- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-1108-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00277-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- R. B., S. B., I. B., V. B.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2013 m. vasario 7 d. ,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B., S. B., R. B., I. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams R. B., S. B., R. B., I. B. ir V. B. dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių (dovanojimo) pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4797; 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4798; 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-211; taikyti restituciją natūra grąžinant atsakovams R. B. ir S. B. iš R. B. – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini); iš I. B. ir V. B. – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Širvintų (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t.y. iš atsakovės R. B. atsakovui R. B. ir S. B. priteisti 275000 Lt, kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijusi 2008 m. gruodžio 8 d. R. B. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. VŠ-4797 pagrindu, Nekilnojamojo turto registre nustatytą vertę; solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis reiškia actio Pauliana ieškinį dėl R. B. ir S. B. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims sandorių, kuriais buvo siekiama išvengti prievolių ieškovui vykdymo, ginčijimo. 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartimis Nr. VŠ-4797, Nr. VŠ-4798 ir Nr. VŠ-211 atsakovas R. B. savo vaikams perleido žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su pastatais ir tokiu būdu sumažino savo turto masę. Ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą R. B., kuri yra kilusi iš 2005 m. gruodžio 16 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK 05/12/131B su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Be to, ieškovas su laiduotoja atsakove S. B. yra sudaręs 2005 m. gruodžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 05/12/47B, S. B. yra pasirašiusi minėtą Kreditavimo sutartį. Dovanojimo sutartimis R. B. perleido turtą po to kai pažeidė kreditavimo sutartyje nurodytas mokėjimo prievoles (ieškovo 2008 m. lapkričio 4 d., 2008 m. gruodžio 8 d. pranešimai dėl skolos padengimo). Atsakovas R. B. elgėsi nesąžiningai, nes didžiąją dalį nuosavybės teise turimo turto perleido savo dukroms ir sūnui ir turto nebeturi. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė S. B. prašė jį atmesti ir nurodė, kad prievolės užtikrinimas buvo ir yra didesnis negu tikroji įkeisto pagal sutartį turto vertė. Nurodo, kad jos laidavimas buvo tik formalus, ir yra suėjusi actio Pauliana ieškinio senatis. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai R. B., I. B. ir V. B. prašo ieškinį atmesti dėl ieškininės senaties. A. R. B. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad prievolės užtikrinimui buvo įkeistas didesnės vertės nei pati prievolė turtas, prašo taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4797, taikė restituciją natūra ir grąžino R. B. ir S. B. žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikė restituciją sumokant ekvivalentą pinigais – 35000 Lt. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-211 ir 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4798, taikė restituciją natūra ir grąžino dovanotą turtą R. B. ir S. B.. Priteisė iš atsakovų ieškovui naudai po 61,6 Lt žyminio mokesčio ir po 409 Lt atstovavimo išlaidų, paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. ir ieškovas 2005 m. gruodžio 16 d. pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. KK 05/12/131B (b.l. 72-79). 2006 m. gegužės 17 d. (b.l. 80-81), 2006 m. liepos 1 d. (b.l. 82-83), 2006 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 84-85), 2007 m. birželio 26 d. (b.l. 86), 2009 m. kovo 20 d. (b.l. 87-93) ir 2010 m. birželio 7 d. (b.l. 94-99) ieškovas ir atsakovas R. B. pasirašė papildomus šios sutarties susitarimus. Šios sutarties įvykdymą laidavo atsakovė S. B. (b.l. 100-103). 