Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-514-254/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
2A-514-254/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
J. E.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-514-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17070-2013-1;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)77.4.3; 78.2.1; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės), Dalės Burdulienės (pranešėjos) ir Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1088-924/2014 pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo G. B. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama (1 t. b. l. 3-4) nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove ir padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1598-254/2006 priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnui dydį iki 1200 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove. Kauno miesto apylinkės teismo 2006-09-14 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-01-30 iki jo pilnametystės. Šiuo metu vaikui vienuolika metų, jis nuo 2010 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti J. U. katalikišką vidurinę mokyklą, be to atsirado problemų su antsvoriu, kurioms spręsti reikia papildomų lėšų, todėl sūnui išlaikyti per mėnesį reikia apie 1605 Lt. Ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas pablogėjo – 2006 m. ji gaudavo apie 1100 Lt, šiuo metu pajamos mažesnės. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. ieškovė dirbo Norvegijoje ir nors darbai buvo trumpalaikiai, finansinė padėtis buvo geresnė, tačiau atsakovui nedavus sutikimo vaikui gyventi užsienyje, ji buvo priversta nutraukti darbo santykius ir grįžti į Lietuvą. Tuo tarpu atsakovas yra pilnai apsirūpinęs, jo kiti vaikai jau suaugę, todėl gali daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog sutiktų, kad atsakovas vaiko išlaikymui teiktų po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, tėvą yra matęs tik vieną kartą, ieškovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė su atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka nesutiko bei siūlė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: vaiko rudens atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę Lietuvoje arba Danijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal; vaiko žiemos atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę nuo sausio 3 d. Lietuvoje arba Danijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal; vaiko pavasario atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę prieš arba po Velykų Lietuvoje arba Danijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal; vaiko vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi dvi savaites Lietuvoje arba Danijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal; atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną Lietuvoje arba Danijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas ji atgal.

