Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-51-544/2011

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Proceso Nr. 2-08-3-07916-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija: 6.2; 11.9.3; 11.10; 14.4; 18.2.2; 99.5; 104.1; 104.10; 113.4; 116.1; 121.18; 125.7;

2011 m. sausio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovei E. L.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „BTS Group“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6670-223/2010 pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei UAB „BTS Group“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė prašė nustatyti, kad darbo santykiai tarp jos ir atsakovės nutrūko pagal DK 127 str. 2 d., priteisti neišmokėtą 280 Lt darbo užmokesčio dalį už 2009 m. 03-04 mėn., 2200 Lt išeitinę išmoką už du mėnesius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-05-07 iki visiško atsiskaitymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-11-29 darbo sutartį dirbo pas atsakovę, kuri įsipareigojo jai mokėti 1100 Lt darbo užmokestį kas mėnesį. Kadangi atsakovė neišmokėjo atlyginimo už du mėnesius, kreipėsi su pareiškimu dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. Atsakovė atleido ją iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. ir neišmokėjo priklausančios išeitinės dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmokos. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu jau yra priteista 1920 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis, todėl prašo priteisti tik darbo užmokesčio skirtumą, nes ankstesniame sprendime buvo padaryta skaičiavimo klaida (2 t., b. l. 92-93).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-09-30 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino, jog ieškovė iš darbo pas atsakovę atleista nuo 2009-05-07 pagal LR DK 127 str. 2 d., priteisė iš atsakovės ieškovei 280,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 2200,00 Lt išeitinę išmoką, 29 630,48 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-05-08 iki 2009-09-30 (imtinai), vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant po 61,22 Lt už darbo dieną nuo 2010-10-01 iki visiško atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal darbo sutartį nuo 2006-11-29 dirbo pas atsakovę parduotuvės vedėjos pareigose ir jai nuo 2008-01-01 nustatytas 1100 Lt mėnesinis darbo užmokestis, kuris turėjo būti mokamas dabo sutartyje numatyta tvarka. 2009-05-04 ieškovė paštu išsiuntė atsakovei prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų pagal LR DK 127 str. 2 d., nes darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio sutartu laiku. Ieškovė 2009-05-07 buvo atleista iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. Vilniaus miesto 2-iojo apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimu ieškovei buvo priteista 1920 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. 03-04 mėn., 2,38 Lt delspinigių. Teismas konstatavo, jog aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), todėl sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė neišmokėjo ieškovei jai priklausančio darbo užmokesčio už 2009 m. 03-04 mėn., pilnai įrodyta. Įvertinęs tai, kad Vilniaus miesto 2-iojo apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimu priteista 1920 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o jos darbo užmokestis nuo 2008-01-01 buvo nustatytas 1100 Lt, tai priteisė 280 Lt skirtumą tarp jau priteistos darbo užmokesčio sumos ir faktiškai jai už 2009 m. 03-04 mėn. neišmokėto darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-05-08 iki visiško atsiskaitymo, todėl priteisė ieškovei tokį vidurkį nuo 2009-05-08 iki 2010-09-30 - 29 630,48 Lt bei nuo 2009-10-01 - po 61,22 už darbo dieną iki visiško atsiskaitymo. Teismas nustatė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagal LR DK 127 str. 1 d. jos pareiškimu be svarbių priežasčių, nors ieškovė darbdavio buvo prašiusi ją iš darbo atleisti pagal LR DK 127 str. 2 d. dėl to, kad darbdavys nevykdė įsipareigojimo pagal darbo sutartį ir pažeidė įstatymus. Nustatęs, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimo mokėti darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindą kreiptis dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. Kadangi pagal LR DK 127 str. iniciatyva kreiptis su pareiškimu dėl atleidimo iš darbo priklauso darbuotojui, tai darbdavys (atsakovė) neturi teisės keisti darbuotojo pareiškime nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo ir atleisti pagal kitą Darbo kodekso straipsnį nei nurodo darbuotojas. Jei atsakovė nesutiko su ieškovės prašomu atleidimo iš darbo pagrindu, ji galėjo atsisakyti atleisti ieškovę šiuo pagrindu, o ne pati keisti atleidimo iš darbo pagrindą ir atleisti ieškovę pagal LR DK 127 str. 1 d., nes tokio prašymo (valios išraiškos) iš ieškovės pusės nebuvo. Todėl teismas laikė, kad ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d., o darbo sutartis nutraukta nuo ieškovės prašyme nurodytos datos. Konstatavęs, kad darbo sutartis su ieškove nutrauktina pagal LR DK 127 str. 2 d., teismas ieškovei priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2200 Lt bei bylinėjimosi išlaidas valstybei (3 t., b. l. 17-19).

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BTS Group“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei, priėmė sprendimą už akių neišklausęs kitos šalies argumentų, neanalizavo įrodymų turinio ir juos vertino tik formaliai. Teigia, kad jai nebuvo įteiktas teismo šaukimas ar pranešimas atvykti į teismo posėdį LR CPK nustatyta tvarka, tuo užkirta galimybė efektyviai ginti savo teisėtus interesus, pažeista šalies teisė būti išklausytai. Šis pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Teismas, priimdamas sprendimą pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą ir pripažinti, kad ji buvo atleista ne pagal LR DK 127 str. 1 d., o pagal LR DK 127 str. 2 d., nesigilino į jos atsiliepime nurodytus motyvus ir aplinkybes, kad 2009-04-17 bendrovės vadovas buvo atleistas iš pareigų ir neperdavė ieškovės prašymo ir dokumentų naujam direktoriui, dėl ko neturėjo pakankamo pagrindo atleisti iš darbo ieškovę iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d.

3.Mano, kad ieškovei priteisti 29 630,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką yra nepagrįstai didelė suma, nes ji 25 kartus viršija ieškovės pareiginį atlyginimą, todėl tai prieštarauja proporcingumo, teisingumo, šalių lygiateisiškumo principams, pažeidžia bendrovės, jos darbuotojų, kreditorių interesus. LR DK 141 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos yra tik papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, o šios normos paskirtis daugiaplanė. Nurodyti šios normos tikslai gali būti efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepaprastai didelis neadekvatumas (disproporcija), nes neadekvačios sankcijos taikymas pažeidžia teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus gali padaryti žalos kitų darbuotojų ir kreditorių interesams. Teismo priteistas ieškovei vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką yra neproporcingas bendrovės įsipareigojimų neįvykdymui ir reiškia ieškovės bandymą nepagrįstai praturtėti darbdavio sąskaita ir proporcingumo bei darbo teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimą (3 t., b. l. 22-25).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas priėmė sprendimą už akių. Atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau atsakovė į bylos nagrinėjimą neatvyko, svarbių ir pateisinamų neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas prieš priimdamas sprendimą bylą išnagrinėjo iš esmės, tinkamai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino, padarė pagrįstas išvadas, jog vienašalis darbdavio sutarties nutraukimas pagal DK 127 str. 1 d. yra neteisėtas, darbo sutartis tarp šalių nutrūko pagal LR DK 127 str. 2 d. nuo 2009-05-07. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovas nevykdė darbo sutartyje nustatyto įpareigojimo – mokėti darbo užmokestį kiekvieną mėnesį. Kadangi pagal LR DK 127 str. iniciatyva kreiptis su pareiškimu į teismą priklauso darbuotojui, tai darbdavys neturėjo teisės keisti darbuotojo pareiškime nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo ir atleisti pagal kitą darbo kodekso straipsnį nei nurodo darbuotojas. Aplinkybės, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti darbo užmokestį už 2009 m. kovo ir balandžio mėnesius, nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu. Po darbo sutarties nutraukimo įforminimo atsakovas privalėjo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Apeliacinio skundo argumentai apie administracijos vadovo pareigų nevykdymą neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis užmokestis už uždelsimo laiką. Teismas nustatė, kad jai nėra sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, todėl su ja pilnai neatsiskaityta. Tokiu atveju ji įgijo teisę reikalauti priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-05-08 iki tol, kol su ja bus pilnai atsiskaityta. Ieškovės vienos dienos darbo užmokestis yra 61,22 Lt, todėl teismas pagrįstai jai priteisė 29 630,48 Lt ir vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 61,22 Lt už darbo dieną nuo 2009-10-01 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad DK 141 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jei nėra darbuotojo kaltės, darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (3 t., b. l. 49-51).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė dirbo pas atsakovę pagal 2006-11-29 neterminuotą darbo sutartį Nr. 60 parduotuvės „Moscoso“ Savitiškio g. 61, Panevėžyje vedėja (1 t., b. l. 12-14). Pagal darbo sutarties 3 punktą atsakovė ieškovei turėjo mokėti 1100 Lt darbo užmokestį per mėnesį paskutinę mėnesio dieną išmokant avansą už einamąjį mėnesį ir darbo užmokestį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį. Atsakovė ieškovei darbo sutartyje numatytais terminais ir tvarka neišmokėjo 2200 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. 