2011 m. kovo 24 d. Ieškovas vienašališkai nutraukė kredito sutartis, nes atsakovas jos nevykdė (b.l. 104). R. B. ir S. B. savo turtą padovanojo sūnui ir dukterims. Teismas konstatavo, kad yra visos actio Pauliana ieškinio sąlygos. Teismas nustatė, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams R. B. ir S. B., kuri atsirado 2005 m. gruodžio 16 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK 05/12/131B ir jos papildomų susitarimų pagrindu, nes Vilniaus apygardos teismas civilinėje byla Nr. 2-3190-619/2012 2012 m. liepos 20 d. patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo R. B. ir S. B. 859761,09 EUR skolos ir 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog sudarydamas ginčijamus sandorius atsakovas S. B. sumažino savo turtą ir nebuvo pajėgus sumokėti visą skolą ieškovui, todėl dovanojimo sutartimis buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus teisės. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad sutartys buvo neatlygintinos, atsakovams R. B. ir S. B. niekas nenumatė pareigos jas sudaryti. Teismas padarė išvadą, kad R. B. ir S. B. buvo nesąžiningi, nes žinojo pablogėjusią finansinę padėtį ir visą turtą tą pačią dieną padovanojo vaikams. A. I., Robertos ir V. B. sąžiningumas neturi reikšmės, nes sandoriai buvo neatlygintini. Pripažinęs sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu teismas taikė restituciją (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-08-27 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti; taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo kredito komiteto protokolus ir nutarimus (sprendimus), susijusius su skolininko R. B. prievolių pagal 2005-12-16 kreditavimo sutarties Nr. KK 05/12/131B vykdymu, priežiūromis ir kreditavimo sutarties pakeitimais; užklausti Nekilnojamojo turto registro, kada ieškovas domėjosi apie skolininkų R. B. ir S. B. nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad I instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą. Ieškovas ginčija sandorius, sudarytus 2008-12-08 ir nedelsiant įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas apie sudarytus dovanojimo sandorius sužinojo 2008 m. gruodžio mėnesį, nes ieškovas su Nekilnojamojo turto registru sudaręs sutartį, pagal kurią registras pateikia informaciją bankui. Teismas neužklausė Nekilnojamojo turto registro, kokios šalių teisės ir pareigos, koks sutarties tikslas, kaip ji vykdoma, kada bankas darė užklausas apie skolininko R. B. nekilnojamąjį turtą. Teismas turėjo pareikalauti, kad ieškovas pateiktų teismui kreditorių komiteto ir kito banko kolegialaus organo nutarimus (sprendimus), susijusius su atsakovo R. B. skolos pradelsimais, nes rūpestingas kreditorius privalo domėtis skolininko turtu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismas privalėjo įvertinti, kad bankas profesionaliai besiverčia kreditų išdavimu ir kad 2008 m. kreditoriaus siunčiami įspėjimai skolininkui rodė jo nemokumo problemas. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo turėjimu žinoti apie ieškovo teises pažeidžiantį sandorį. Kadangi ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo arba turėjo sužinoti 2008 m. gruodžio mėnesį, tai pareikšdamas ieškinį 2012-05-10 jis praleido ieškinio senaties terminą ir teismas turėjo ieškinį atmesti.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų, kad ieškovas jį praleidęs. Nurodo, kad apeliantai R. B. ir S. B. nekilnojamojo turto dovanojimo (neatlygintino perleidimo vaikams) sandorius atliko žinodami apie R. B. įsipareigojimus vykdyti mokėjimus bankui ir taip sumažino savo mokumą. Visos actio Pauliana ieškinio sąlygos yra tenkinamos. Ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į apeliantus R. B. ir S. B. pagal atitinkamai 2005-12-16 kreditavimo sutartį Nr. KK 05/12/131B ir 2005-12-16 laidavimo sutartį Nr. LKK 05/12/47B bei jų pakeitimus. Ieškovo teisė į apeliantus R. B. ir S. B. konstatuota įsiteisėjusius ir vykdytinu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3190-619/2012. Po dovanojimo sandorių R. B. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neturi jokio turto, išskyrus (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, kurio būklė nėra aiški. Visas kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat R. B. ir S. B. buvo perleistas jų vaikams, bet Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-08-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-550-359/2012 buvo grąžintas apeliantams R. B. ir S. B.. R. B. ir S. B. neturėjo prievolės sudaryti neatlygintiną sandorį, nes jų dukros neturėjo reikalavimo teisės į savo tėvus. Asmenys, kuriems neatlygintinai perleistas turtas yra R. B. vaikai, kurie pagal CK 3.135 str. laikomis artimaisiais giminaičiais ir pagal CK 6.67 str. 1 d. preziumuojama, kad apeliantai yra nesąžiningi. Tuo atveju, kai sandoris neatlygintinis, trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas nėra svarbus ir neturi būti vertinamas (CK 6.66 str. 2 d.).