Atsakovas G. B. priešieškiniu (1 t., b. l. 89-91) prašė nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1. kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio bendrauja su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje Danijoje; 2. kiekvienais poriniais metais atsakovas savo gyvenamojoje vietoje Danijoje praleidžia su sūnumi: 2.1. Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., bendravimą pradedant ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse 3. neporiniais metais atsakovas savo gyvenamojoje vietoje Danijoje praleidžia su sūnumi visas šias šventes: 3.1. Naujųjų Metų šventę, gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d., bendravimą pradedant ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse; 3.2. Krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, bendravimą pradedant ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse; 4. neporiniais metais atsakovas savo gyvenamojoje vietoje Danijoje praleidžia su sūnumi vaiko gimtadienio Šventę, Tėvo dieną, bendravimą pradedant ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse; 5. vaiko rudens atostogų metu atsakovas savo gyvenamojoje vietoje Danijoje nepertraukiamai bendrauja su sūnumi; 6. vaiko vasaros atostogų metu atsakovas savo gyvenamojoje vietoje Danijoje nepertraukiamai bendrauja su sūnumi ne trumpiau nei dvi savaites. Aukščiau nurodytų susitikimų laikas suderinamas ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatyto susitikimo. Vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą pristato ir pasiima motina arba jos įgaliotas asmuo. Jeigu dėl svarbios priežasties pagal nustatytą tvarką atsakovas negali matytis ir bendrauti su vaiku, jų bendravimas, atsakovui prašant, turi būti perkeliamas į kitą artimiausią laiką. Apie bendravimo grafiko pakeitimą vaiko tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus vienam mėnesiui iki bendravimo datos. Vaikui būnant su tėvu jis pilnai vaiką išlaikys savo lėšomis. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti sūnui bendrauti su tėvu elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype" programa bei kitomis ryšio priemonėmis. 7. prieš išvykdama su vaiku iš Lietuvos dirbti ir gyventi į kitą valstybę, ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš vieną mėnesį ir turi teisę išvykti tik gavus jo sutikimą. Nurodė, kad būtina nustatyti bendravimo tvarką, nes dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su vaiko motina bei gyvenimo kitoje valstybėje, iki šiol neturėjo galimybės artimiau bendrauti su sūnumi, tačiau tai neturi riboti ar atimti teisės vaikui turėti ir pažinti tėvą ir jam matytis su savo sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Pasak atsakovo, kadangi ieškovė planuoja išvykti gyventi į kitą valstybę, labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su kitoje valstybėje liekančiu tėvu. Atsakovas su ieškovės ieškiniu dėl išlaikymo pakeitimo nesutiko ir nurodė, kad nėra pagrindo priteisti didesnį išlaikymą vaikui, nes ieškovės nedarbas ir pajamų neturėjimas yra tik laikina būsena, kuri priklauso tik nuo jos pačios valios. Ieškovė nėra praradusi darbingumo, nenurodė, jog turi kažkokių sveikatos problemų, kurios kliudytų jai susirasti darbą ir lygiavertiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo. O atsakovo gaunamos pajamos yra vidutiniškos Danijoje, dėl sunkių gyvenimiškų aplinkybių jis turi didelių įsipareigojimų, neturi nei santaupų, nei akcijų ar kitų papildomų pajamų, dėl ko turtinės padėties nėra pagrindo vertinti nei kaip geros, nei kaip iš esmės pagerėjusios nuo 2006 m. Be to, pasak atsakovo, nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra labai didelės. Kadangi ieškovė planuoja išvykti į Norvegiją, todėl nurodytos aplinkybės dėl būtinųjų išlaidų vaikui mokantis Lietuvoje, lankant papildomus būrelius ir pan. yra atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimu nustatė nepilnamečio D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. E.; pakeitė 2006 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1598-254/2006, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. priteisimo ir jį padidino iki 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (231,70 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-10-14) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1. D. B. rudens atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo dienos, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. 2. D. B. žiemos atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę nuo sausio 3 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo dienos, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. 3. D. B. pavasario atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę prieš arba po Velykų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo dienos, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. 4. D. B. vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi dvi savaites, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo dienos, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. 5. Atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atvykimo dienos. 6. Šalys privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę laiko, pranešti viena kitai apie priežastis, galinčias sutrukdyti jiems susitikti su vaiku ir su juo bendrauti. 7. Ieškovė privalo sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi ne rečiau kaip du kartus, o tėvui ir sūnui pageidaujant ir dažniau, per savaitę telekomunikacijos priemonėmis - telefonu, elektroniniu paštu ar „Skype“ programa. 8. Tėvas, tuo metu, kai šalių nepilnametis vaikas yra kartu su juo, privalo nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti motinai ir vaikui bendrauti telefonu ar internetu. 9. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir „Skype“ prisijungimo vardo pasikeitimus. Taip pat teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaiku šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal teismo 1-5 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, tačiau tik ieškovės bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos šalyje ir be vaiko nakvynės pas atsakovą: pasiimant vaiką nurodytu metu ryto 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos vakare, 18 val. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Sutikdamas su atsakovo argumentu, jog vien vaiko amžiaus didėjimas nelemia jo poreikių didėjimo, įvertino tai, kad 2006 metais vaikui priteisiant išlaikymą jis lankė ikimokyklinę įstaigą, o šiuo metu lanko mokyklą, todėl jo poreikiai pasikeitė – atsirado būtinybė įsigyti kompiuterį, vadovėlius, mokymosi priemones, uniformą, maitinimas mokykloje taip pat kainuoja daugiau, nei darželyje, atsirado galimybė vaikui lankyti būrelius, kurie yra mokami. Be to augant vaikui rūbams bei avalynei paprastai taip pat išleidžiama daugiau. Tačiau, teismo vertinimu, vienuolikos metų neturinčiam vaikui nurodytos išlaidos maitinimui, rūbams yra per didelės, be to ir kompiuterinė įranga kas mėnesį taip pat nėra perkama. Nors ieškovė nemažas būsto išlaidas grindė sūnaus liga – alergija, dėl ko reikalinga nuomoti brangesnį būstą, tačiau jokių įrodymų nurodytai aplinkybei pagrįsti, nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad reali ir pagrįsta vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra apie 1300 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000,00 Lt, ieškovė 2006 metais turėjo paveldėtą butą, adresu Pramonės pr. 69-78, Kaunas, tačiau šiuo metu jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra, daugiau nepilnamečių išlaikytinių ji neturi. Teismas sprendime nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 15000 Lt, jis turi 2014-06-03 registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), daugiau išlaikytinių, išskyrus D. B., neturi. Teismas atmetė atsakovo argumentus kaip neįrodytus, kad po santuokos nutraukimo jis moka sutuoktinei išlaikymą ir išlaiko visišką negalią turinčius tėvus. Aplinkybė, kad atsakovas turi prisiimtų kreditų (lizingų), teismo vertinimu, nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais apie negalėjimą dėl savo blogos turtinės padėties teikti sūnui didesnio dydžio išlaikymą pažymėdamas, kad atsakovas neįrodė, jog negali susirasti geriau mokamo darbo.

2. Teismas, išklausęs šalių, jų atstovų parodymus, vaiko nuomonę, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos nuomonę, konstatavo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su sūnumi yra per daug intensyvi bei reikalaujanti pereinamojo (adaptacinio) laikotarpio. Teismas sutiko su ieškove, jog atsakovo bendravimas su vaiku pereinamuoju laikotarpiu turėtų vykti vaiko gyvenamosios vietos šalyje, kadangi atsakovas iki šiol jokių pastangų dėl bendravimo su sūnumi nerodė, jokio emocinio ryšio su vaiku nesukūrė, todėl išvežus vaiką į svetimą šalį ir palikus žmogui (tėvui), kuriam vaikas kol kas nejaučia meilės, prisirišimo ar kitų teigiamų jausmų, galimai bus pakenkta vaikui, nes jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Teismo nuomone, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, su kuriuo sutiko ir bylos šalys, kad pagal galimybes būtų sukurtas emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su tėvu. Taip pat teismas nustatė abiems tėvams pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. neatvykimą pas vaiką nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas netenkino atsakovo prašymo, įpareigoti ieškovę pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą (Danijoje), kadangi atsakovas iki šiol jokių pastangų dėl bendravimo su sūnumi nerodė, be to jo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas, kuris turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, turi prisiimti visą atsakomybę bei savo aktyviais veiksmais siekti bendravimo su vaiku. Teismas netenkino ieškovės prašymo nustatyti, kad bendravimas visą laiką vyktų tik Lietuvoje, motyvuodamas tuo, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje – Danijoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti: ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo padidinimo atmesti ir nustatyti tokią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką: 1. D. B. rudens atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę. Ieškovė pristato vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas grąžina jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku; 2. D. B. žiemos atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę nuo sausio 3 d. Ieškovė pristato vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. 3. D. B. pavasario atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi vieną savaitę prieš arba po Velykų. Ieškovė pristato vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas grąžina jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. 4. D. B. vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi dvi savaites. Ieškovė pristato vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas grąžina jį atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydamas konkrečias dienas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino vaiko išlaikymui skirtą sumą, nes sprendime neargumentavo, kodėl jau priteistas išlaikymas yra laikytinas netinkamu ir kokių vaiko poreikių jis nepatenkina. Teigiama, kad nėra jokių įrodymų, jog vaiko poreikiai lyginant su 2006 m. pakito iš esmės, ar atsirado specialiųjų poreikių ir jų patenkinimui nepakanka jau priteisto išlaikymo. Nors ieškovė su ieškiniu pateikė išlaidų apskaičiavimo lentelę, tačiau išlaidos, pasak apelianto, yra nepagrįstos leistinais įrodymais. Pažymima, kad pati ieškovė nurodė, jog vaikas šiuo metu plaukimo būrelio nelanko, o tuo metu, kai ji dirbo užsienyje ir sūnus gyveno Lietuvoje, su paskirta globėja, ieškovė turėjo papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, tačiau nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina jų neliks. Siekiant kompensuoti nuvertėjimą, išlaikymas yra periodiškai indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl ieškovės teiginys, kad dėl infliacijos ir šalies ekonominės situacijos pasikeitimo reikalinga padidinti priteistą išlaikymą yra nepagrįstas. Teigiama, kad ieškovė Danijoje yra iniciavusi procesą prieš atsakovą, dėl skolos, susidariusios dėl 2006 m. priteisto išlaikymo indeksavimo, išieškojimo. Atsakovo nuomone, ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu, siekdama nepagrįstai pasipelnyti.

2. Pasak atsakovo, teismas, konstatuodamas, jog vaikui reikalingas 1300 Lt mėnesinis išlaikymas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi (800 Lt) nei ieškovė (500 Lt), nes ieškovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi, ji dirbo Norvegijoje ir uždirbdavo dideles pinigų sumas, ko pakako ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti, išlaikyti Lietuvoje paliktą gyventi vaiką, bet ir jį prižiūrintį asmenį. 2012-06 – 2012-09 laikotarpiu ieškovė gavo 24 000 Lt darbo užmokesčio. Be to, aplinkybė, kad ieškovė ketina grįžti į Norvegiją, rodo, kad jos pajamų neturėjimas yra laikinas, kartu ieškovė neįrodė, kodėl negali susirasti darbą ir lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

3. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei buvo 2006 m., nes šiuo metu jis jokio laisvo nuo įsipareigojimų turto neturi, neturi santaupų, akcijų, o gaunamų pajamų užtenka tik pragyvenimui ir kreditiniams įsipareigojimams padengti, be to, jo pajamos yra vidutinės, vertinant aukštą Danijos pragyvenimo lygį. Akcentuojama, kad ligoninėje, kurioje atsakovas dirba, planuojamas pertvarkymas, dėl ko sumažės jo darbo krūvis, o kartu ir pajamos, todėl teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.

4. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir toje dalyje, kurioje teismas nurodė, kad padidinta išlaikymo suma priteista nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-77/2008 ir Nr. 3K-7-24/2013 priimtose nutartyse, kuriose nurodyta, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento, o išimtis gali būti daroma tik vienu atveju, kai pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo informavo kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti. Pažymima, kad teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Nagrinėjamu atveju, pasak atsakovo, ieškovė nesikreipė į jį dėl padidinto išlaikymo teikimo, todėl padidintas išlaikymas negali būti mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atsiliepimas

5. Atsakovo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nedetalizavo ir nepasisakė dėl neproporcingai didelės išlaidų, susijusių su vaiko pasiėmimu ar perdavimu naštos, tenkančios atsakovui, nes jis įpareigotas pasirūpinti vaiko pervežimu iš vienos valstybės į kitą. Be to, teismo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, bendravimas įmanomas tik Lietuvoje, todėl atsakovas patirtų papildomų didelių išlaidų gyvenamajam plotui nuomoti. Atsakovo nuomone, siekiant tinkamai paskirstyti tenkančią išlaidų naštą, užtikrinti realų bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimą, ieškovė turėtų būti įpareigota šalių suderintu metu pristatyti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, o atsakovas jį grąžinti.

Atsakovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose iš esmės nurodo analogiškus argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, kad ieškovė jį persekioja, prisidengdama vaiko interesais ir siekia gauti iš jo didesnį išlaikymą, nors trukdo bendrauti su vaiku. Pasak atsakovo, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės nėra reikšmingos, o adaptacijos sutrikimas netrukdo gauti nuolatines pajamas.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie motyvai:

Šalies argumentai

1. Ieškovė teigia, kad jos finansinė padėtis nuo 2013 m. kovo mėn. iš esmės pasikeitė ir pablogėjo, nes ji 2013 m. vasario 27 d. pardavė jai priklausiusį butą, kuris buvo įkeistas DNB bankui dėl paskolos jo renovacijai. Buto pardavimo kaina buvo 112 500,00 Lt, tačiau bankui pagal kreditavimo sutartį turėjo būti grąžinta likusi paskolos suma 86 258,00 Lt. Likę 26 242,00 Lt buvo skirti skolų grąžinimui kitiems kreditoriams. Nurodo, kad pagal pateiktą mokesčių inspekcijai deklaraciją 2013 rugpjūčio mėn. (už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-07-31) po buto pardavimo jos pajamas sudarė piniginės lėšos 15 000,00 Lt ir 540,00 Lt gautos pajamos, o gautų paskolų suma sudarė 27 760,00 Lt. Minėtos pardavimo sutarties ieškovė nepateikė anksčiau, nes advokatė neinformavo apie šios sutarties svarbą. Pažymima, kad ieškovė neturėdama Lietuvoje darbo ir gyvenamojo būsto buvo priversta išvykti dirbti į Norvegiją, tačiau šalių sūnus negavo leidimo gyventi Norvegijoje, nes atsakovas nedavė sutikimo, todėl ji turėjo grįžti į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą jai buvo sunku susirasti gerai mokamą darbą, nes būdama Norvegijoje prarado kvalifikaciją, be to, buvo diskriminuojama dėl amžiaus ir mažamečio vaiko, todėl teko dirbti įstaigose, kur atlyginimas buvo apie 1000 Lt. Be to, ieškovei dėl minėtų problemų ir atsakovo veiksmų buvo nustatyta depresija ir adaptaciniai sutrikimai. Ieškovė nuo 2013 m. birželio mėn. priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, kurio kaina siekia apie 600 Lt per mėnesį, o pigesnio nuomotis negali, nes sūnui nustatytas atopinis dermatitas, bronchinė astma, alerginis rinitas, alergija patalyninėms erkėms bei namų dulkėms. Akcentuoja, kad yra susidariusi skola už buto nuomą. Ieškovės teigimu, atsakovas klaidingai nurodė jos turėtas pajamas Norvegijoje, kadangi ji darbo Norvegijoje neteko nuo 2012 m. liepos mėn. ir nuo to laiko gyveno iš santaupų. Taip pat tuo metu turėjo išlaidų Lietuvoje, mokėjo paskolą bankui. Ieškovė 2014 m. vasarą beveik 3 mėn. vėl dirbo Norvegijoje, tačiau tik 230-240 val., todėl didesnių pajamų neuždirbo.

2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad vaiko poreikiai nepasikeitė. Nuo 2010 m. vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl patiriamos išlaidos mokyklinėms prekėms, mokykloje renkamos papildomos rinkliavos edukacinėms programoms ir pamokoms. Per tris su puse mėnesio vien tik neplanuotos mokyklos išlaidos sudarė 180,78 Lt, iš kurių sūnus dėl lėšų stygiaus sumokėjo tik 107,78 Lt, kitų būtinų dalykų teko atsisakyti. Be to, sūnus yra labai žingeidus ir nori aktyviai leisti laisvalaikį. Ieškovė nurodo, kad sūnaus maistui reikalinga skirti apie 400 Lt per mėnesį, taip pat jis greitai auga, todėl išlaidos rūbams yra daug didesnės nei buvo 2006 m. Vaikas turi antsvorio, tačiau sporto būrelių negali lankyti dėl lėšų trūkumo, todėl buvo priverstas atsisakyti plaukimo būrelio, jam taip pat reikalingos papildomos išlaidos gydymui (apie 95,30 Lt).

3. Akcentuojama, kad atsakovas neindeksavo išlaikymo sumos vaikui nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. ir ginčijo Danijoje įsiskolinimo sumą susidariusią dėl neindeksavimo net 6-erius metus. Nacionalinė Danijos skundų tarnyba tik 2014 m. spalio mėn. informavo ieškovę, kad skola susidariusi dėl indeksavimo yra 9399,08 Lt. Tačiau atsakovas šią sumą atsisako sumokėti. Ieškovės teigimu, net jeigu atsakovas ir sutiktų su indeksuojama 500 Lt suma, kurios reali vertė šiuo metu yra 657 Lt, tai šia suma būtų tik atstatyta 500 Lt perkamoji galia, ir ji jokiu būdu netenkintų padidėjusių vaiko poreikių.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes jis daugiau išlaikytinių neturi, gyvena vienas, finansinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas Lietuvoje turėjo turto, kurį perleido sutuoktinei, ši vėliau jį pardavė ir gautos lėšos iš dalies buvo skirtos Danijoje įsigyto namo paskolos dalies dengimui. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie likusios negrąžinti paskolos likutį. Ieškovė pažymi, kad atsakovas šiuo metu gyvena nuomojamame bute, įsigijo automobilį, jo atlyginimas yra apie 17 000 Lt, nors 2006 m. buvo 10 675,65 Lt, vadinasi, jo atlyginimas padidėjo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad išlaiko savo tėvus, taip pat neįrodė, kad jo sveikata bloga, todėl gali pagerinti savo finansinę padėtį. Atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, nes vaikui gyvenant su ieškove ji patiria didesnes išlaidas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl išlaikymo priteisimo momento. Nurodo, kad dėl padidinto išlaikymo teikimo kreipėsi į atsakovą dar 2013 m. birželio mėn. registruotu laišku, tačiau laiškas grįžo neįteiktas, taip pat kreipėsi į jo seserį, jo advokatą, tačiau atsakovas geranoriškai nesutiko teikti didesnio išlaikymo.

6. Ieškovė sutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovės teigimu, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, siekiant sukurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, kurio šiuo metu nėra. Pažymima, kad anksčiau atsakovui sūnus nerūpėjo, o dabar nori bendrauti su juo tik siekdamas palankesnio teismo sprendimo. Atsakovas klaidina teismą sakydamas, kad neturėjo galimybės bendrauti su vaiku, nes jis į Daniją išvyko norėdamas išvengti pareigos išlaikyti sūnų ir po 2006 m. teismo sprendimo apie 2 metus nemokėjo priteisto išlaikymo. Pirmo susitikimo su sūnumi metu Danijoje atsakovas elgėsi šiukščiai su vaiku, jį psichologiškai traumavo, nes buvo atvykusi policija ir ieškovė su vaiku buvo priversta išvykti iš atsakovo namų. Po šio įvykio, vaikas nepasitiki tėvu ir pabrėžiama, kad atsakovas jau beveik trys mėnesiai net nebandė susisiekti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl išlaikymo pakeitimo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2006-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1598-254/2006 iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui dydį nuo 500 Lt iki 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes nenustatė svarbių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinės padėties pagerėjimą, taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti vaiko poreikių išaugimo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šią teisės normą aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad vaiko poreikiai, jam pradėjus lankyti mokyklą išaugo, jos pačios turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovo – pagerėjo. Teismas ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus konstatavo, kad abu pagrindai egzistuoja ir yra įrodyti.

Nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1598-254/2006 apeliantas 2006-05-31 teismo posėdyje paaiškino ir 2006-09-14 teismo sprendime buvo konstatuota, kad atsakovo pajamos per mėnesį 5402,02 Lt (25000 DKK) ir jis turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį sūnų Karolį, gim. 1991-04-10 (b.l. 178, 2 t., b.l. 7, 3 t.). Šioje byloje yra duomenys, kad atsakovas turi gydytojo kvalifikaciją, dirbo krūtinės chirurgu. Skundžiamame teismo sprendime nustatyta, kad atsakovo metinės pajamos yra 185000 Lt arba 15000 Lt per mėnesį, o jo sūnus Karolis jau pilnametis. Šių aplinkybių apeliantas neneigia, taip pat nurodo apie darbą ligoninėje pagal įgytą kvalifikaciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pajamų padidėjimas ir išlaikytinių skaičiaus sumažėjimas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti esminį apelianto turtinės padėties pasikeitimą, kaip pagrindą pakeisti iš jo priteisto išlaikymo dydį. Apeliantas, nurodydamas, kad turi pareigą išlaikyti buvusią sutuoktinę ne tik, kad nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, tačiau byloje yra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Leidime nutraukti santuoką konstatuota, kad nei vienas iš sutuoktinių nemokės pinigų vienas kito išlaikymui (1 t., b.l. 93). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė būtinybės teikti išlaikymą savo tėvams. Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamame teismo sprendime nurodytos tokios kategorijos bylose suformuotos teisminės praktikos dėl prisiimtų kreditinių įsipareigojimų ir kredito įmokų mokėjimo ir sutinka, kad tai nerodo apelianto turtinės padėties pablogėjimo. Šiuo atveju sąžiningo ir rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką elgesio standartai ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) reikalauja vykdant išlaikymo pareigą pirmiausiai atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl galimo ligoninės, kurioje jis dirba, pertvarkymo ir galimo jo darbo krūvio sumažėjimo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, nes teismas, spręsdamas dėl pagrindo priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti buvimo, atsižvelgia ir įvertina tas aplinkybes, kurios egzistuoja šio klausimo nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės pajamos nėra pasikeitusios ir jos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Apeliantas neteisingai nurodė ieškovės pajamas, gautas UAB Service Soliution“, nes per 2014-05-23 – 2014-07-31 jos draudžiamosios pajamos iki mokesčių buvo 3085,71 Lt, o per 2014-08-01 – 2014-08-18 (draudimo pabaiga) – 1095,15 Lt (2 t., b.l. 10). Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovė nuo 2014-08-27 buvo įregistruota darbo biržoje, o 2014-05-15 sudarė darbo sutartį su UAB „Tindra“ dirbti sukirpėjos pareigose, kur jai bus mokamas ne mažesnis kaip valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis (2 t., b.l. 51). Taigi, apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo išlaikymo lygių dalių principo yra nepagrįsti.

Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu šalių nepilnamečio vaiko 1300 Lt išlaikymo dydžiu ir nurodo, kad prieš aštuonerius metus nustatytas 800 Lt išlaikymo dydis patenkina vaiko būtinus poreikius, todėl nėra pagrindo jo keisti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Nagrinėjamu atveju išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui buvo priteistas beveik prieš devynerius metus, kuomet jam nebuvo suėję nei treji metai. Išlaikymas turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šiuo metu vaikas lanko mokyklą ir akivaizdu, kad jo poreikiai pasikeitė. Pagal kasacinio teismo praktiką vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 290 Eur (1000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 579 Eur (2000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011), todėl bendras teismo nustatytas 376,51 Eur (1300 Lt) išlaikymo dydis, jį paskirstant kiekvieną mėnesį pagal normalius vaiko poreikius, atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, susijusių su alerginiu susirgimu, vaikui diagnozuotas nutukimas (2 t., b.l. 112-113). Ieškovė nurodė, kad neturi lėšų, todėl vaikas šiuo metu nelanko plaukimo būrelio. Esant paminėtiems vaiko sveikatos sutrikimams, nereikia specialių žinių, kad šis vaiko poreikis turėtų būti užtikrintas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl vaiko poreikių, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatyta 376,51 Eur (1300 Lt). išlaikymo vertė per mėnesį yra per didelė.

Dėl išlaikymo pakeitimo momento

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad didesnį išlaikymą vaikui jis turi mokėti nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienos, t. y. 2013-10-14. Jis nurodo, kad, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, padidinto išlaikymo momentas turi būti siejamas su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, nes priešinga išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, suformuluotiems 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-7-24/2013. Pirmiausiai, padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinta, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmetami.

Dėl bendravimo tvarkos

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu todėl, kad mano, jog jam uždėta neproporcingai didelė išlaidų, susijusių su vaiko pasiėmimu ir jo grąžinimu į vaiko gyvenamąją vietą, našta. Be to, pagal apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, apeliantas nepageidauja su vaiku bendrauti telekomunikacijos ir ryšio priemonių pagalba bei per Tėvo dieną. Pastaruoju aspektu pažymima, kad apeliantas priešieškiniu reikalavo nustatyti jo bendravimą su vaiku Tėvo dieną ir telekomunikacijos priemonėmis ir teismas šį priešieškinio reikalavimą tenkino. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl šio bendravimo būdo netinkamumo, o nagrinėjamu atveju, kuomet apeliantas ir vaikas gyvena skirtingose valstybėse, toks bendravimo būdas būtent ir leidžia neprarasti, o šiuo atveju ir sukurti tėvo ir sūnaus ryšį, kuomet apeliantas su vaiku pagal bylos duomenis betarpiškai bendravo tik vieną kartą. Tokio ryšio nebuvimas ir buvo pakankamu pagrindu teismui nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuomet tėvas su vaiku bendraus tik vaiko gyvenamojoje vietoje.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl jam nustatytos per didelės išlaidų naštos, kuomet pagal skundžiamą teismo sprendimą jis turi pasiimti vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos. Šiuo aspektu pažymima, kad vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir niekada nebuvo pasikeitusi. Ieškovės paaiškinimu, apeliantas nedavė sutikimo vaikui išvykti gyventi su motina į užsienį. Apeliantas pats pasirinko savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje negu gyvena jo sūnus. Pagal aukštesnį pragyvenimo lygį Danijoje apeliantas ten gauna ir didesnį, negu ieškovė Lietuvoje, atlyginimą, todėl nustačius pareigą ieškovei pristatyti vaiką atsakovui į jo gyvenamąją vietą, o jam grąžinti vaiką atgal, reikštų neproporcingai didelės išlaidų naštos nustatymą būtent ieškovei, kurios pajamos per mėnesį yra tik minimalios mėnesinės algos dydžio, byloje jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka kiekvienu atveju leidžia apeliantui įvertinti savo galimybes atvykti pas sūnų ir pasiimti jį bendravimui į savo gyvenamąją vietą, o neturint finansinių galimybių ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalint betarpiškai bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje, teismas numatė jo pareigą pranešti apie tai ieškovei. Taip pat nustatė apelianto bendravimą su sūnumi telekomunikacijos priemonėmis, kuris gali iš dalies kompensuoti betarpiško bendravimo stoką ir sukurti (palaikyti) ryšį su vaiku, todėl pagal bylos nagrinėjimo metu esamas aplinkybes nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia nei vaiko, nei apelianto interesų. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteisiama 57,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuri buvo teikiama ieškovei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-15 sprendimą Nr. TP-4-(2.2)-14-T-4724-5607 (2 t., b.l. 132-133, 138) (CPK 99 str.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. B. valstybei 57,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjos Dalė BurdulienėŽibutė BudžienėIzolda Nėnienė