- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1-1835-476/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- V. K.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2019 rugsėjo 28 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,36 prom.), lauko virtuvėje, konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė artimam giminaičiui- seseriai V. K. į kairį skruostą, bei du kartus įspyrė į dešinę koją, po ko nukentėjusioji išbėgo į lauką, ją pasivijo kieme ir tęsdamas smurtinius veiksmus, vieną kartą kumščiu sudavė į kairį petį, pargriovė ant žemės ir kumščiais ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, lauko virtuvėje, nukentėjusiajai pasakius, kad kvies policiją, sudavė nukentėjusiajai kumščiu du kartus į dešinį skruostą ir parvertęs ant lovos ją smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-28 kartu su seserimi V. ir kaimynu R. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė butelį degtinės, o gal ir daugiau, nepamena. Po išgertuvių, išėjus kaimynui R. V., apie 22 val., tiksliai nepamena, tarp jo ir sesers kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Konflikto metu susimušė su seserimi. Pirmas jis sudavė seseriai V. Detaliau paaiškinti negali, nes nepamena dėl girtumo. Pamena, kad konflikto metu sesuo jam sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius kočėlu į galvą. Dėl šių smūgių jam buvo praskelta galva ir yra didelis guzas galvoje. Kiek pamena, konflikto metu juos išskyrė kaimynas R. V.. Pripažįsta, kad seseriai sukėlė fizinį skausmą. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Įvykio metu tiek jis, tiek sesuo buvo neblaivūs. Iki šio įvykio su seserimi sutarė, nesipyko. Jis nepamena, ar įvykio metu seseriai grasino. Jis jokių pretenzijų sesei V. K. dėl jam sukelto fizinio skausmo neturi ir neturės. Supranta, kad jis pirmas puolė sesę mušti, o ji nuo jo gynėsi ir jam mediniu kočėlu trenkė du kartus per galvą. Po įvykio jis į medikus nesikreipė, nes nereikėjo. V. dėl grasinimų pareiškimo nerašė. Sesei jokio pavojaus gyvybei ar sveikatai nebuvo. Jis sesers atsiprašė, ji jam atleido. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Yra dirbantis, prašo, esant galimybei, bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę (b.l.96-97).
Kaltinamojo V. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:
Nukentėjusiosios V. K. parodymai, kad 2019-09-28 apie 20:00val. būnant lauko paskirties virtuvėje jos brolis, kaimyno R. akivaizdoje, trenkė kumščiu du kartus jai į kairį skruostą bei įspyrė du, gal tris kartus į dešinę koją. Toks smurtavimas jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Besigindama nuo smurto trenkė broliui du kartus mediniu ,,kočėlu'' per galvą ir išbėgo lauk. Kaimynas dar bandė ginti ją, bet brolis buvo labai agresyvus. Kai išbėgo lauk, kieme brolis ją pavijo ir trenkė kumščiu į kairį petį, pargriovė ant žemės ir pradėjo stipriai mušti. Trankė kumščiais į galvą, galėjo suduoti apie dešimt smūgių. Dengėsi rankomis galvą, todėl kliuvo ir per rankas. Smūgiai buvo stiprūs, jai labai skaudėjo. Tik atbėgęs kaimynas R. ją išgelbėjo. Tuomet abu vyrai nuėjo į lauko virtuvę, o ji prie jų nėjo. Vėliau, apie 22:30 val. ji nuėjo į lauko virtuvę, nes norėjo pasiimti telefoną. Brolis vėl pradėjo šaukti ant jos, o kai pasakė, kad iškvies policiją puolė ant jos ir trenkė kumščiais du kartus į dešinį skruostą, o pargriovęs ant lovos sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė. Jautė stiprų fizinį skausmą. R. vėl puolė ją gelbėti ir ji pabėgo. Tuomet apie smurtą pranešė policijai. Atvykę pareigūnai brolį sulaikė. V. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, pastoviai grasina susidorojimu. Dėl smurto kreipėsi į policiją. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė žala, nes buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Ji įvykio metu gynėsi nuo brolio, kai jis ją mušė. Ji tuo metu buvo lauko virtuvėlėje ir jai pasitaikius po ranka mediniam kočėlui trenkė broliui per galvą. Jei būtų pasitaikęs kitas daiktas, tai būtų trenkusi ir kitu, nes nežinojo kaip daugiau nuo jo atsiginti. Jei būtų nesudavusi broliui, nežino, kuo visa tai būtų pasibaigę. Ji sudavus broliui pabėgo iš lauko virtuvėlės. Visa tai matė kaimynas R. V.. V. L. nieko nematė, nes jis buvo išvykęs namo. 2016 metais buvo smurtas artimoje aplinkoje ir ji su broliu susitaikė. Brolis būdamas blaivas yra labai geras žmogus, tačiau jei padaugina alkoholio prasideda muštynės, kabinėjimasis, daužymas įvairiausių daiktų, durų ir panašiai. Brolis mėgsta išgerti, nežino kada sustoti, tačiau nuo alkoholio nėra gydęsis. Brolis būdamas neblaivus jai išsako žodžiais, kad su ja ,,susidoros, ją užmuš", tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Brolis pastoviai išsako kaip po tokius grasinimus, tačiau realiai nieko jis nedaro. Brolis būdamas neblaivus išsako tokius grasinimus, tačiau realiai jos gyvybei ir sveikatai pavojaus nėra. Ji dėl tokio brolio elgesio nesikreipė į policiją ir pareiškimo nerašė. Įvykio metu V. K. negrasino (b. l. 31-32, 41-42).