03 ir 04 mėn. Šios sumos dalis - 1920 Lt - yra priteista įsiteisėjusiu Vilniaus 3-ojo apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 47, 157-158). Ieškovė 2009-05-04 pateikė atsakovei prašymą nutraukti minėtą darbo sutartį nuo 2009-05-07 DK 127 str. 2 d. pagrindu, nes darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pareikalavo išmokėti dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką (1 t., b. l. 40). Ieškovė iš darbo pas atsakovę buvo atleista pagal DK 127 str. 1 d. nuo 2009-05-07 jos pareiškimu (1 t., b. l. 17-18, 30-33, 62, 86). Ieškovės atleidimo iš darbo pas atsakovę dieną su ja nebuvo visiškai atsiskaityta, atsakovė liko skolinga ieškovui 2420,70 Lt išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių (b. l. 6-7, 8, 10, 29, 30, 31, 35, 49, 56, 60-65, 119).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių numatytas DK 127 str. 2 d., kuri numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį ir darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovė du mėnesius nesumokėjo ieškovei darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ir pažeidė DK 35, 93, 95 str. reikalavimus. Esant nurodytoms sąlygoms, darbuotojas turi galimybę rinktis, ar nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. apie tai įspėjus darbdavį jam paduodant prašymą dėl sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, ar pasiūlyti darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 str. 1 ar 2 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi būtent darbuotojo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas, kas reiškia, kad, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Todėl ieškovei 2009-05-04 prašymu aiškiai ir reikiama forma išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo 2009-05-07 dėl to, kad atsakovė nesilaiko darbo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir neišmokėjo darbo užmokesčio už 2009 m. 03-04 mėnesius, atsakovė negalėjo savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį su ieškove kitu pagrindu pagal DK 127 str. 1 d., o privalėjo ieškovę atleisti jos prašomu pagrindu ir įforminti darbo sutarties nutraukimą arba atsisakyti patenkinti ieškovės prašymą (1 t., b. l. 6-7, 16-17, 86). Įsiteisėjusius Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 1920 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir konstatuota, kad jis savalaikiai nesumokėtas už 2009 m. 03-04 mėn. (1 t., b. l. 157-158m CPK 182 str. 2 p.). Atsakovė teigia, kad teismas nesigilino į atsakovės argumentus ir į tai, kad 2009-04-17 akcininkų sprendimu Ž. K., kaip susikompromitavęs vadovas, buvo atleistas iš pareigų, kad jis naujam direktoriui neperdavė bendrovės dokumentų, todėl bendrovė neturėjo pakankamo pagrindo atleisti iš darbo ieškovę iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. Šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas nepagrįstu. Aplinkybės dėl bendrovės vadovų kaitos ir dokumentų neperdavimo neturi reikšmės šio klausimo išsprendimui, kadangi tai niekaip nesusiję su ieškovės teisių ir pareigų vykdymu pagal darbo sutartį ir su jos teise bei atsakovės pareiga išmokėti darbo užmokestį bei teisėtai nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Atsakovės argumentai šioje byloje dėl ieškovės pareigos grąžinti turtą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovė byloje priešieškinio nėra pareiškusi, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Atsiskaitymo su ieškove, atleidžiama iš darbo pagal DK 127 straipsnį, tvarką reglamentavo DK 141 str. bei 206 str. 1 d., kurios numatė, kad, jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia finansinio atsiskaitymo tvarka, visas darbuotojui priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kita) darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 127 str., privalo išmokėti DK 206 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios gauti iš darbdavio pinigų sumos privalo būti išmokėtos, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 141 str. 1, 2 d., 206 str. 1 d. 1 p.). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė šias teisės normas pažeidė ir su ieškove atleidimo iš darbo dieną 2009-05-07 neatsiskaitė, likdama skolinga Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimu priteistus 1920 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. 03-04 mėn., taip šiuo skundžiamuoju sprendimu priteistus 280 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 2200 Lt išeitinę išmoką. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismų praktikoje nevienkartinai yra konstatuota, kad DK 141 str. 3 d. taikymui būtina nustatyti: neatsiskaitymo laiku faktą bei faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, kas reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, tai darbdaviui taikomos DK 141 str. 3 d. nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-305-2009 , kat. 11.9.3; 14.4; 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007 ir kt.). Minėtoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tai, jog DK neįtvirtina aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 str. 3 d. tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga, o konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką yra nustatytas įstatymu ir todėl negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; 2006-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006, 2009-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-305-2009 , kat. 11.9.3; 14.4 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taikomos sankcijos neadekvačia pripažinti nėra pagrindo, nes ieškovei šiuo atveju kompensacija apskaičiuota pagrindu imant jos pačios vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, todėl jos negalima vertinti kaip nepagrįstai didelės lyginant su ieškovės pajamomis. Ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2006 metų atsakingose pareigose. Nors Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 nutartimi atsakovė UAB „BTS Group“ buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 159-160), tačiau 2010-09-16 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi minėta nutartis panaikinta ir bankroto bylą iškelti atsakovei atsisakyta. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo turinio, pati atsakovė įrodinėjo ir teismui įrodė, kad skola bankui padengta, o teisinių pagrindų iškelti bankroto bylą pagal 2009-04-17 balanso duomenis nėra, nes įmonės turtas sudarė 2 230 256 Lt, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos sudarė tik 301 629,19 Lt. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad nėra įrodymų, jog atsakovė UAB „BTS group“ yra nemoki įmonė (3 t., b. l. 7-11). Taigi, nėra faktinių duomenų spręsti, jog atsakovės turtinė padėtis buvo bloga ir jai dėl kompensacijos ieškovei priteisimo grėstų nemokumas ar būtų padaryta žalos kitiems asmenims. Tai, kad kompensacija priteista už ilgą laiką, yra pačios atsakovės veiksmų pasekmė, nes ji iki šiol net iš dalies su ieškove neatsiskaitė, o bylos nagrinėjimas dažnai buvo atidedamas būtent dėl atsakovės veiksmų (neveikimo). Taigi, atsižvelgdama į minėtas nustatytas bylos aplinkybes, į DK 141 str. 3 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą bei nurodytą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nesilaikyta DK 2, 35 str. reikalavimų, kad iš apeliantės priteista nepagrįstai didelė, neatitinkanti pažeidimo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, šalių lygiateisiškumo principų piniginė kompensacija.

Atmestini atsakovės argumentai, kad teismo sprendimas priimtas už akių, apie teismo posėdį jai tinkamai nepranešus. Iš bylos duomenų matyti, kad joje yra priimtas ne teismo sprendimas už akių (CPK 285 str.), bet teismo sprendimas priimtas atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje (3 t., b. l. 17-19). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei UAB „BTS Group“ teismo šaukimas, informuojantis apie teismo posėdžio laiką ir vietą šioje byloje, 2010-01-04 įteiktas UAB „BTS Group“ teisininkei A. P. (1 t., b. l. 69). Taip atsakovei pasirašytinai įteikti ir kiti teismo procesiniai dokumentai. CPK 123 str. 2 d. nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams ar raštinės darbuotojui. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje arba kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (LR CPK 123 str. 4 d.). LR CPK 133 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Apie 2010-09-22 teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovė informuota tinkamai ir laiku jos buveinės registracijos adresu 2010-08-25 pranešimu (1 t., b. l. 23-24, 43-44, CK 2.49 str. 3 d., 3 t., b. l. 6). Į posėdį neatvykus atsakovei, kuriai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir nesant gautų prašymų teismas turėjo teisę ir pareigą bylą nagrinėti (CPK 246 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (LR CPK 121 str. 1 d.). Ieškovė UAB „BTS Group“ po minėto teismo šaukimo jai įteikimo bei vėlesniu proceso metu kito adreso korespondencijai nebuvo nurodžiusi, todėl teismas pagrįstai siuntė pranešimą tuo adresu, kuris skelbiamas viešame registre ir kuriuo anksčiau atsakovei buvo įteikti procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad teismo pranešimas, informuojantis atsakovę apie posėdžio laiką ir vietą, buvo įteikti tinkamai nustatyta tvarka.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-08 nutartimi buvo patenkintas apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje (3 t., b. l. 43), todėl į valstybės biudžetą iš apeliantės priteistina 1097 Lt žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą ir nuo 32 110 Lt turtinio reikalavimo, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 82 str., 85 str. 10 p.) ir 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 300 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokti už atsiliepimo surašymą (3 t., b. l. 52), kurios taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „BTS Group“ (į. k. 126210327): ieškovei E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 300 (tris šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, o į valstybės biudžetą – 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų.