Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria M. K. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) M. K. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val. priėjęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini), nuo namo sienos nuėmė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją sugadino. Pareiškėjai padaryta 130 eurų turtinė žala. Tokiais savo veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje dėl ko jam paskirta 55 Eur bauda.

2. Nesutinkant su Institucijos priimtu Nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais, o įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašuose matyti, kad asmuo užlipa kopėčiomis ir nulupa vaizdo kamerą nuo sienos, tuo tarpu siekiant ją tik apžiūrėti, galėjo tai padaryti jos apskritai neliečiant ir nebandant nuimti. M. K. pateiktą įvykių versiją apylinkės teismas vertino kaip jo gynybinę poziciją. Taip pat teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda yra teisinga bei proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Institucijos Nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad M. K. pripažįsta sugadinęs G. B. turtą – vaizdo stebėjimo kamerą ir dėl to gailisi bei yra atlyginęs nuostolius, tačiau nesutinka, jog tokiais savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Pasak apelianto, jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Jis yra iniciavęs tyrimą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijoje dėl nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio atliekamo neteisėto vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo, tuo tarpu nukentėjusioji ir jos sutuoktinis tendencingai jam nori pakenkti dėl šio pradėto tyrimo. Jam netyčia sugadinus nukentėjusiosios turtą, pastaroji nesigilino į situacijos aplinkybes, nekreipė dėmesio į pareiškėjo paaiškinimus, tačiau įžvelgusi galimybę jam pakenkti, kreipėsi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo bei savo paaiškinimuose pateikė tikrovės neatitinkančią įvykių versiją. Anot apelianto, nukentėjusioji yra akivaizdžiai nusistačiusi jo atžvilgiu.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad apeliantas nebandė nuimti ar nulupti vaizdo kameros, tačiau siekdamas įsitikinti jos tikrumu, jis užlipo kopėčiomis, kad galėtų geriau ją matyti ir norėjo ją pasukti bei įsitikinti ar tai ne imitacinė vaizdo kamera. Anot skundo autoriaus, jis norėjo tik patikrinti ir apžiūrėti, ar vaizdo kamera yra tikra, nes priešingu atveju, būtų sugaištas tiek jo paties, tiek Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos laikas atliekant tyrimą, be to, kadangi šioje institucijoje yra atliekamas tyrimas, jis renka įrodymus, o ne juos gadina. Vaizdo įraše nefiksuojamas joks vaizdo kameros sudrebėjimas, staigus poslinkis ar kitas kameros nulupimą patvirtinantis vaizdas, tik matoma, kad vaizdo kamera yra apelianto rankose ir nėra pritvirtinta prie pastato. Momentas kuomet vaizdo kamera nulūžta įraše apskritai neužfiksuotas. Taigi, vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių jo tyčinių veiksmų, todėl apylinkės teismo nutartis yra neparemta jokiais tyčinio veiksmo įrodymais. Anot apelianto, jis apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad matė ant kameros laikiklio užrašą „Open“ su rodykle nurodančia „atrakinimo, pasukimo“ kryptį ir pasukus kameros laikiklį ant prietaiso nurodyta kryptimi, šis nenusiėmė, tačiau netyčia nulūžo.

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė A. U. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas byloje esančiais duomenimis, tuo tarpu jo pateikiama įvykių versija yra tik jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Siekiant įsitikinti ar kamera yra tikra, nebuvo būtinybės jos nuiminėti nuo namo sienos, ją buvo galima apžiūrėti kameros neliečiant, tačiau kaip matyti ir girdėti iš vaizdo įrašo, M. K. užlipo kopėčiomis ir nulupo vaizdo kamerą nuo sienos, todėl tokie jo veiksmai atitinka tyčinio svetimo turto sugadinimo apibrėžimą. Apeliantui paskirta administracinė nuobauda buvo parinkta tinkamai, vadovaujantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, argumentuodamas tai tuo, kad jo veiksmuose nebuvo nustatyti visi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o būtent – tyčia sugadinti svetimą turtą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. K. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos Nutarimo ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta. Taigi, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams jų išsamiai nekartos, o juos papildys atsakydamas į esminius apelianto skundo argumentus.

8. ANK 115 straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio straipsnio formuluotė leidžia daryti išvadą, kad turto sugadinimas ar sunaikinimas gali būti padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia, tuo tarpu neatsargiai sugadinus ar sunaikinus svetimą turtą, atsakomybė pagal šį ANK straipsnį nėra galima. ANK 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Tuo tarpu administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą tik tuomet, kai yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 5 dalys). Taigi, siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą, turi būti įvertintas įrodymų pakankamumas, patikimumas nuoseklumas, logiškumas ir jų tarpusavio visumos ryšys.

10. Nagrinėjamu atveju M. K. pagal ANK 115 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 55 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val. priėjęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini), nuo namo sienos nuėmė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją sugadino bei tokiais jo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta 130 eurų turtinė žala.