Apeliantai neteisingai aiškina banko ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nes sutartyje nėra numatyta, kad registras nuolat siunčia bankui duomenis apie skolininkus arba bankas turi nuolat iš registro gauti informaciją apie skolininkus. Bankas neturi pareigos nuolat tikrinti kredito gavėjų sudaromų sandorių dėl nekilnojamojo turto. Kredito gavėjas R. B. pagal kredito sutartį turėjo įsipareigojimą iš anksto pranešti apie ketinimą parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitaip perleisti turtą ir gauti išankstinį rašytinį banko sutikimą. Šį įsipareigojimą R. B. pažeidė. Apeliantas R. B. buvo nesąžiningas, nes klaidino banką apie planuojamą turto pardavimą siekiant padengti skolą, nors turtą jau buvo padovanojęs. I instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bankas apie jo interesus pažeidžiančius sandorius sužinojo 2011-11-09 ir laiku kreipėsi į teismą. Bankas nebuvo įgijęs į R. B. ir solidarius skolininkus reikalavimo teisės grąžinti visą kreditą ir sumokėti palūkanas prieš terminą iki 2011-04-08 sutarties nutraukimo, todėl anksčiau negalėjo žinoti, kad koks nors sandoris pažeis ar pažeidžia ieškovo interesus. Nesant reikalavimo teisės nėra skaičiuojamas ir ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodo, kad jei teismas manytų, jog bankas praleido vienerių metų ieškinio senatį pareikšti actio Pauliana ieškinį, remiantis CK 1.131 str. 2 d. yra svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą. Vien tik kreditoriaus sužinojimo apie skolininko sudarytą dovanojimo sandorį nepakanka senaties terminui prasidėti, nes kreditorius turi sužinoti ir apie jo teisių pažeidimo faktą. Kol sutartis nebuvo nutraukta, bankas negalėjo reikšti actio Pauliana ieškinio.
2013-01-15 Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš apeliantų priteisti 2044, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
2013-01-18 apeliantai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo prijungti 2005-07-28 Lietuvos Banko Valdybos nutarimą „Dėl minimalių paskolų vertinimo reikalavimo patvirtinimo“. Nurodo, kad kreditorius turi būti aktyvus ir domėtis skolininko turtine padėtimi. Ieškovas kaip savo srities profesionalui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodytu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos teismui atsakovai 2013-01-18 pateikė rašytinius paaiškinimus bei naują įrodymą - 2005-07-28 Lietuvos Banko nutarimą „ Dėl minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo“, prašo juos prijungti byloje kaip naujus įrodymus. Prašymas atmestinas, kadangi šiuos įrodymus atsakovai turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui ir nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo pasinaudoti suteikta teise ir pareiga teikti įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Skundas atmestinas.
Dėl senaties termino taikymo
Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ieškovas sužinojo apie ginčijamus sandorius 2011-11-09, tačiau atsakomas teigiant, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą dėl to, kad turėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius anksčiau, teismo sprendime turėjo būti išvados, kodėl netenkintas šis atsakovų prašymas. Atsakovų prašymai taikyti ieškinio senatį nurodyti jų atsiliepimuose į ieškinį ( b.l.142-158, t. I), todėl teismas turėjo motyvuoti, dėl ko atmestinas prašymas daryti išvadą, jog ieškovas turėjo sužinoti apie sandorius iš karto po jų sudarymo. Nors teismo sprendimas yra nepilnai motyvuotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti šį teismo sprendimo trūkumą, nes nėra pagrindo daryti išvadai, jog teismo sprendimas yra be motyvų ir panaikinti jį CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismo sprendime nurodyti motyvai dėl reikalavimo esmės, o motyvų nebuvimas dėl vieno iš atsakovų pareikšto prašymo – ieškinio senaties taikymo, negali būti vertinama sprendimu be motyvų.
Atsakovai teigė, kad ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą, nes apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti 2008 m. gruodžio mėn., t.y. po to, kai sandoriai buvo registruoti viešajame registre. Nurodė, jog Bankas nuolat bendradarbiavo su skolininkais, todėl turėjo pastebėti dar 2008 metais apie atsakovų sudarytus sandorius. Ieškovo paaiškinimas, kad Bankas neturi pareigos nuolat tikrinti kredito gavėjų sudaromų sandorių dėl nekilnojamojo turto, kad kredito gavėjas R. B. pagal kredito sutartį turėjo įsipareigojimą iš anksto pranešti apie ketinimą parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitaip perleisti turtą ir gauti išankstinį rašytinį banko sutikimą, kurį R. B. pažeidė, yra priimtinas ir byloje darytina išvada, kad Bankas, sutartyje numatęs skolininko pareigą informuoti jį apie sudaromus sandorius, pagrįstai tikėjosi, kad skolininkas vykdys prisiimtus įsipareigojimus. Banko paaiškinimas, kad apeliantas R. B. klaidino banką apie planuojamą turto pardavimą, siekiant padengti skolą, nors turtą jau buvo padovanojęs, nebuvo paneigtas atsakovo R. B., todėl I instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bankas apie jo interesus pažeidžiančius sandorius sužinojo 2011-11-09. Daryti išvadą, kad bankas turėjo sužinoti apie sandorius anksčiau, būtų galima tuo atveju, jei atsakovas J. B. nebūtų klaidinęs banko apie ketinimą atsiskaityti, bei tuo atveju, jei Bankas būtų įgijęs į R. B. ir solidarius skolininkus reikalavimo teisę grąžinti visą kreditą ir sumokėti palūkanas anksčiau, nei iki 2011-04-08 sutarties nutraukimo. Tik kredito sutarties nutraukimas buvo pagrindu ieškovui reikšti actio Pauliana ieškinį, bei paaiškėjimas, kad kreditorius ir laiduotoja nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį ir nėra galimybės gauti jų įvykdymo iš skolininko ir laiduotojos turimo turto.
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo užklausti Nekilnojamojo turto registrą, kada Bankas domėjosi apie skolininkų R. B. ir S. B. nekilnojamu turtu, tačiau padarius išvadą, kad tik atsiradus reikalavimo teisei ginčyti skolininkų sudarytus sandorius Bankas galėjo reikšti ieškinį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, aplinkybė, kada Bankas patikrino, ar skolininkai nėra perleidę kitiems asmenims turto, nėra reikšminga.
Atsakovai nurodo, kad Banko atliktas sutarčių modifikavimas 2009-12-01 ir 2010-06-07, bei laidavimo sutartys, sudarytos 2010-06-07, rodo tai, kad Bankui buvo žinoma, kad skolininkas nepajėgus padengti skolos bankui. Šios priemonės, kurių ėmėsi Bankas, buvo nukreiptos į sudarymą skolininkui galimybės grąžinti kreditą, todėl jos negali būti vertinamos kaip nerūpestinga kreditoriaus veikla, tuo pačiu netikrinant skolininko sudaromų sandorių ir jais perleidžiant turtą kitiems asmenims. Ta aplinkybė, jog skolininkas dovanoja savo turtą vaikams, kad išvengti skolos grąžinimo, neprivalomai buvo pagrindu Bankui nemodifikuoti sutarčių. Be to, nustačius, kad Bankas ėmėsi priemonių, kad sudaryti palankesnes sąlygas skolininkui grąžinti kreditą, modifikuodamas sutartis, ši aplinkybė negali būti vertinama skolininko naudai, negali būti pagrindu daryti išvadai, kad Bankas privalėjo anksčiau nutraukti sutartis su R. B., anksčiau sužinoti apie jo pareigos perleisti turtą nevykdymą ir kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam 2044, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašymas tenkintinas dalinai, priteisiant 1000 Lt atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijama tik dalis sprendimo dėl ieškininės senaties termino taikymo, bei į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 2044,90 Lt bylinėjimosi išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, ir įvertinus, kad atstovo darbo ir laiko sąnaudos pirmosios instancijos teisme turėjo būti žymiai didesnės, nei surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios išlaidos priteistinos tik iš atsakovų R. B. ir S. B., nes būtent jų neteisėti veiksmai buvo pagrindu ginčui kilti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. B. ir S. B. po 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB).