Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios L. B. atstovei pagal įstatymą J. B. ir jos įgaliotajam atstovui Sigitui Čepui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2001-06-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2002-01-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliko 2002-09-02;

3) 2004-02-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

4) 2004-04-06 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 4 metams;

5) 2004-06-08 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 4 metams ir 3 mėnesiams;

6) 2004-06-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 ir 3 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta 2004-04-06 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams;

7) 2004-11-18 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungtos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 4 metams ir 7 mėnesiams;

8) 2004-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta 2004-06-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 5 metams;

9) 2006-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. bausmes subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliko 2009-05-08;

10) 2011-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

11) 2011-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams ir 5 mėnesiams;

12) 2011-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str., dalinio sudėjimo būdu prijungta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliko 2013-12-06;

13) 2015-01-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliko 2017-11-27, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str. 1 d., 138 str. 2 d. 1 p., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

kaltinamasis M. B. 2018 m. lapkričio mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko mažametė negalėjo laiku suvokti ir numatyti M. B. ketinimų tenkinti su ja savo seksualinius poreikius bei dėl šios priežasties adekvačiai ir aktyviai priešintis, pareikalavęs nukentėjusiosios nusiimti liemenėlę ir apsirengti pižamą, šiai rengiantis vonioje, įėjo į vonios patalpą ir ėmė bučiuoti L. B., glostyti jos krūtinę, o nukentėjusiajai pradėjus verkti, nusivedė ją į virtuvę, pareikalavo nusirengti ir atsigulti ant virtuvėje ant grindų pakloto čiužinio. Mažametei iš baimės paklusus, nusirengus ir atsigulus, bučiavo ją į lūpas, glostė jos krūtinę, jos akivaizdoje dirgino (stimuliavo) savo apnuogintą lytinį organą, kol išsiliejo sperma, po to prieš nukentėjusiosios valią įvedė savo lytinį organą į jos makštį, o L. B. ėmus sakyti, kad jai skauda, pareikalavo jos atsiklaupti keturpėsčiai ir prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Po to tęsė savo nusikalstamą veiką ir dar kartą prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo, įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį. Tokiu būdu kaltinamasis M. B., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios L. B. būkle dėl jos mažametystės, lytiškai santykiavo, taip pat tenkino lytinę aistrą analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete L. B. prieš jos valią. Be to, kaltinamasis M. B. 2019 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. tame pačiame bute atliko mažametės L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkinimo veiksmus: kambaryje esančioje lovoje atsigulęs greta L. B., pradėjo ją bučiuoti į lūpas, rankomis per rūbus glostyti jos kūną - klubus, šonus, pečius ir kaklą klausdamas mažametės, ar ši jo nori, tokiu būdu tvirkindamas jaunesnę negu šešiolikos metų amžiaus L. B.. Aukščiau nurodytais veiksmais - 2018 m. lapkričio mėn. išžagindamas bei seksualiai prievartaudamas mažametę L. B. ir 2019-01-25 atlikdamas L. B. tvirkinimo veiksmus – kaltinamasis M. B. padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą (F 43.1), ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės L. B. sveikatą.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymus atsisakė.

Vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. ir 4 d., teisiamajame posėdyje buvo perskaityti mažametės nukentėjusiosios L. B. parodymai, 2019-01-29 duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir 2019-02-20 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šių apklausų metu mažametė nukentėjusioji L. B. parodė, kad M. B. yra jos mamos sugyventinis, kurį mama liepė vadinti tėčiu. M. B. gyvena apie 3 metus jų namuose. Jis jai nepatinka, nes labai daug geria. Nuo to laiko, kai jis prie jos prilindo, ji jo dar ir bijo. 2019-01-25 vakare ji su broliais buvo kambaryje, broliai sėdėjo prie kompiuterio, o ji žiūrėjo televizorių, virtuvėje gėrė jos mama, patėvis M., jo brolis ir mama. Girdėjo, kaip patėvis pasakė, kad eina į tualetą, tačiau atėjo pas ją į kambarį, atsigulė prie jos. Atsigulęs pradėjo per rūbus ją čiupinėti, liesti jos petį, šoną, klubus, bučiuoti į lūpas kaip suaugęs, klausė pašnibždomis, ar ji jo nori. Kai patėvis prie jos lindo, ji jam nieko nesakė, o kai klausė, ar ji jo nori, sakė, kad nėra dėl ko jo norėti, nes jis ir taip su jais kartu yra. Kai jis bučiavo, ji labai išsigando, vos laikėsi nepravirkusi, nes bijojo, kad nenutiktų kaip praeitą kartą. Kai jis išėjo, ji pradėjo drebėti, verkti, pasakė broliams, kad M. pradėjo vėl lįsti. Broliai galėjo ir nematyti, kaip M. prie jos lindo, nes kambaryje stovinčios spintos durys buvo atidarytos. Išsigandusi, kad nenutiktų taip, kaip buvo praeityje, pati tą vakarą savo mobilaus ryšio telefonu išsikvietė policiją. Pareigūnams atvykus į namus, pasakė, kad prie jos lindo patėvis. Taip pat pareigūnams pasakė, kad tai ne pirmas kartas, kai M. prie jos lenda, yra buvęs atvejis, kad jis ją ir išprievartavo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, mama, spausdama jai petį, pasakė sakyti pareigūnams, kad nieko nebuvo. Prieš atvažiuojant pareigūnams mamai nesakė, kad M. prie jos lindo, nes mama buvo girta ir vis tiek nieko nebūtų dariusi, kaip ir po įvykio su M. 2018 m. lapkričio mėnesį. Tuomet, tai buvo lapkričio mėnesio viduryje ar gale, tikslios dienos neprisimena, ji grįžo iš mokyklos. Namuose buvo broliai ir girtas M., kuris jai pasakė persirengti pižamą. Ji pagalvojo, jog jis taip sako, kad ji netampytų paskutinių savo turimų kelnių. Ji nuėjo į vonią persirengti. Pradėjus jai rengtis, išgirdo, kaip M. pasakė, kad ji nusiimtų ir liemenuką. Jai rengiantis, į vonią įėjo M.. Tuo metu ji vilkosi maikutę. M. pradėjo čiupinėti jos krūtinę, bučiuoti. Ji pradėjo verkti. M. jai sakė, kad ji gali cypti ar rėkti, vis tiek jos niekas negirdės. Paskui jis pasakė apsivilkti chalatą ir eiti į virtuvę. Virtuvėje buvo paklota lova. Dar kai grįžo iš mokyklos į namus, M. liepė broliams virtuvėje pakloti lovą, eiti į savo kambarį ir neišeiti iš jo. Jai įėjus į virtuvę, patėvis uždarė virtuvės duris, liepė jai rengtis. Pradžioje jis pats pradėjo nuiminėti jai chalatą, maikutę. Išsigandusi patėvio, baigė nusirengti pati. Tuomet M. pats nusirengė ir atsigulė prie jos, pradėjo bučiuoti ją, visur grabinėti. Vienu metu jis pradėjo smaukyti savo organą, ji tuo metu gulėjo. Jis atsigulė, su viena ranka laikė jos galvą, o su kita ranka smaukė. Liepė jai žiūrėti, kaip jis tai daro. Po kiek laiko išbėgo kažkoks skystis. Tuomet M. pradėjo savo organą kišti į jos „mergaitišką organą“. Jai labai skaudėjo iš vidaus. Bijojo ir laukė, kad greičiau iš darbo pareitų mama. Ji pasakė M., kad jai skauda. Jis trumpam sustojo ir po to vėl pradėjo kišti, sakė jai kentėti. Po to M. jai pasakė apsisukti ir atsiklaupti „šuniuku“. Ji M. paklausė, kaip tai reikia padaryti. Jis jai liepė atsiklaupti, sudėti rankas į priekį ir sulenkti kojas. Ji padarė, kaip liepė M.. Tuomet jis pradėjo savo organą kišti jai į užpakalį. Jai neskaudėjo, nes jis giliai nekišo. Jai atrodė, kad visa tai trunka labai ilgai. Po to M. parūkė, atsigėrė alaus ir vėl kišo savo organą į jos „mergaitišką“ lytinį organą. Jai skaudėjo. Pamena, kad kažkuriuo momentu į virtuvę buvo užėjęs mažasis brolis G. ir matė juos gulinčius. Tuo metu M. spėjo užkloti ją ir save antklode. Ji bandė pašnibždomis broliui pasakyti „padėk“, bet brolis nesuprato. Jau po visko M. pasakė niekam nesakyti ir nuėjo į dušą. Ji apsirengė ir nuėjo pas brolius į kambarį. Verkė, broliai klausė, kas atsitiko, patys spėliojo ir klausė: „Ar išprievartavo?“. Ji linktelėjo galvą. Vyresnysis brolis G. apsikabino ją, prašė neverkti. Tą vakarą, kai mama grįžo iš darbo, nieko jai nesakė, nes M. buvo dar girtas, vos paėjo kojomis. Kitą dieną ji po mokyklos bijojo grįžti namo, todėl ėjo iki mamos darbo. Mamos nesutiko, nes turbūt prasilenkė. Tik mamai paskambinus ir pasakius grįžti namo, ji parėjo. Brolis G. jau viską buvo mamai pasakęs. Mama jos paklausė apie tai ir ji jai pasakė, kad M. su ja (L. B.) elgėsi taip, kaip daro abu (M. B. ir mama) už sienos, kai bučiuojasi ir daro suaugusių dalykus. Mama tikrai turėjo suprasti, ką ji norėjo pasakyti. Mama apsikabinusi jai sakė, kad ji nieko nebijotų, kad daugiau taip tikrai nenutiks. Nepaisant to, mama tą patį vakarą M. įsileido į butą, o po dviejų savaičių išvadino ją melage, ėmė priekaištauti, kad ji viską išsigalvoja norėdama ją (mamą) išskirti su M.. Po šio įvykio ji buvo persipjovusi riešus. Tai pamačiusi klasiokė pasakė socialinei darbuotojai, kuri nuvedė ją pas psichologę. Pokalbio su psichologe metu apie tai, kas įvyko su ja, nieko nesakė, tik paaiškino, kad namuose yra žmogus, kuris blogai elgiasi su ja, broliais ir mama. Save žalojo, nes jos niekas nesuprato ir niekam negalėjo pasisakyti, kas su ja nutiko. Skaudu buvo, kad mama ja netiki. Kad patėvis ją išprievartavo, ji kitą dieną po įvykio pasakė savo geriausiai draugei E. T. (t. 1, b. l. 103-106; 126-130).

Vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. ir 4 d., teisiamajame posėdyje buvo perskaityti mažamečio liudytojo G. B. parodymai, 2019-02-07 duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir 2019-03-31 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šių apklausų metu mažametis liudytojas G. B. parodė, kad L. B. yra jo sesuo, o M. yra patėvis, bet jį vadina tėčiu. M. su jais gyvena apie 3 metus. Su juo sutaria gerai, važiuoja žvejoti, žaidžia kompiuteriu. Prisimena, kad jis sėdėjo prie kompiuterio, kai tėtis atėjo, pabučiavo juos ir pasakė eiti miegoti. L. vėliau paskambino policijai, taip pat prašė jo ir brolio pasakyti policijai, kad tėtis lindo prie jos. Tada namie buvo mama, tėtis, tėčio brolis ir tėčio mama, kurie šventė mamos gimtadienį. Suaugę gėrė vyną, o vaikai buvo kambaryje. Brolis buvo lovoje ir žiūrėjo, kaip jis (G. B.) žaidžia kompiuteriu, L. irgi sėdėjo lovoje. Tada atėjo tėtis, pabučiavo juos ir liepė eiti miegoti. Tėtis buvo prisėdęs prie L., klausė jos, kodėl ji pjaustosi rankas. Tėtis pas juos kambaryje buvo neilgai, truputį su juo pažaidė prie kompiuterio ir išėjo. Kai išėjo tėtis, L. paprašė jo ir brolio, kad jie paliudytų, jog tėtis prie jos lindo. L. tuo metu verkė. Jis su broliu sutiko paliudyti, nes tuo metu manė, kad tėtis lindo prie L.. Atvykus policijos pareigūnams, L. pasakė, kad prie jos lindo tėtis, o jis su broliu tai patvirtino. Tai buvo vienintelis kartas, kai L. pasakė, kad tėtis prie jos lenda. Iš tikrųjų jis tą vakarą nematė, kaip tėtis bučiavo L. ir nieko negirdėjo, nes tuo metu jis buvo su ausinėmis ir sėdėjo prie kompiuterio. Jis nematė, net kiek laiko tėtis buvo prie L. ir negirdėjo, kada tėtis įėjo į kambarį. Žino, kad mama pyksta ant L.. Mama galvoja, kad L. meluoja apie tai, kad tėtis prie jos lenda, kad tėtis juos muša. Nei tėtis, nei mama niekada jo, brolio ir L. nėra mušę. Taip pat jis nėra matęs, kad L. migdytų tėtį (t. 2, b. l. 78-80; 111-113).

Vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. ir 4 d., teisiamajame posėdyje buvo perskaityti mažamečio liudytojo G. L. parodymai, 2019-02-07 duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir 2019-03-21 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2019-02-07 apklausos metu mažametis liudytojas G. L. parodė, kad M. yra netikras jo tėtis. Žino, kad kalbės apie tėtį ir sesę L.. Prisimena, kad pas juos į namus buvo atvažiavusi policija ir jį, brolį ir sesę išsivežė. Tada L. jo ir brolio prašė pasakyti policijai, kad ją išprievartavo tėtis. Jis nežino, ar taip buvo. Jis tada policijai pasakė, kad tėtis lindo prie L.. Taip sakė, nes L. prašė. Tą vakarą, kai buvo atvykusi policija, tėtis pabučiavo L.. Jis tuo metu buvo prie kompiuterio. Tėtis tada norėjo su L. pasišnekėti, kodėl ji tokia liūdna. Tėtis apsikabino L., kaip mama juos, ir pabučiavo. Po to L. sakė, kad jai tėtis liežuvį kišo į burną. Tėtis ir mama kartais miega virtuvėje. Jie pasikloja minkštai ir miega. Prisimena, kad mama buvo darbe, kai jis sesei nunešė telefoną. Tuo metu sesė su tėčiu buvo virtuvėje. L. buvo apsikabinusi tėtį, jie gulėjo apsikloję antklode. L. migdė tėtį, nes jam buvo bloga. Kai jis pradarė virtuvės duris, tėtis liepė uždaryti duris. Matė, kad L. kažką jam sako, bet jis nesuprato ką. Jis lyg suprato, kad ji prašė atsiliepti telefonu. Kai jie buvo namie, L. verkė. Tada L. parėjo iš mokyklos, nuėjo į vonią nusiprausti. Į vonią, kurioje tuo metu buvo L., nuėjo ir tėtis, jis užrakino vonios duris. Jis girdėjo, kaip L. verkdama šaukė, sakė „nedaryk“, rėkė „nedaryk tai“. Kai L. išėjo iš vonios, jis klausė jos, kas nutiko. L. tylėjo, o tėtis jam pasakė, kad „ne tavo reikalas“. L. išėjusi verkė, jis nesuprato, kas jai yra. Tada pagalvojo, kad gal sudaužė telefoną. Prisimena, kad tėtis su L. užsidarę vonioje ir virtuvėje buvo ilgai. Ar L. mamai apie šiuos dalykus ką nors sakė, neprisimena. Tėtis yra geras, tik būna kartais nervuotas. Tada mama su juo pakalba, ir jis apsiramina. Tėtis jo nėra mušęs. Jeigu jis ką nors blogo padaro, tuomet tėtis liepia jam eiti į lovą ir gulėti, skaityti knygą. L. anksčiau sutarė su tėčiu. Tėtis anksčiau viską L. pirkdavo, parveždavo lauktuvių, kvepalų ir gėlių. Kai L. sakė, kad ją išprievartavo tėtis, jis tuo nepatikėjo, nes galvoja, kad tėtis taip negalėtų padaryti (t. 2, b. l. 117-120). 2019-03-21 apklausos metu mažametis liudytojas G. L. parodė, kad šventė sesers gimtadienį su tėčiu, mama, močiute ir dėde, kai atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė L.. Prieš atvykstant pareigūnams, tėtis buvo atėjęs pas juos į kambarį, visus pabučiavo ir liepė eiti miegoti. Po to L. jo ir brolio klausė, ar jie galės paliudyti, kad tėtis prie jos lindo, kad ją išprievartavo. Jis tada sutiko ir atvykusiai policijai pasakė, kad M. lindo prie L., nors iš tiesų taip nebuvo. L. prašė taip pasakyti, nes nekentė tėčio ir mamos, nenorėjo su jais gyventi. Kai L. sakė, kad ją išprievartavo tėtis, jis tuo netikėjo, nes tėtis taip tikrai nepadarytų. Prisimena, kad L. būdavo visada linksma. Pamena atvejį, kai L. grįžo iš mokyklos, tėtis, G. ir jis buvo namuose, nes mama leido jiems neiti į mokyklą dėl to, kad tėčiui buvo bloga. Mama tada buvo darbe. L. nuėjo apsiprausti, o tėtis irgi nuėjo į vonią. Jis su broliu buvo kambaryje ir žaidė. Vonios durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Girdėjo, kaip L., būdama vonioje su tėčiu, verkė, rėkė ir sakė „ne“. Jis tada su broliu pagalvojo, kad L. sudaužė telefoną. Bet po to pamatė, kad telefonas nebuvo sudaužytas. Tą dieną mama skambino telefonu, prašė telefoną paduoti L.. Jis su telefonu nuėjo į virtuvę, kurioje buvo L. ir tėtis. Atidarė tuomet virtuvės duris ir pamatė, kad tėtis miega, o L. sėdi prie stalo. L. buvo su mokykline uniforma, o tėtis „po maike“. Jis tada padavė L. telefoną, o tėtis jam liepė uždaryti duris. Apklaustas policijoje jis sakė tiesą. Policijoje sakė, kad L. gulėjo ir migdė tėtį virtuvėje. Dabar neprisimena, kaip iš tikrųjų buvo. Jam dabar apie visa tai sunku kalbėti, tvirtina, kad policijoje sakė tiesą (t. 2, b. l. 125-128).

Vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. ir 4 d., teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnametės liudytojos E. T. parodymai, 2019-02-22 duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir 2019-03-18 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šių apklausų metu nepilnametė liudytoja E. T. parodė, kad ji su L. B. susipažino (duomenys neskelbtini) klasėje. Jos abi ėjo į tą pačią mokyklą ir (duomenys neskelbtini) klasėje tapo geriausios draugės. Kai mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokslo metų viduryje, galėjo būti antras trimestras, L. buvo visą dieną liūdna ir nelabai bendravo su kitais. L. jai pasakė, kad nori kai ką jai papasakoti. Nuėjo toliau nuo kitų ir L. jai pasakė, kad patėvis M. ją išprievartavo. L. pasakojo, kad tai vyko jos namų virtuvėje, kad tuo metu broliai grįžo iš mokyklos, ji bandė jiems pasakyti, kad iškviestų policiją, bet broliai neišgirdo. L. pasakė tik tiek, kad M. ją nurengė ir išprievartavo, kad apie tai vakare broliai pasakė mamai, kuri, kai viskas vyko, buvo darbe. L. tai pasakodama verkė. Kiek žino, L. savo mamai irgi pasakė apie išprievartavimą. Mama lyg M. buvo išvariusi iš namų, ar tai jis pats išėjo. Visai neseniai L. jai pasakė, kad M. vėl prie jos lindo. L. pasakojo, kad M. ir jos mama buvo išgėrę, ji pati buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, kai M. atėjęs pradėjo prie jos kabinėtis, liesti ją. L. po to nubėgusi į vonią iškvietė policiją. M. buvo suimtas, o L. išvežta ir apgyvendinta kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. L. nepatiko iš karto, kai jį mama parsivedė į namus. Nepatiko, nes M. buvo piktas, mušė mamą ir L. brolius G. ir G.. L. sakydavo, kad nenori eiti į namus, nes ten yra M.. Dažnai dėl to L. ilgiau užsibūdavo mokykloje. L. buvo liūdna, nes mama netikėjo ja, kad M. ją išprievartavo. Apie L. išprievartavimą niekam nepasakojo (net savo mamai), nes L. jos to prašė. Anot L., jai buvo gėda ir dėl to nenorėjo, kad kas sužinotų. L. pradėjo pjaustytis rankas po pirmo M. išprievartavimo. L. rankas pjaustėsi su žirklėmis arba adata. Pirmieji sužalojimai buvo išgiję, bet neseniai pastebėjo naujus įbrėžimus, kurie buvo gilesni. L. sakė, kad jai atsibodo gyventi, nes jai nesiseka nuo pat vaikystės dėl tų įvykių, susijusių su prievarta. L. yra užsiminusi ir apie savižudybę. Pas ją „Facebook“ puslapyje būdavo žodžiai apie gyvenimą, o jos telefono viršelis buvo apie savižudybę. L. gali apibūdinti kaip ramią, draugišką, linksmą mergaitę, kuri bijo bendrauti su naujais žmonėmis, yra uždara ir nedrąsi. L. visada sako tiesą, jei kažką „prisidirba“ klasėje, pati prisipažįsta ir nemeluoja (t. 2, b. l. 133-136; 147-150).

Liudytoja L. T. parodė, kad jos dukra E. T. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Žino, kad dukra nuo (duomenys neskelbtini) klasės bendrauja su L. B., o nuo (duomenys neskelbtini) klasės jos yra geriausios draugės. Iš dukters žino, kad L. jai sakė, jog mama į namus yra parsivedusi sugyventinį, kuris L. nepatinka, nes smurtauja prieš L. mamą. Apie tai, kad sugyventinis netinkamai elgiasi ir su pačia L., iki dukters E. apklausos policijoje nežinojo. L. yra ne vieną kartą buvusi ir pas juos namuose. Kadangi iš savo dukters žinojo, kad L. namuose jaučiasi blogai, kad nepatinka mamos sugyventinis, siūlė pasipasakoti, jei kas bus blogai. Tačiau L. nieko nesipasakojo, o ji ir pati nepastebėjo L. elgesyje pokyčių. L. ir taip buvo uždara, baikšti mergaitė. Prieš dukters apklausą policijoje klausė dukters, kodėl ją kviečia į apklausą. Tuomet dukra ir pasakė, kad kviečia dėl draugės L., tada ir pasakė, kad L. patėvis L. vieną kartą išprievartavo, o kitą kartą vos to nepadarė. Iš E. pasakojimo suprato, kad ji apie L. išprievartavimą žinojo jau daug anksčiau, tačiau L. uždraudė jai kam nors apie tai pasakoti pasakiusi, kad jei E. kam nors apie tai prasitars, tai ji su E. daugiau nebendraus. Ji kelis kartus buvo L. mamai paskolinusi pinigų, bet paskui L. prašė E. jai pasakyti, kad daugiau jos mamai pinigų neskolintų.

