- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- I-4420-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03242-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-08-29 iki 2016-03-20 atvykęs į Šiaulių TI būdavo patalpinamas į po administraciniu pastatu esančias trumpalaikio laikymo kameras, kuriose nėra gryno oro, ventiliacijos, šalta, drėgna, atviras sanitarinis mazgas be jokių tvorelių ar pertvarų, laikėsi nemalonus kvapas, gamtinius reikalus tekdavo atlikinėti kitų asmenų akivaizdoje. Prieš etapavimą ir po jo pareigūnai liepia išsirengti ir likti po glaudėmis, o rūbus dėti į plastmasines voneles, dėl šių pareigūnų veiksmų patyrė pažeminimą. Karantino patalpose, kurios taip pat yra rūsyje, drėgna, šalta, nemalonus kvapas, ant grindų stovi vanduo, sanitarinis mazgas atviras, jokių pertvarų nebuvo. Šiose patalpose laikydavo nuo 7 val. ryto iki 17-19 val. vakaro nevalgiusį, nes pareigūnai neturėdavo laiko atvesti, kas dalina maistą. Dėl laikymo netinkamomis sąlygomis patyrė pažeminimą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (4, 54, 56 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (54 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (33-38, 98-102 b. l.), kuriuose prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2016-03-20 buvo etapuojamas 8 kartus (paskutinį kartą 2016-01-06). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-12-06). Laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas buvo etapuotas tik vieną kartą (2016-01-06).
Atsakovė nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, kol bus įforminti dokumentai bei atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į laikino laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras PK, kitaip - karantinus. Rėžiminiame korpuse esančiose PK kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip 2 valandas, po to asmenys paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal teisinį reglamentavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP nėra gyvenamosios patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai 2015 metais dar nebuvo atitverti sienele, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą būdavo nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, kuri įrengta 1999 m., o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. PK kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai. Keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos PK kameros yra laikino sulaikymo patalpos, esančios rėžiminiame korpuse. Duomenų, kuriose laikino sulaikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Kadangi skundų dėl PK-1 patalpų nebuvo gauta, jos tikrintos nebuvo, darytina išvada, kad jos atitiko reikalavimus, o jų būklė kalinamus asmenis tenkino.
Papildomame atsiliepime į skundą (98-102 b. l.) atsakovė nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 nurodyta, jog kratos atlikimo patalpose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė tinkama, vonelės daiktams sudėti nešvarios. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 patikrinimo akto Nr. EP-153 matyti, kad paskirstymo kamerose Nr. 1, 2 oro temperatūra, drėgmė tinkama, apšvieta per maža. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-06-26 patikrinimo akto Nr. EP-289 matyti, kad laikino laikymo patalpose apšvieta per maža, kratos patalpose tinkama, drėgmė kiek per didelė, temperatūra tinkama, kamerose nešvaru. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-09-23 patikrinimo akte Nr. EP-395 nurodyta, kad laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta, tačiau jaučiamas amoniako kvapas. Mikroklimato parametrams būdingas momentinis kintamumas, taigi negalima konstatuoti, kad visą pareiškėjo buvimo laiką drėgmė ir temperatūra neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatūros, drėgmės, sezoniškumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, t. y. patalpų vėdinimo / nevėdinimo. Minėtose patalpose ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Šias patalpas valo valytojai (kalintys asmenys, bausmę atlikti palikti Ūkio būryje).
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas D. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl sąlygų Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo patalpose, į kurias jis buvo talpinamas 2015-2016 metais, taip pat dėl kratų atlikimo sąlygų. Teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų laikymo sąlygų laikino laikymo bei paskirstymo patalpose ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kratų atlikimo sąlygų, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (23-24 b. l.).
Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas į Šiaulių TI buvo periodiškai atvežamas per laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2016-09-18 (30 b. l.), o į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 4 d. (pagal spaudą ant voko – 5 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-12-03 turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2015-12-04 iki 2016-03-20 (pagal skunde nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma neturtinė žala, pabaigą).
Iš byloje esančios 2019-04-01 pažymos Nr. 60/09-11745 (30 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. D., laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis ir kuris teismo priimtas nagrinėti, į Šiaulių TI buvo atvežtas tik vieną kartą – 2016 m. sausio 6 d. ir patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerą Nr. PK-1.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galioja nuo 2015-11-01). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Higienos normos 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Iki 2015 m. spalio 30 d. galiojusi higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ taip pat numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.), mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.), gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema (24 p.), oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 18-28°C, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., šaltuoju metų laiku oro temperatūra - 18-22°C, santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. (26 p.), ant patalpų sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.), laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p).
Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. EP-84 (81-85 b. l.) matosi, kad operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, vykdomos pagal gautus piliečių skundus dėl galimų higienos normos pažeidimų Šiaulių TI, metu išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei dirbtinis apšvietimas kamerose Nr. PK-4, PK-6, PK-8, taip pat kameroje Nr. 1, oro temperatūra kameroje Nr. 1 nustatyta 20,4°C, santykinė oro drėgmė – 59,8 %, dirbtinė apšvieta – 60 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 punkto reikalavimas), pelėsio šioje kameroje vizualiai nepastebėta, lubos virš sanitarinio mazgo apibėgusios, drėkstančios, lupasi ir krenta tinkas, nuo likusio lubų ploto lupasi, byra kalkių / dažų danga (HN 76:2010 62 punkto pažeidimas). 2015 m. balandžio 20 d. atlikto patikrinimo metu užfiksuota, kad karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 ir Nr. 6 nustatyta oro temperatūra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju metų periodu (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), dirbtinis apšvietimas karantino kamerose, paskirstymo kameroje Nr. 1 nustatytas per žemas – 3-15 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 punktas), karantino kamerose dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerose reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiami HN 76:2010 28 ir 62 punktai) (86-89 b. l.). 2015 m. birželio 19 d. atliekant grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti ankstesniame patikrinimo akte nustatytų higienos normos pažeidimų pašalinimą, Šiaulių TI karantino kamerose vėl užfiksuoti oro temperatūros, santykinė oro drėgmės ir dirbtinės apšvietos pažeidimai (90-91 b. l.). 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios netvarkos nenustatyta, laikino sulaikymo kamerose ir koridoriuje jautėsi stiprus amoniako kvapas (pažeidžiamas HN 76:2010 57 punktas) (92-94 b. l.).
Taigi Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu užfiksavo tuo metu galiojusios higienos normos HN 76:2010 pažeidimus Šiaulių TI paskirstymo kamerose, tame tarpe ir dirbtinės apšvietos bei 62 punkto pažeidimus kameroje Nr. 1. Pareiškėjas į šią kamerą nagrinėjamu laikotarpiu buvo patalpintas 2016 m. sausio 6 d., t. y. vėliau, nei buvo nustatyti pažeidimai, ir galiojant naujajai higienos normai HN 134:2015, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie nustatytų pažeidimų pašalinimą iki pareiškėjo patalpinimą į šią kamerą dienos, todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Iki 2015-11-01 galiojusios higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. birželio 19 d. atliktų patikrinimų metu užfiksavo, kad paskirstymo, karantino, laikino laikymo kamerose tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies. Atsakovas papildomame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai 2015 metais dar nebuvo atitverti sienele, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą būdavo nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, kuri įrengta 1999 metais. Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas tik vieną kartą, nenurodė, kad prašėsi nuvedamas į atskirą tualeto patalpą, bet tas nebuvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui būnant trumpalaikio laikymo patalpoje teko naudotis sanitariniu mazgu ir dėl to galėjo būti pažeistas jo privatumas.
Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose jis buvo laikomas nuo 7 val. ryto iki 17-19 val. vakaro nevalgęs, nes pareigūnai neturėdavo laiko atvesti, kas dalina maistą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kiek laiko pareiškėjas toje patalpoje buvo laikomas, kaip jis buvo maitinamas, tik nurodė, kad į Šiaulių TI priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas – į kitas trumpalaikio laikymo kameras, rėžiminiame korpuse esančiose PK kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jos laikomos nustatytomis, todėl laikytina, kad pareiškėjas į trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas pažeidžiant Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus dėl laikymo trumpalaikio laikymo kamerose trukmės bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-07-20 iki 2018-11-08) 34 punkto, kuriame nurodyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, reikalavimus.
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į Šiaulių TI trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas tik vieną kartą, kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė (31 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams po jo paskutinio patalpinimo į Šiaulių TI. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.