Liudytojo R. V. parodymai, kad 2019-09-28 po pietų tikslaus laiko nepasakys, nuėjo pas kaimynę V. K. atsigerti alaus. Kaimynės namuose gėrė alų. Apie 18.00 val., grįžo į namus V. brolis V. K., kuris buvo girtas. Grįžęs namo pradėjo kabinėtis prie sesers dėl visokių buitinių dalykų, bei jų tėvų. Jie visi buvo lauko virtuvėlėje. V. V. trenkė du kartus kumščiu į kairį skruostą, bei spyrė du, gal tris kartus į dešinę koją. Jis tai matė. V.gindamasi nuo brolio pasitaikius po ranka mediniam kočėlui trenkė jam per galvą, nes nežinojo kaip nuo jo daugiau atsiginti. Jis taip pat bandė ją apginti. Po to V. iš lauko virtuvės pabėgo į lauką. Jis visą laiką gynė V. nuo jos brolio, atplėšdamas jį nuo V. V. lauke pasivijo ir trenkė V. kumščiu į kairį petį, po to pargriovė ją ant žemės ir pradėjo ją stipriai mušti. Trankė kumščiais į galvą, galėjo suduoti tris ir daugiau smūgių. Jis rankomis apglėbęs V. bandė atplėšti nuo V., tačiau jis vis tiek mušė V. Vėliau, kiek prisimena, V. vėl pradėjo šaukti ant sesers ir ją vėl puolė mušti, trenkė kumščiu du kartus į dešinį skruostą, o pargriovęs ant lovos rankomis ją smaugė. Jis vėl puolė gelbėti V. Atskyrė jį nuo jos. V. pabėgo ir iškvietė policiją. Medikų įvykio metu niekas nekvietė, nes nereikėjo. V. buvo agresyvus, nevaldomas, piktas, mano, kad buvo padauginęs alkoholio ir nesuprato, ką daro. V. jo nemušė ir jam fizinio skausmo nesukėlė. V. būdamas blaivus taip nesielgia. Kiek žino V. prieš sesę ne pirmą kartą smurtauja. V. sudavė broliui mediniu kočėlu gindamasi nuo jo. Muštynes sukėlė pirmas V. Po įvykio V. skundėsi, kad skauda galvą, nes galvoje buvo guzai, skundėsi rankų skausmais. Matė ant rankos ir veido mėlynes (b. l. 55-56).
2019-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kur nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą paimtas medinis kočėlas su nulaužta rankena. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 11-17).
2019-09-29 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, foto lentelė, kur užfiksuoti nukentėjusios V. K. sužalojimai ant dešinės rankos, bei kairio skruosto (b. l. 20-23).
2019-10-02 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas medinis kočėlas. Apžiūrint medinį kočėlą, jokių ypatingų požymių ar kitokių žymių nerasta (b. l. 24-28).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis V. K. 2019 rugsėjo 28 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,36 prom.), lauko virtuvėje, konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė artimam giminaičiui - seseriai V. K. į kairį skruostą, bei du kartus įspyrė į dešinę koją, po ko nukentėjusioji išbėgo į lauką, ją pasivijo kieme ir tęsdamas smurtinius veiksmus, vieną kartą kumščiu sudavė į kairį petį, pargriovė ant žemės ir kumščiais ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, lauko virtuvėje, nukentėjusiajai pasakius, kad kvies policiją, sudavė nukentėjusiajai kumščiu du kartus į dešinį skruostą ir parvertęs ant lovos ją smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo V. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, jis neteistas (b. l. 103-104), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą už nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje padarymą (b. l. 108), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 112).
Prokuroras siūlo V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamasis V. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 115-117).
Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - medinis kočėlas - grąžintas V. K. (b. l. 29-30), daiktų grąžinimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant V. K. per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d., 23 val. 30 min. iki 2019 m. rugsėjo 29 d., 11 val. 15 min. (vieną parą), vieną arešto parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.