi įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas- neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.).

Žalos faktas nustatytas ieškovo paaiškinimais ir rinkos vertės nustatymo ataskaita- 8 lapas (10 b.l.), kurioje vertinant turtą yra pasisakyta, kad „vertinamos gyvenamojo namo dalies viena siena yra fiziškai pažeista nuo šalia esančio stogo tekančio lietaus vandens. Rąstai pažeisti puvinio, matosi kiaurymė, to pasėkoje, tame kambaryje nuo šalčio sugadinta šildymo sistemos dalis- radiatoriai“. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė neneigia žalos padarymo fakto.

Todėl sprendžiant klausimą, kas turi atlyginti žalą, nesant ginčo dėl ieškovui priklausančio statinio sugadinimo fakto ir įrodžius sugadinimo priežastį, pripažintina, kad nuostolius turi atlyginti atsakovė, prie ieškovui priklausančios namo dalies, prisišliejusio pastato savininkė, ant kurios priestato dalies nesant įrengtos lietvamzdžių sistemos, tekantis lietaus vanduo drėkina ieškovui priklausančio priestato sienas, nes, kaip minėta CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ir kitų konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Už namo įrenginių tinkamą priežiūrą, eksploataciją ir naudojimąsi atsako statinio savininkas. Atsakovė I. V. neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl atsakovei I. V. be kaltės atsiranda civilinė deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovui dėl jam priklausančio namo dalies užliejimo lietaus vandeniu padarytus nuostolius (CK 6.266 str.).

Dėl nuostolių ir jų dydžio.

Sprendžiant dėl nuostolių dydžio, byloje esatys įrodymai- objektinė sąmata ir lokalinė sąmata (7-8 b.l.), bei kiti byloje esantys įrodymai- ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimai, rinkos vertės nustatymo ataskaita (10 b.l.) vertintini pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir išsamiu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.).

Visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.249 str. 1 d.) reiškia, kad nukentėjusysis turi būti grąžintas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, tačiau jo padėtis neturėtų tapti geresnė už buvusią padėtį. Žalos dydį ieškovas įrodinėja UAB „Aldaila“ lokaline sąmata, kurioje nurodyta darbų apimtis ir įkainiai, atstatant pažeistas priestato dalis į pirmykštę padėtį- 7357,36 Lt. Kitų įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis ieškovui priklausančio namo dalies siena nuo lietaus vandens drėko nuo atsakovei priklausančio priestato pastatymo dienos, o priestato dalis nesutvarkyta iki šiol. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, bei iš ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl leidimo iš atsakovės gavimo, rekonstruoti ieškovui priklausančią namo dalį. Tai tik patvirtina, kad ieškovo namo dalies būklė nėra gera, namas 1934 metų statybos, nusidėvėjimas- 53 procentai, ir iš esmės ne tik aplieta namo dalis reikalauja kapitalinio remonto, kad būtų tinkama gyventi. Nėra žinoma, koks parengtas namo kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektas, tačiau manytina, kad ieškovas neatstatinės aplietos namo dalies į pirmykštę padėtį, nes ruošiasi savo dalį rekonstruoti, todėl būtų ekonomiškai nepagrįsta, į atlygintinos žalos dydį įskaičiuoti ir tos pastato dalies ardymo darbus, o ieškovui žala būtų atlyginta, jei būtų atlyginta tik sugadintų medžiagų ar įrenginių vertė (lokakinės sąmatos pozicijos- 369,04 Lt + 669,48 Lt + 175,48 Lt + 708,68 Lt + 1161,36 Lt + 348,54 Lt + 369,04 Lt +496,41 Lt), atskaičiavus 53 procentus namo nusidėvėjimo. Pripažintina, kad jei bus atlyginta sugadintų medžiagų vertė tokiu būdu, ieškovui priklausančio pastato dalis netaps vertingesnė už buvusią.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos- vertinimo išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), o iš atsakovės priteistinos išlaidos- žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, valstybės turėtos išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. V. V. T. 2020 Lt nuostoliams atlyginti, 129 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 2149 Lt.

Priteisti iš I. V. 62 Lt žyminį mokestį, 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 67 Lt.

Priteisti iš I. V. valstybei 178,30 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, šias išlaidas sumokant į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė