- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-451/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02036-2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas, Dalia Vasarienė
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvoje
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria ieškovės Z. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvoje, veikiančiam per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialą, trečiasis asmuo L. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Z. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 10 d. Investicinio draudimo sutartį, sudarytą tarp M. M. ir Mandatum Life Insurance Baltic SE, bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 241.696 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui išmokėti draudimo išmoką L. P. pagal 2011 m. kovo 10 d. Investicinio draudimo sutartį. Nurodė, kad atsakovui išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės Z. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui Mandatum Life Insurance Baltic SE, Lietuvoje veikiančiam per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialą išmokėti draudimo išmoką L. P. pagal 2011 m. kovo 10 d. Investicinio draudimo sutartį (prašymo registracijos Nr. 1007600036, Draudimo liudijimo Nr. 020309), sudarytą tarp M. M. ir Mandatum Life Insurance Baltic SE.
Teismas nurodė, kad M. M. 2011-030-10 su Mandatum Life Insurance Baltic SE, veikiančiam per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialą, sudarė investicinio draudimo sutartį, pagal kurią M. M. sumokėjo atsakovui vienkartinę draudimo įmoką – 70.000 Eur, kas yra lygu 241.696 Lt. Sutartimi buvo nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2011-03-10 iki 2048-03-09. Sutartis nustatė, kad tos pačios lėšos M. M. mirties atveju kaip draudimo išmoka sumokama L. P.. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 10 d. Investicinio draudimo sutartį, sudarytą tarp M. M. ir Mandatum Life Insurance Baltic SE bei taikyti restituciją. Teismas konstatavo, kad atsakovui išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui, o teismui patenkinus ieškinį, kiltų būtinybė išreikalauti draudimo išmoką iš trečiojo asmens, o tai komplikuotų (apsunkintų) teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė L. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės atmesti ieškovės Z. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Pareikštu ieškiniu yra ginčijama Draudimo sutartis, kuri savo požiūriu yra investicinio gyvybės draudimo sutartis. Tokio pobūdžio sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip asmeniui nenaudingo, jo interesams nepalankaus, ekonomiškai nenaudingo, netinkamai suprasto sandorio sudarymas. 2012-08-31 ieškiniu yra siekiama tik turtinės naudos ieškovei, bet ne įrodyti, kad M. M. sudarė savo interesams nepalankų, todėl ginčytiną sandorį.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad M. M. ir trečiojo asmens nesiejo stiprūs socialiniai ryšiai. M. M. su L. P. drauge gyveno ir kartu augino judviejų sūnų D. M., nors ir nebuvo susituokę.Ieškovė M. M. negalėjimą suvokti ir tinkamai vertinti savo veiksmų grindžia aplinkybe, neva M. M. nuolat girtavo ir vartojo vaistus. Ieškovė nepateikia duomenų, preliminariai sudarančių 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškinio pagrindimą. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali būti laikoma tinkama laikinąja apsaugos priemone ieškovės pareikštiems piniginiams reikalavimams užtikrinti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovui, kuris dėl savo vykdomos veiklos ir reikalavimų jai yra laikomas finansiškai patikimu asmeniu. Tokios priemonės nėra būtinos, kadangi nėra jokios grėsmės, kad atsakovas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo turtiniame ginče dėl 241.696 Lt sumos. Atsakovo draudimo veikla yra specifinė finansinio pobūdžio veikla. Juridinis asmuo, vykdantis tokio pobūdžio veiklą, prisiima trečiųjų asmenų galimos žalos atsiradimo riziką bei įsipareigoja šios rizikos materializavimosi rezultatą, t.y. faktiškai trečiųjų asmenų padarytą žalą, atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius draudimo veiklą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje vykdantis draudimo subjektas yra laikomas finansiškai patikimu asmeniu, kuris gali prisiimti riziką už kitus asmenis, tinkamai įvykdyti ne tik sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš specifinės draudimo veiklos, bet ir tinkamai vykdyti bendrovės atžvilgiu priimtą neigiamą teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje prašomos laikinosios apsaugos priemonės nors ir yra nukreiptos į atsakovą, tačiau realiai daro įtaką tik trečiojo asmens ir atsakovo tarpusavio teisėms ir pareigoms, t.y. ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju padidinta interesų apsauga suteikiama ne ieškovei, bet pačiam atsakovui, nes apsaugos priemonėmis jam sudaroma galimybė jau dabar išvengti situacijos, kai reikalaujama sugrąžinti trečiajam asmeniui sumokėtą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Mandatum Life Insurance Baltic SE, veikiantis per Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuovs filialą, prašo atmesti trečiojo asmens skundą ir palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo reiškia skirtingus savo teisine prigimtimi pretenzijas į turtines teises pagal Draudimo sutartį, tačiau atsakovui kyla pareiga patenkinti tik vienos iš interesančių pretenzijas – arba išmokėti draudimo išmoką, arba grąžinti sumokėtas draudimo įmokas. Ieškovė jai palankaus teismo sprendimo atveju pretenduoja į sumokėtas 414.336 Lt draudimo įmokas, o trečiasis asmuo siekia gauti pagal Draudimo sutartį 396.637,34 Lt draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio (apdraustojo mirtis). Teismu patenkinus ieškinį, atsakovas, jau įvykdęs įsipareigojimą išmokėti draudimo išmoką, turėtų įvykdyti teismo sprendimą – grąžinti 414.336 Lt sumokėtas draudimo įmokas pagal pripažintą negaliojančią draudimo sutartį, taip pat būtų priverstas iš trečiojo asmens išsiieškoti išmokėtą 396.637,34 Lt draudimo išmoką. Tokiu būdu gali būti pažeisti atsakovo teisėti interesai, nebūtų užkirstas kelias būsimiems ginčams tarp atsakovo ir trečiojo asmens.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui neabejotinai ir tiesiogiai taikomas ir trečiajam asmeniui, suvaržant pastarojo teisę gauti draudimo išmoką, tačiau trečiasis asmuo turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą prašydamas taikyti ieškovui trečiojo asmens nuostolių, atlyginimo užtikrinimo. Pagal Draudimo sutarties sąlygas, Investicinio draudimo taisyklių Nr. 002 120 punktą, jei dėl draudžiamojo įvykio yra iškelta baudžiamoji ar administracinė byla, atsakovas turi teisę sustabdyti draudimo išmokos mokėjimą iki šios bylos užbaigimo.
Atsiliepimas
Ieškovė Z. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo trečiojo asmens atskirojo skundo netenkinti kaip nepagrįsto ir 2012-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Skunde nepagrįstai teigiama, kad nepateikti duomenys apie M. M. diagnozuotą alkoholinę polineuropatiją (skundo 15 p.), nepateikti kiti duomenys, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Bylos nagrinėjimas dar nėra prasidėjęs, todėl ieškovė dar net neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo pareigą įrodyti reikšmingas bylai aplinkybes, kas bus padaryta bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Trečiajam asmeniui negali būti žinoma atsakovo, kaip draudimo bendrovės, turtinė padėtis, todėl skundo 34 – 37 p. išdėstyti argumentai apskritai negali būti vertinami. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad patenkinus ieškinį, kiltų būtinybė išreikalauti draudimo išmoką iš trečiojo asmens. Tokiu atveju neišvengiamai kiltų restitucijos taikymo galimybės ir trečiojo asmens sąžiningumo klausimas. Nesant galimybės taikyti restituciją natūra, nebūtų patenkintas ieškovės reikalavimas, taigi sprendimo vykdymas taptų neįmanomu. Akivaizdu, kad teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas negali būti aiškinamas siaurai, tik kaip atsakovo turtinės padėties pablogėjimas. Sprendimo vykdymą apsunkinti, padaryti jį neįmanomu gali ir kitos priežastys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina galioti nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimai pripažinti negaliojančią 2011-03-10 Investicinio draudimo sutartį, sudarytą tarp M. M. ir Mandatum Life Insurance Baltic SE bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 241.696 Lt. Šių reikalavimų įvykdymui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovui išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui – L. P. pagal 2011-03-10 Investicinio draudimo sutartį, sudarytą tarp M. M. ir Mandatum Life Insurance Baltic SE. Vilniaus apygardos teismas šį ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones.
Aptariamoje situacijoje kolegija pastebi, kad šio konkretaus ginčo atveju svarbu įvertinti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo galimus padarinius. Ginčo atveju ieškovė siekia, kad jai būtų sumokėtos draudimo įmokos, o trečiasis asmuo siekia gauti pagal Draudimo sutartį 396.637,34 Lt draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio (apdraustojo mirtis). Taigi teismui patenkinus pareikštus reikalavimus ir pripažinus sutartį negaliojančia, atsakovui atsirastų pareiga grąžinti ieškovei pagal sutartį sumokėtas draudimo įmokas, o teismui atmetus ieškinį – pagal Draudimo sutartį mokėtiną draudimo išmoką atsakovas privalės išmokėti trečiajam asmeniui. Taigi galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovui kiltų būtinybė išreikalauti draudimo išmoką iš trečiojo asmens. Susidarius tokiai faktinei situacijai, akivaizdu, kad neišvengiamai iškiltų klausimas dėl restitucijos taikymo galimybės, t.y. galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas, įvykdęs įsipareigojimą išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, turėtų įvykdyti teismo sprendimą – grąžinti ieškovui 414.336 Lt sumokėtas draudimo įmokas, taip pat būtų priverstas iš trečiojo asmens, kuris yra fizinis asmuo, išsiieškoti sumokėtą 396.637,34 Lt išmoką. Šios aplinkybės leidžia sutikti su atsakovo ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, kad tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, teismo sprendimo įvykdymas gali būti sudėtingas, neekonomiškas ar net neįmanomas dėl aukščiau įvardintų priežasčių. Kartu pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje konkrečioje situacijoje bus išlaikyta tokia padėtis (status quo), kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo aukščiau aptartos situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui išmokėti draudimo išmoką L. P. pagal Investicinio draudimo sutartį, pastarąją funkciją ir atliktų.
Trečiasis asmuo L. P. atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su prima facie ieškinio pagrįstumu. Skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė nepateikia duomenų ir argumentų, preliminariai pagrindžiančių ieškinio reikalavimus ir tai eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Trečiasis asmuo skunde išsamiai aptaria įrodymus, susijusius su pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimu, t.y. įrodymais, patvirtinančiais M. M. galimybes suvokti savo veiksmus, jų teisines pasekmes pasirašius ginčijamą Investicinio draudimo sutartį, įrodymais, susijusiais su M. M. mirties aplinkybėmis (dėl atliekamų tyrimų dėl M. M. atžvilgiu galimai vykdytų nusikalstamų veikų) ir pan. Kolegija, įvertinusi šių argumentų viseto, sprendžia, kad jie yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje jie nenagrinėtini. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas. Tuo tarpu pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių/paneigiančių įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas. Aptariamu atveju nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtos ir pagrįstos nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.