11. Vertinamuoju atveju administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad M. K. savo veiksmais sugadino nukentėjusiajai priklausančią vaizdo kamerą, sumontuotą ant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinės lauko sienos, be to, kameros sugadinimo fakto neneigia ir pats apeliantas. Šioje teisinėje situacijoje M. K. iš esmės nesutinka, kad sugadino nukentėjusiosios vaizdo kamerą tyčia. Vis tik, su šiuo apelianto skundo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šioje administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad apeliantas atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo sugadino nukentėjusiosios vaizdo stebėjimo kamerą. Skunde akcentuojama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė buvo grindžiama nukentėjusiosios parodymais, tuo tarpu jų tarpusavio santykis yra konfliktiškas, todėl nukentėjusioji yra linkusi jį apkalbėti, atitinkamai Institucijos Nutarimo bei skundžiamos teismo nutarties motyvavimas remiantis tokio pobūdžio įrodymais yra negalimas. Iš tiesų iš administracinio nusižengimo byloje esančių tiek nukentėjusiosios, tiek M. K. paaiškinimų matyti, kad jų, kaip kaimynystėje gyvenančių asmenų, tarpusavio santykis yra konfliktiškas. Tokiu atveju, kiekvieno proceso dalyvio paaiškinimai turi būti vertinami itin atidžiai bei atsižvelgiama, kokie kiti byloje esantys duomenys gali patvirtinti kiekvieno iš jų duotus parodymus. Nukentėjusioji G. B. pareiškime nurodė, kad vaizdo kamerą namo kieme įsirengė dėl nuo 2022 metų besitęsiančių konfliktų tarp jos, jos sutuoktinio ir M. K.. Pasak nukentėjusiosios, M. K. manydamas, kad sumontuotos kameros pažeidžia jo ir jo šeimos teises bei interesus, juos turėjo ginti įstatymų nustatyta tvarka, o ne nuplėšti jos ir jos sutuoktinio įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą. Nukentėjusiosios įsitikinimu M. K. sugadino vaizdo kamerą tyčia, nes galėjo išmontuoti ją atsukant varžtus, tačiau vietoje to ją tiesiog nuplėšė nuo namo sienos. Priešingai nei nurodė nukentėjusioji – M. K. teigė, kad nebandė nuo namo sienos nuplėšti nukentėjusiajai priklausančios vaizdo kameros, tačiau tik norėjo ją apžiūrėti ir įsitikinti, ar ji yra tikra, tuo tarpu vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas joks staigus kameros poslinkis ar kitoks jos nuplėšimo vaizdas. Visgi, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina kiek kitokias aplinkybes nei apeliaciniame skunde išdėstė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Viename iš vaizdo įrašų pavadinimu „2F3EA688-CC3B-46A1-BDFD-2AB70B2FCC9D“ matyti kaip M. K. atsinešęs prie namo sienos kopėčias, jas ruošia lipimui. Antrajame vaizdo įraše pavadinimu „220D6980-2BA3-45AA-8CE3-CA25105FEE84“ matyti kaip M. K. nulipa kopėčiomis ir rankose jau laiko vaizdo stebėjimo kamerą, tuo tarpu trečiajame vaizdo ir garso įraše pavadinimu „kam gr inimas“ aiškiai matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros metalinis varžtas yra nulaužtas nuo metalinio mobilaus, vaizdo kamerai pasukti skirto apskritimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiam veiksmui atlikti akivaizdžiai reikėjo daugiau fizinės jėgos negu tik vaizdo kameros apžiūrėjimui ir pasukimui.

12. Be to, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas iš tiesų yra kreipęsis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl jo kaimynų A. B. ir G. B. ant daugiabučio gyvenamojo pastato sienos sumontuotos vaizdo kameros, kuria vykdomas, apelianto teigimu, neteisėtas jo stebėjimas. Apygardos teismas pažymi, kad šio patikslinto skundo pateikimo data yra 2024 m. birželio 19 d., tuo tarpu administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, apeliantas jau kreipęsis į kompetentingas institucijas kilusiam ginčui spręsti teisėtais būdais, vis tik vėliau pasirinko ir teisei priešingo veikimo modelį sugadinant nukentėjusiajai priklausančią vaizdo kamerą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. K. norėjo tik apžiūrėti lauke sumontuotą vaizdo kamerą, įsitikinti ar tai ne muliažas ir neturėjo tikslo jos sugadinti, tačiau aukštesnės instancijos teismui tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai kelia pagrįstų abejonių. Kaip jau minėta, apeliantas su patikslintu skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreipėsi 2024 m. birželio 19 d., taigi tyrimą įgalioti atlikti pareigūnai jau buvo informuoti apie kameros įrengimą ir esant reikiamybei, savarankiškai galėjo patikrinti patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, tuo tarpu apeliantas praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po patikslinto skundo pateikimo nusprendė apžiūrėti ant gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato sumontuotą kamerą, anot jo, tikslu surinkti įrodymus. Visgi, įvertinus tiek konfliktiškus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius ir nuolatinius nesutarimus tarp kaimynų, tai, kad apeliantas išreiškė nepasitenkinimą dėl kaimynų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir vis tik jam nebuvo jokios būtinybės fiziškai apžiūrėti vaizdo kamerą, nes kameros tikrumas turėtų būti vertinamas atliekant tyrimą dėl neteisėto duomenų rinkimo, ką ir buvo inicijavęs pats M. K. bei administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai aukštesnės instancijos teismui leidžia spręsti, jog apeliantas veikė tiesiogine tyčia – suvokė bei numatė, kad plėšdamas nuo sienos nukentėjusiajai priklausančią vaizdo kamerą gali ją sugadinti, ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, kad siekiant tik apžiūrėti vaizdo kamerą nebuvo būtina jos liesti arba bandyti nuimti ar pasukti, juolab administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kokį procesinį sprendimą dėl apelianto patikslinto skundo priėmė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji ANK 115 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai.

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos Nutarimu skirta itin nežymiai ANK 115 straipsnio sankcijos minimumą viršijanti bauda – 55 Eur, buvo įvertinta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, bei savo noru atlygino padarytą žalą. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, Institucijos Nutarimu M. K. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina jo teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslams. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas. Sprendžiant, kad M. K. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir sulaikyti nuo tolimesnių analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų darymo.

14. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.