Liudytojas policijos pareigūnas D. Š. parodė, kad 2019-01-25 21.58 val. patruliavimo metu su Karo policininku D. R. iš (duomenys neskelbtini) VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus patėvis priekabiauja prie nepilnametės pranešėjos, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Nuvykus į nurodytą butą, duris atidarė vizualiai neblaivūs vyriškiai, kaip vėliau paaiškėjo - M. B. ir M. B.. Užėjus į butą, jame buvo dar dvi vizualiai neblaivios moterys A. L. ir V. B. bei trys mažamečiai vaikai: du berniukai ir mergaitė, kuri buvo apsiverkusi. Aiškinantis aplinkybes, kas ir kodėl kvietė policijos pareigūnus, paaiškėjo, kad policiją kvietė mergaitė, kuri pranešė, kad prie jos priekabiavo patėvis M. B.. Pastarasis aiškino, kad tai yra nesąmonė, pradėjo puolamai mergaitės klausinėti, kas nutiko, kodėl ji kvietė policiją. M. B. tvirtino, kad jis tik pabučiavo mergaitę, aiškino, kad mergaitei iš Norvegijos yra parvežęs kvepalus. Mergaitės mama A. L. taip pat puolamai klausė mergaitės, kas atsitiko. Tačiau mergaitė nieko nenorėjo aiškinti. A. L. teigė, kad prie jos dukters niekas nelindo, nes visi suaugusieji visą vakarą sėdėjo virtuvėje, o vaikai tuo metu kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Nuėjus į kambarį, kuriame buvo visi mažamečiai vaikai L. B., G. L. ir G. B., mamos A. L. buvo paprašyta pakalbėti su savo dukterimi ir išsiaiškinti, kas atsitiko. Mergaitė verkdama policijos pareigūnams ir mamai girdint pasakė, kad M. B. prie jos priekabiavo, tai yra rankomis lietė ją ir bučiavo. Matėsi, kad mergaitė yra išsigandusi, verkė ir iš viso nenorėjo bendrauti. Kambaryje buvęs G. B. teigė, kad prie jo sesers priekabiavo M. B.. Paprašė A. L., kad ši pakalbėtų su savo vaikais ir išsiaiškintų, kas įvyko. Vėliau moters paklausus, ką sužinojo iš berniukų, ši paaiškino, jog vaikai pasakė, kad kai ji buvo darbe, tuomet M. B. lindo prie L.: apkabino, bučiavo. L. yra pati apie tai jai sakiusi. Matėsi, kad A. L. yra pasimetusi, sutrikusi, vis kartojo, kad kaip čia viskas galėjo įvykti, jei ji buvo namuose, suprantanti, kad galėjo kas nors įvykti, kai jos nebuvo namuose. Kalbant apie mažamečius berniukus, tai G. B. pokalbio metu patvirtino, kad tą vakarą patėvis lindo prie L. bučiuotis, o ar daugiau ką nors darė, nematė. Iš berniuko pasakojimo suprato, kad M. B. L. B. bučiavo ne kaip tėvas, ne taip, kaip įprastai tėvai bučiuoja vaikus. Jo manymu, vaikai tą vakarą jiems pasakė tai, ką patys matė, o ne tai, ką prašė sakyti jų sesuo. Buvo patikrintas suaugusių asmenų blaivumas: A. L. nustatytas 1,41 promilių girtumas, o M. B. – 2,30 promilės. Apie situaciją šeimoje buvo informuoti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, jie iškviesti atvykti į vietą. Tai išgirdęs, M. B. ir M. B. pradėjo elgtis agresyviai, trukdė aiškintis įvykio aplinkybes, vėliau jie pristatyti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tolimesnių aplinkybių aiškinimuisi. Vaikus iš šeimos, konstatavus antrą grėsmės lygį, paėmė vaiko teisių apsaugos specialistai. Tai matydama, A. L. ėmė šaukti, grasinti, jog ji nusižudys, dėl to į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.

Liudytojas policijos pareigūnas G. A. parodė, kad jis atvyko į įvykio vietą kaip tyrėjas. Jam atvykus, įtariamasis jau buvo išvežtas į komisariatą, o vaikai išvežti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų. Kolega D. Š. jam papasakojo aplinkybes, kurias pareigūnams pavyko išsiaiškinti atvykus į įvykio vietą. G. A. nurodytos aplinkybės, kurias jis sužinojo iš D. Š., visiškai atitinka aplinkybes, kurias liudytojas D. Š. nurodė apklausos metu teisme. Po to G. A. apžiūrėjo ir nufotografavo įvykio vietą.

Liudytojas Ž. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyriausiuoju specialistu. 2019-01-25 22.31 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad neblaivus patėvis priekabiauja prie mažametės podukros. Kartu su kolega S. B. nuvyko nurodytu adresu, kur atvykę pamatė, kad virtuvėje yra policijos pareigūnai ir dvi moterys. Viena iš moterų prisistatė A. L., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis M. B., jo brolis ir mama šventė gimtadienį. Buto kambaryje buvo trys mažamečiai vaikai: G. L., G. B. ir L. B.. Pastaroji paaiškino, kad ji iškvietė policiją, nes būnant jai kambaryje, kuriame buvo ir jos broliai, užėjo patėvis ir pradėjo prie jos lįsti, ją grabinėti bei bučiuoti. Mergaitė taip pat nurodė, kad maždaug prieš du mėnesius, tuose pačiuose namuose, kai nebuvo mamos, patėvis M. B., palikęs abu brolius kambaryje ir liepęs jiems niekur iš kambario neiti, nusivedė ją į virtuvę ir ją bučiavo, grabinėjo, kišo savo lytinį organą. Mergaitės pasakojimu, suskambus telefonui brolis G. išėjo iš kambario ir matė, kaip patėvis ją grabinėja. Ji apie šį įvykį pasakojo ir mamai, kuri žadėjo viską išsiaiškinti. Pasak mergaitės, po savaitės mama jai pasakė, kad ji viską išsigalvoja ir taip nori išvaryti patėvį iš namų. Tikslesnių įvykio aplinkybių mergaitė nedetalizavo, matėsi, kad ji tuo metu buvo susijaudinusi. Abu berniukai taip pat patvirtino, kad tą dieną (2019-01-25) patėvis lindo prie L. bučiuotis, tačiau ar dar ką nors darė, nenurodė. Įvertinęs, kad namuose vaikams yra nesaugi aplinka, mama buvo neblaivi, be to, ir patys vaikai pareiškė norą būti paimti iš namų, vaikus paėmė iš šeimos ir pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini) Šeimos gerovės centrą. Mergaitė buvo išsigandusi, jam susidarė įspūdis, kad ji kalba tiesą, berniukai taip pat kalbėjo labai nuoširdžiai ir įtikinamai, neatrodė, kad jie meluotų.

Liudytojas S. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2019-01-25 22.31 val. kartu su kolega Ž. L. gavo telefonu pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS budėtojo, kad neblaivus patėvis priekabiauja prie mažametės podukros. Apie 22.45 val. atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), virtuvėje jau buvo policijos pareigūnai, dvi moterys. Viena iš jų prisistatė A. L., kuri paaiškino, kad ji, jos sugyventinis M. B., pastarojo brolis ir motina šventė gimtadienį, todėl vartojo alkoholinius gėrimus. Kambaryje tuo metu buvo trys vaikai: G. L., G. B. ir L. B., kuri ir paaiškino, kad iškvietė policiją, nes jai būnant kambaryje kartu su broliais, į kambarį įėjo patėvis, kuris pradėjo prie jos lįsti, bučiuotis ir grabinėti, jai tai nepatiko. Pasakė, kad prieš mėnesį buvo panašus atvejis, kad jis nusivedęs ją į virtuvę, ten irgi bučiavo, lietė ir išsitraukęs savo lytinį organą, kišo į burną. Jos pasakytus žodžius patvirtino mažamečiai broliukai. Vienas pasakė, kad tą dieną, tą vakarą, kai jie atvyko, jis matė, kaip išėjęs patėvis bučiavo jo seseriai į lūpas. Kitas broliukas papasakojo, kad prieš tą atvejį, prieš mėnesį, patėvis jiems su broliu liepė likti kambaryje ir žaisti, o pats nusivedė į virtuvę ir užsidarė su sesute. Jie buvo kambaryje ir žaidė, kadangi suskambėjo telefonas, tas mažasis broliukas nuėjo pasakyti, kad skamba telefonas. Įėjęs matė virtuvėje seserį, kurią patėvis bučiavo ir sesuo jam pasakė, kad padėtų, bet jis nesuprato, dėl ko turi padėti. Pasakė, kad skamba telefonas, ir išėjo. Tolesnėje eigoje jie vaikus paėmė iš namų ir apgyvendino kitur. Kai vaikai pasakė, kad nori vykti, mama susinervino ir pasakė, kad jei jie nori, tegul važiuoja ir tegul gyvena vaikų namuose. Mama buvo neblaivi, vaikams pagrasino, kad dėl to, ką jie šneka, ji nusižudys ir jie visą laiką gyvens vaikų namuose. Mergaitė buvo išsigandusi, susijaudinusi, broliukai taip pat buvo išsigandę.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. B. parodymai, 2019-02-27 duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Šios apklausos metu liudytoja I. B. parodė, kad L. B. yra jos anūkė. A. L. 2010-02-21 nužudžius jos sūnų, L. B. tėvą S. B., ji ėmė globoti mergaitę. L. globėja ji buvo, kol A. L. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Grįžus A. iš įkalinimo vietos, L. išėjo gyventi pas mamą. Nors L. nenorėjo išeiti iš jos, tačiau labiau norėjo gyventi su broliais. Pasak L., mama A. jai neleido bendrauti su I. B.. Bendravimas su L. buvo nutrūkęs apie 3 metus. L. jos telefoną turėjo, bet niekada neskambino ir ji mergaitei neskambino, nes tai daryti buvo uždraudusi A.. 2019 m. sausio mėn. jai į „Messenger“ parašė žinutę L., kad į namus ji iškvietė policiją dėl to, kad patėvis gali jai ką nors padaryti ir jau bandė padaryti. Nesuprasdama, apie ką čia L. rašo, paprašė jos paaiškinti, paklausė, ar jos neišprievartavo. L. atrašė „aha“. Iš L. rašytų žinučių turinio tik ir suprato, kad blogiau nieko negalėjo atsitikti, kaip tik ją išprievartavo. L. yra gera mergaitė, kuri negalėtų meluoti ar išgalvoti nebūtus dalykus (t. 3, b. l. 50-53).

Liudytoja R. Ba. parodė, kad ji yra L. B. krikšto mama. 2019 m. kovo mėn. susirašinėjo su L. sms žinutėmis per „Facebook“. L. rašė apie patirtą seksualinę prievartą iš brolio A.. Taip pat rašė apie mamos sugyventinį, kuris, anot L., jai grįžus iš mokyklos, liepė nusirengti pižamą, nusiimti liemenuką ir ateiti į virtuvę bei uždaryti duris. Tuo metu kitame kambaryje buvo jos broliai. L. pasakojo, kad mamos sugyventinis buvo užgulęs ją ir bandė savo organą kišti jai į makštį. Kai jam tai nesigavo, jis L. liepė atsistoti „šuniuku“. Kadangi L. nesuprato, kaip tai reikia daryti, jis jai tai parodė. Iš L. parašymo ji nesuprato, ar kas nors tą dieną įvyko. Tik suprato, kad tuo metu į kambarį, kai viskas vyko, įėjo kažkuris brolis. Kaip suprato iš L. pasakojimo, ji broliams vėliau pasakė, kas įvyko virtuvėje, tai yra, kad ją išprievartavo. Kadangi žiniasklaidoje jau buvo paskelbta, kad L. mamos sugyventinis yra suimtas, todėl nesiėmė jokių veiksmų, kad pranešti apie seksualinę prievartą, kurią galimai patyrė L. B.. L. siųstų žinučių išsaugojusi neturi, nes jas ištrynė.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje socialine pedagoge. Pažįsta L. B., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) klasėje L. klasiokė, nepamena kuri, informavo, kad L. save žaloja. Ji su mokyklos psichologe R. P. apie tai informavo L. mamą. Kiek žino, minėta psichologė bendravo ir su pačia L., teikė jai psichologinę pagalbą. Asmeniškai ji pati nežino, kodėl L. save žalojo. 2019-01-25 pas ją buvo atėjusi (duomenys neskelbtini) klasės vadovė N. D. ir informavo, kad L. vėl save žaloja, tai pateikė kaip faktą. Mokinei buvo teikta psichologo pagalba, ją teikė ta pati psichologė R. P.. Pastaroji paaiškino, kad mergaitė save žaloja, nes šeimoje yra problemų dėl mamos sugyventinio, o kokios tos problemos - neįvardino. Su moksleivės mama buvo susisiekta telefonu, sutarta, kad mama pokalbiui atvyks 2019-01-28. Sutartu laiku mama į pokalbį neatvyko. Apie tai, kad L. B. šeimoje tikrai yra problemų suprato, kai jai paskambino specialistai iš (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro, kurie pranešė, kad pas juos laikinai yra apgyvendinta L.. Dėl kokių priežasčių mergaitė buvo paimta iš šeimos, nežino. Mokykloje L. buvo švelni, nuoširdi, rūpestinga ir atsakinga.

Liudytoja R. P. parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. 2019-01-25 pas ją atėjo (duomenys neskelbtini) klasės moksleivės L. B. klasiokė ir pranešė, kad L. save žaloja, tai yra pjaustosi rankas. Tuomet ji pasikvietė L. ir ėmė jos klausinėti, kas atsitiko. Kadangi L. yra uždara mergaitė, jos ilgai kalbėjosi, mergaitė sunkiai ėjo į kontaktą, tačiau pasakė, kad namuose yra naudojamas psichologinis smurtas prieš ją ir mamą iš mamos sugyventinio pusės. Paklausus L., ar mamos sugyventinis jos fiziškai neliečia, mergaitė nieko nesakė, tik verkė. L. pasakė, kad ji nusivylusi savo mama, nes mama, kai L. jai sakė tiesą, ja nepatikėjo. Ji bandė mergaitės klausti, kokia ta tiesa, tačiau mergaitė nepasakė. Pokalbis su L. vyko ilgai, matėsi, kad mergaitė yra sugniuždyta. Ji L. pasakė, kad reiks pokalbiui pasikviesti jos mamą ir kad tuoj pat ji paskambins mamai dėl susitikimo. Su mergaitės mama buvo sutarta susitikti 2019-01-28. L. rodė savo rankas ir matėsi įbrėžimai, neatsimena, ar buvo sužalotos abi rankos, ar kuri nors viena. Kokio senumo sužalojimai buvo, negali pasakyti, matėsi tik užsidėję šašai ant įbrėžimų. Paklausus mergaitės, kodėl ji taip su savimi elgiasi, L. paaiškino, kad po susibraižymo jai pasidaro lengviau, nusiima įtampa. Kalbėdama telefonu su L. mama, ji jos prašė, kad mama pakalbėtų su L., išsiaiškintų, kodėl mergaitė save žaloja. Iš pokalbio turinio ji suprato, kad L. mama nematė, kad dukra save žaloja. Kadangi L. yra uždara, ramaus būdo, per daug nereiškianti savo emocijų, todėl galimai ir nebuvo matyti jos elgesyje pokyčių. Su mergaite bendrauja jau nuo (duomenys neskelbtini) klasės, nes pati mergaitės mama pageidavo tokios pagalbos dukrai

Liudytoja A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 156-159), jog L. B. yra jos dukra, su kuria visada gerai sutarė, jokiais įžeidžiančiais žodžiais dukros niekada nevadino ir prieš ją rankos nėra pakėlusi. Nei su dukra L., nei sūnumi G. B. niekada jokių problemų neturėjo, jie yra paklusnūs, geri ir ramūs vaikai, gerai mokosi. Sūnus G. L. yra problemiškas vaikas, turintis reikalų su policija, tačiau ir jo atžvilgiu niekada nesmurtavo, tik yra pakėlusi balsą prieš jį. M. B. iki 2019-01-25 jų namuose gyveno apie 3 metus. Vaikai M. priėmė kaip tėvą, jį net vadino tėvu. M. su vaikais elgdavosi tėviškai: domėjosi, kaip jie mokosi, padėjo išlaikyti juos, jis juos be galo mylėjo. Prieš miegą M. kiekvieną vaiką pabučiuodavo tėviškai. Jis prieš vaikus niekada nėra pakėlęs rankos, jai taip pat nėra sudavęs jokių smūgių. Jis net balso prieš vaikus nekeldavo. Vaikai patys irgi niekada jai nėra sakę, kad M. juos muštų. Prisimena, kad L. gyvendama su ja susibraižė rankų riešus. Tai pamačiusi, ji L. klausė, kodėl ji taip pasielgė, tačiau dukra jai nieko nesakė. Paėmusi dukters telefoną, pamatė, kad L. „Facebook“ tinkle dalinasi žinutėmis apie mirtį. Apie šias žinutes dukra irgi jokių paaiškinimų nedavė. Tuo metu M. dar su jais negyveno. Dar iki 2019-01-25 įvykio jai paskambino (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologė ir pasakė, kad L. susipjausčiusi riešus. Susitarė, kad dėl dukters elgesio atvyks į mokyklą pokalbiui, tačiau nuvykti nespėjo, nes nurodytą dieną L. į namus išsikvietė policiją. Bandė kalbėtis su L., kodėl ji save žaloja, tačiau dukra atsakymų jokių į klausimus nedavė. Pati L. su M. sutardavo gerai, todėl ji net neįtarė, kad M. galėtų kažkaip netinkamai elgtis su jos dukra. Kai M. vykdavo į Norvegiją uždarbiauti, parveždavo L. gėlių, kvepalų, yra parvežęs ir auksinę grandinėlę. L. tokių dovanų pati neprašydavo, nes jai nieko niekada nereikia, jai būdavo gerai, kaip yra. M. pats savo iniciatyva tokias dovanas L. dovanodavo. Kalbant apie 2019-01-25 įvykį, tą dieną pas ją į svečius atėjo M. B. brolis M. B. ir jų mama V. B.. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė vyną, tuo metu vaikai buvo kambaryje. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, į duris kažkas paskambino. Paklausus kas, pasakė, kad tai policijos pareigūnai. Nustebo, kas galėjo iškviesti policiją. Įleidus policijos pareigūnus, šie pasakė, kad gautas iškvietimas į jų butą, nes galimai prievartaujamas vaikas. Dėl to ją ištiko šokas, todėl ne viską gerai prisimena. Tik pamena, kad L. sėdėdama kambaryje pradėjo šaukti „mane prievartavo“. Nepamena, ką dar sakė, pasakojo jai dukra, nes buvo ištikta šoko. Taip pat neprisimena, ar policijos pareigūnams ką nors apie prievartavimą pasakojo dukra. Taip pat neprisimena, ar ji pati kalbėjo su savo sūnumis G. ir G., ar šie ką nors pasakojo, kas tą vakarą ar anksčiau įvyko. Užtikrina, kad nei pati L., nei kiti vaikai jai niekada nėra pasakoję, kad M. B. seksualiai priekabiavo prie L. ar kažkaip kitaip netinkamai elgėsi su L.. L. yra jai pasakojusi tik apie seksualinę prievartą, kurią ji patyrė gyvendama pas močiutę, o seksualiai ją prievartavo brolis A.. Namuose su M. miegodavo kambaryje arba virtuvėje. Dažniausiai miegodavo virtuvėje pasikloję ant grindų čiužinį, o ryte atsikėlę, čiužinius susilankstydavo ir sudėdavo į spintą, esančią kambaryje.

Liudytoja taip pat parodė, kad atlikinėjo bausmę už L. tėvo nužudymą. Tas įvykis buvo 2010 m., o atlikusi bausmę buvo paleista po 4 metų. Tuo metu L. rūpinosi močiutė I. B., o kiti vaikai buvo vaikų namuose. Atlikusi bausmę, vaikus susigražino. Su vaikais gyveno vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Kartu su kaltinamuoju gyvena jau 3 metus, o susituokė 2019 metais. Susipažino, būdami įkalinimo įstaigoje, bendravo laiškais, atlikę bausmes pradėjo kartu gyventi nuo 2015 metų. Žinojo, kad jos dukra buvo tvirkinama anksčiau, kai gyveno pas močiutę. Vieno kambario bute berniukai miegojo dviaukštėje lovoje, L. turėjo savo atskirą lovą, o ji su kaltinamuoju ant ištiesiamos sofos. M. santykiai su vaikais buvo normalūs. Vienintelis dukros skundas buvo, kai ją susigražino iš močiutės, kad ją jos brolis A. B. tvirkino. Ji į teisėsaugą nesikreipė, kalbėjo su L. ir paaiškino, koks kelias jos laukia ir panašiai. Jos abi nusprendė pamiršti ir palikti. L. labai džiaugėsi, kad išėjo iš močiutės. Prašė net pakeisti telefono numerį, sakė, kad nenori bendrauti. Dukra jai nieko nesakė, kad jai M. nepatinka, nieko nesakė, kad prie jos lenda. Kiek žino, analogiški kaltinimai pateikti A., todėl mano, kad dukra apkalba M. B. pasinaudodama seksualine patirtimi, kuomet ją galimai prievartavo A.. Kai atvyko policija, ji nieko nepamena, atsimena kaip per miglą, buvo šoke, nepamena, kalbėjo ar nekalbėjo, girta ji nebuvo, jai buvo šokas. Vaikų santykiai su B. buvo geri. L. mėgdavo gaminti, kartu su M. kepdavo pyragus. Jei M. tvirkina, žagina L., berniukai būtų pasakę tiesą, ar būtų bent užsiminę. L. nuotaika nebuvo pakitusi, mokykloje elgesys nebuvo pakitęs, pažymiai nesuprastėjo. Dėl A. dukros pasakojimu tiki, dėl M. – netiki, nes matė jų santykius. Jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaikus buvo pradėtas, bet nutrauktas. Kai vaikus pasiėmė, jų klausė, kas čia buvo. Vaikai sakė, kad L. pasikvietė juos ir pasakė, kad kvies policiją ir prašė paliudyti, kad M. prie jos lenda. Dabar vaikai yra globos namuose ir neleidžiama su jais matytis. Kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, atsisako klausytis byloje užfiksuotus jos telefoninius pokalbius ir juos komentuoti.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, pagalbos vaikams padalinio vedėja socialiniams reikalams. Pagalbos vaikams padalinys teikia vaikams socialines paslaugas laikinai apgyvendintiems, netekusiems tėvų. Centre L. buvo apgyvendinta su broliais. Visi trys vaikai atvyko sausio 25 d. Broliai buvo grąžinti mamai sekančią dieną, o L. pas juos pasiliko ir gyveno iki birželio 22 d. Nuo birželio jai buvo skirta trumpalaikė socialinė globa VšĮ (duomenys neskelbtini) ir apgyvendinta pas budinčius globotojus. (duomenys neskelbtini) yra du globos centrai. Perkėlimas į kitą įstaigą įvyko dėl organizacinių priežasčių, nes tuo metu jie neturėjo tinkamo personalo, o kita įstaiga turėjo. Tuo metu L. buvo reikalinga šiluma, artumas ir šeimos aplinka, jai buvo reikalinga suprasti, kad yra žmonių, kurie nenori jai blogo, nenori jai pakenkti ir tuo metu tokios šeimos, kuri galėtų priimti laikinai ją gyventi, jie neturėjo, o (duomenys neskelbtini) tokią šeimą turėjo, kuri galėjo L. priimti ir suteikti jai visą gėrį. (duomenys neskelbtini) yra globos įstaiga, todėl ieško budinčių globotojų, šeimų, kurie budėtų ir lauktų tų vaikų savo namuose. Sekančią dieną broliai buvo grąžinti mamai. Vaikų gyvenimo ilgumą centre nusprendžia Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jie turi užtikrinti vaikų priežiūrą, kad jie būtų pamiegoję, pavalgę, aprengti. Vaiko teisių sprendimu vaikai buvo grąžinti mamai. Šiai dienai broliai nuo spalio 24 d. gyvena jų centre. Vaikai apgyvendinti dėl smurto artimoje aplinkoje, yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Mamai dėl smurto artimoje aplinkoje taikomos kardomosios priemonės, ji negali matytis su vaikais, negali bendrauti. Į centrą mama dabar neateina. Vaikai atvažiavo pas juos išsigandę, ypatingai mažasis G. L.. Vaikai sakė, kad mama mušė. L. apie patirtą seksualinę prievartą pasakojo, buvo išsigandusi, emociškai buvo atsiribojusi nuo visko. Žinant, kiek tai vaikui skaudu, stengėsi specialiai apie tai neklausinėti. Jos kalbėjimas visą laiką buvo nuoseklus ir vienodas. Vaikų melavimas ir netiesos sakymas išlenda labai greitai, o L. atveju matė, kad jos kalbėjimas, tas išgyvenimas jai kelia labai daug vidinio skausmo. Nuo pirmų dienų ji nenorėjo bendrauti su mama, sakė, kad nenori jos matyti. Mama kurį laiką sutiko, sakė, kad viską supranta, kad dabar darys, ką L. norės, bet pas psichologą ji nebuvo nei vieno karto ir absoliučiai nieko nedarė, ir bendravimas su L. liovėsi. Dukrai rašė žinutes, kur yra gąsdinimai, grasinimai, visokio kitokio turinio pavadinimai. Buvo grasinimai „tu pamatysi, kas tau bus, kodėl tu taip padarei, tu sugriovei šeimą“. L. rodė žinutes savo telefone. Atvejo vadybos posėdžio metu jie turėjo tas žinutes išsispausdinę, kad būtų kaip įrodymas. L. sakydavo, kad mama moka sakyti, mama moka pakalbėti, ji visada taip šneka. Pirmiausia buvo apgyvendintas G., jie stebėjo tokį pat elgesio modelį, jis buvo ignoruojamas, buvo kaip gegužiukas išmestas iš lizdo, tapo mamai nereikalingas. Po kelių dienų atvažiavo G. ir kardomosios priemones buvo taikomos tik dėl mažojo sūnaus, bet mamai atnešti lauktuvių abiem vaikams niekas neuždraudė. Buvo bendraujama tik su vienu vaiku ir vaišės, lauktuvės buvo nešamos vienam vaikui, o tam nebuvo nešamos. Broliai gyvena viename kambaryje, bendravimas tarp brolių yra įtemptas ir sudėtingas. Vaikų buvo paklausta nuomonės, ar jie norėtų grįžti į namus, G. pasakė, kad norėtų, bet jis nenori, kad ten grįžtų M., o G. tik po kurio laiko pasakė, kad nenori, kad M. ten gyventų. Niekada nekilo mintis, kad L. meluotų. Mergaitės kalbėjimas ir elgesys sutampa, ir kalba niekada nebuvo skirtinga. Visos detalės, bet kokiu kampu paklausus, jos sutapdavo. Mažasis puikiai suprato, kad su sese daro negerai, ir kad taip daryti negalima. Tokį pasakymą broliai išreiškė. Po pastabų mamai, kad kalbėkit su vaikais, buvo pradėtos nešti lauktuvės abiem, bet tik praėjus kuriam laikui.

2019-01-26 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, kad tai vieno kambario su virtuve butas. Buto kambaryje dešinėje pusėje stovi dvi lovos, kairėje pusėje stovi spinta, kuri vizualiai atskiria kambario dalį, kurioje stovi vaikiška lova. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 60-68).

2019-09-30 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas iš (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus telefoninio pokalbio įrašas, kuris darytas 2019-01-25 21.55 val. komunikuojant su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad skambinantysis (mergaitiškas balsas) tyliu balsu, verkdamas klausia, ar gali išsikviesti policiją dėl to, kad prie jos lenda, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, ir kad reikia atvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 183-185).

2019-02-14 vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)), fiksuoti nešiojamųjų vaizdo registratorių („Body“ kamerų). Apžiūrėtuose įrašuose fiksuoti vaizdai, kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą aiškinasi, kas ir dėl kokių priežasčių kvietė policijos pareigūnus (t. 3, b. l. 186-190). Kaip matyti, vaizdo registratoriais užfiksuota informacija iš esmės atitinka aplinkybes, kurias apklausti teismo nurodė liudytojai D. Š., G. A., Ž. L. ir S. B..

2019-02-05 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nuo 2019-02-06 iki 2019-05-06 leista klausytis M. B. ir A. L. (B.) pokalbių telefonu, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (t. 3, b. l. 98-100). 2019-07-02, 2019-09-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose užfiksuota, kad 2019-03-19 (Nr. 3697) A. B. (buvusi pavardė – L.) komunikavo su vyriškiu (galimai M. B.) ir jų pokalbio turinyje yra fragmentai apie 9 valandą organizuojamą posėdį, E. duotus parodymus bei A. nusikalstamus seksualinio pobūdžio veiksmus L. B. atžvilgiu. Be to, A. B. (L.) 2019-02-06 (Nr. 2), 2019-02-07 (Nr. 49) komunikavo su drauge R. apie vaikų apklausas ir duotus jų parodymus. Iš pokalbio turinio matyti, kad A. B. (L.) piktinasi duotais savo vaikų parodymais, teigia, jog duotų parodymų jie negalės jau niekaip paneigti, o jai nežinant, ką tiksliai jie pasakojo, negali tinkamai ir savęs apginti. Pokalbio metu ne vieną kartą girdima, kad A. B. (L.) savo vaikus vadina necenzūriniais žodžiais, ketina paimti pažymą, kad vaikai (vaikas) linkęs fantazuoti (t. 3, b. l. 101-108; 132-156).

2019-02-28 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad I. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną su jame išlikusiomis L. B. jai siųstomis per „Messenger“ programėlę žinutėmis (t. 3, b. l. 56-58). 2019-02-28 apžiūros protokole fiksuota, kad susirašinėjimas tarp L. B. ir I. B. per „Messenger“ programą prasidėjo nuo 2019-02-21. Susirašinėjimo žinučių turinys yra apie tai, kad L. B. mamos sugyventinis ją išprievartavo, ir kad nuo sausio 25 d. L. gyvena globos namuose, nes patėvis bandė jai kažką padaryti (2019-02-21 12.17 val. L. siųsta žinutė). Mergaitė nurodo, kad mama dėl to nieko nepadarė, ir dėl to ji atsidūrė globos namuose (t. 3, b. l. 59-82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 179/2019(03) nurodoma, kad 2019-01-28 apžiūrėjus L. B., jos kūne sužalojimų nerasta. Taip pat sužalojimų nėra apie jos išorinius lytinius organus, lytinių organų srityje ir analinę angą. Ginekologinės apžiūros metu L. B. mergystės plėvėje ties 7 val. pagal laikrodžio ciferblatą stebėtas senas randas - mergystės plėvės iškarpa. Kadangi mergystės plėvės plyšimo kraštai surandėję, pasisakyti apie sužalojimo senumą nėra galimybės. Esant tokiems mergystės plėvės pakitimams, lytiniai santykiai su L. B. galimi nepaliekant šviežių sužalojimų. Tepinėliuose su L. B. makšties turiniu spermos nerasta (t. 1, b. l. 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 576/2019(03) nurodoma, kad 2019-04-05 apžiūros metu L. B. kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje stebimi skersinės krypties randai buvusių žaizdų vietoje. Pagal randų spalvą, konsistenciją, standumą galima teigti, kad šie randai susidarė paviršinių pjautinių žaizdų vietose. Žaizdos galėjo būti padarytos aštriu pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. Randai susidarė po žaizdų, padarytų maždaug prieš 3-6 mėnesius. Paviršinės pjautinės žaizdos kvalifikuotinos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 79).

2019-03-19 globos namų „(duomenys neskelbtini)“, pagalbos centro (toliau – Centras) pateiktoje vertinimo išvadoje nurodoma, kad jų Centre L. B. tirta nuo 2019-03-04 iki 2019-03-07. Specialistų vertinimu, L. B. santykyje su suaugusiais ir vaikais yra mandagi, paslaugi, linkusi prisitaikyti, įtikti, prieraiši. Elgesys buvimo Centre metu paklusnus, bendradarbiaujantis. Atkreiptas specialistų dėmesys, kad L. fizinė branda pilnai neatitinka jos amžiaus ir yra būdinga vyresnio amžiaus merginoms, o L. piešiniai būdingi jaunesnio amžiaus vaikams ir tai siejama su mergaitės emociniu apleistumu bei kitais emociniais sunkumais. Merginos pasakojimai liudija apie turimas itin skaudžias, sunkias patirtis artimoje aplinkoje: stebėtus tėvų konfliktus bei tėvo nužudymą, atskyrimą nuo mamos, galimai kartotinai patirtą seksualinę prievartą, gyvenimą aplinkoje, kurioje nuolat piktnaudžiaujama alkoholiu, nuolat girdėtus motinos ir patėvio lytinius santykius. Tikėtina, kad dėl šių traumuojančių patirčių ankstyvoje vaikystėje susiformavo uždara, nebrandi, savimi bei aplinka nepasitikinti, baikšti, linkusi prisitaikyti bei paklusti asmenybė. Merginos emocinė būsena, elgesys bei išgyvenimai glaudžiai susiję su turimomis trauminėmis patirtimis. Konsultacijų metu kilo pagrįstų įtarimų apie merginos patirtą seksualinę prievartą. Nepilnametė, būdama Centre, dalijosi apie du galimus prievartos šaltinius – patėvis bei brolis A.. Merginai pasakojant apie patėvį, stebimos intensyvios gėdos, liūdesio reakcijos, kurias siekia slopinti, neparodyti. Tiriamoji papasakojo, kad viskas nutiko 2018 metų lapkričio mėnesį, kai ji grįžo iš mokyklos. Tuomet jai patėvis liepė persirengti pižamą, nusiimti liemenuką, jai taip padarius, patėvis atėjo į vonią, kur pradėjo „liesti“, „grabalioti“, „bučiuoti“. Vėliau nusivedė ją į virtuvę, liepė nusirengti, o jai nusirengus - pats ėmė nusirenginėti, o po to „jau labai šlykštu buvo“, patikslino, kad patėvis „kišo savo organą į mano organą ir į užpakalį“. Merginos teigimu, kol viskas vyko, į kambarį buvo užėjęs jos jaunesnis brolis, kuriam nebyliai pasakė „padėk man“, tačiau brolis „turbūt nesuprato“. Apie tai L. pasipasakojo mamai, kuri išvarė patėvį, tačiau po kurio laiko patėvis grįžo ir vasario mėnesį bandė vėl prie jos lįsti, bijodama, kad vėl bus tas pats, L. išsikvietė policiją. Specialistų vertinimu, tiriamosios vertinimo metu iškilo situacijų bei merginos emocinių būsenų, kurios liudija apie turimas sunkias, itin traumuojančias patirtis, merginai reiškiasi potrauminiam stresui būdingi bruožai: įvykio atsikartojimo baimė, kūno vaizdo iškraipos, nuolatinis nesaugumo, nepasitikėjimo jausmas, žema savivertė (t. 1, b. l. 111-114).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-135/2019 nurodoma, kad L. B., atsižvelgiant į jai būdingą amžių ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, dėl to rekomenduojama jos parodymais vadovautis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. L. B., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichikos būseną, turimas žinias, pirmojo epizodo metu įtariamojo veiksmai jai buvo netikėti, suvokimas apie jo ketinimus buvo pavėluotas, todėl negalėjo aktyviau priešintis jo veiksmams. Antrojo epizodo metu L. B. jau galėjo prognozuoti įvykių eigą, todėl priešinosi aktyviau (išsikvietė policiją). L. B. galimybes priešintis reikšmingai ribojo jos būsena – stiprus išgąstis, pastoviai jaučiama įtariamojo baimė dėl agresyvumo bei fizinis silpnumas. Tiriamajai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (tiriamų įtariamojo M. B. veiksmų) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą. L. B. dėl jos dabartinės psichinės būklės (išliekančio išreikšto byloje tiriamo įvykio psichotraumuojančio poveikio) toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme nerekomenduojama (t. 2, b. l. 35-52).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2019-05-21 pateiktoje charakteristikoje apie L. B. nurodoma, kad moksleivė į jų mokymosi įstaigą atvyko mokytis 2016-09-01 ir mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokinė turi mokymosi motyvaciją, jos pasiekimų vidurkis 8,15. Elgesio problemų neturi: pamokų ir pertraukų metu laikosi mokinio elgesio taisyklių. Bendrauja ir draugauja su visais klasės draugais, yra tolerantiška, atsakinga, rami. Su mokytojais bendrauja pagarbiai, išklauso, reaguoja į pastabas, patarimus. Mokinei pagal poreikius buvo teikiama pedagoginė – psichologinė pagalba. Moksleivės mama A. L. (dabartinė pavardė B.) organizuojamuose tėvų susirinkimuose nedalyvauja, kviečiama į progimnaziją pokalbiui neatvyksta, nebendrauja su mokytojais, nesidomi dukters ugdymo procesu, pasiekimais, elgesiu (t. 2, b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo M. B. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais mažametės nukentėjusiosios L. B. parodymais apie jos iš kaltinamojo patirtą seksualinę prievartą. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą, iš kaltinamojo pusės patirtos seksualinės prievartos ir nukentėjusiosios išgyvenimų realumą visiškai patvirtina ir globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vertinimo išvadoje, Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-135/2019 užfiksuoti duomenys, niekaip nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų E. T., L. T., D. Ž. parodymai, taip pat liudytojų G. L., R. B., I. B. parodymai, L. B. ir I. B. elektroninio susirašinėjimo duomenys. Liudytojų V. A., R. P. parodymai bei juos patvirtinanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 576/2019(03) apie L. B. savęs žalojimo atvejus atitinkamai patvirtina Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-135/2019 išvadas apie L. B. savižalą kaip reakciją į patirtą seksualinę prievartą. Liudytojų D. Š., G. A., Ž. L. ir S. B. parodymai, įvykio vietoje vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, L. B. telefoninio kreipimosi pagalbos į policiją turinys atskirose detalėse taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir leidžia daryti išvadą, jog pagalbą nukentėjusioji kvietėsi dėl realių prieš jos valią nukreiptų kaltinamojo seksualinio pobūdžio veiksmų, pagrįstai baimindamasi, kad vėl gali būti kaltinamojo žaginama ir seksualiai prievartaujama, ir pagrįstai nesitikėdama sulaukti pagalbos iš bute buvusios kaltinamąjį akivaizdžiai palaikančios girtos motinos bei girtų kitų kaltinamojo artimųjų.

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai paneigia liudytojos A. B. parodymus, neva dukra į ją nesikreipė dėl 2018 m. lapkričio mėn. iš M. B. patirtos seksualinės prievartos ir ji apie tai nieko nežinojo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta priešingai, jog A. B., iš mažamečių vaikų sužinojusi apie dukters patirtą iš A. B. tuometinio sugyventinio (vėliau – sutuoktinio) M. B. seksualinę prievartą, įkalbėjo dukrą nesikreipti į teisėsaugos organus ir pažadėjo M. B. išvaryti iš namų, tačiau ir toliau palaikė su juo artimus santykius ir galiausiai susituokė, o dukrą apkaltino melavimu ir M. B. šmeižimu. Nors A. B. tvirtina, kad 2019-01-25 M. B. taip pat negalėjo seksualiai priekabiauti prie L. B., nes ji buvo namuose, nebuvo girta ir būtų tai pastebėjusi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. įvykio metu buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas, kuris iš esmės atitinka vidutinį girtumo laipsnį, atvykus pareigūnams ji elgėsi neadekvačiai, isterikavo, dėl ko jai buvo iškviesta GMP. Akivaizdu, jog būdama tokios būklės ir su kitais bute buvusiais suaugusiais asmenimis girtaudama virtuvėje, A. B. galėjo nepastebėti, ką veikė M. B., nuėjęs į kambarį, kuriame buvo vaikai. Byloje taip pat nustatyta, jog A. B., nepaisydama dukters nusiskundimų dėl M. B. seksualinės prievartos bei 2019-01-25 incidento, toliau besąlygiškai palaikė M. B. ir netgi su juo susituokė, taip pat siekė paveikti vaikus duoti palankius M. B. parodymus, netgi apkaltinti juos melavimu ir tokiu būdu padėti M. B. išvengti atsakomybės. Be apklaustų asmenų parodymų, tokius A. B. veiksmus akivaizdžiai iliustruoja byloje esantys fiksuoti jos telefoniniai pokalbiai, taip pat nukentėjusiosios atstovo teismui pateikti A. B. susirašinėjimo su L. B., jai būnant globos namuose, duomenys (t. 5, b. l. 74-83). Tokia A. B. užimta sutuoktinio gynimo pozicija visiškai paaiškina tam tikrą mažamečių liudytojų G. B. ir G. L. parodymų nenuoseklumą dėl galimo A. B. jiems daryto poveikio, kuris byloje sukauptais duomenimis nėra paneigtas. Nustatyta, kad mažamečiai berniukai po jų paėmimo į globos namus jau sekančią dieną buvo grąžinti A. B., o apklausiami buvo jau gerokai vėliau, M. B. akivaizdžiai palaikančiai A. B. turint visas galimybes paveikti vaikus, taipogi nustatytas aktyvus A. B. domėjimasis vaikų apklausomis, jų duotų parodymų turiniu ir galimybėmis šiuos parodymus įtakoti bei sukelti abejones M. B. kaltinančių vaikų parodymų patikimumu (pvz., ketinimas gauti pažymą apie neva stebimą vaikų polinkį fantazuoti). Tuo tarpu atvykusiems į įvykio vietą policijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnams abu mažamečiai berniukai besąlygiškai patvirtino L. B. nurodytas aplinkybes, o G. L. tai iš esmės patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo būdu byloje surinktų įrodymų visetas leidžia atmesti liudytojos A. B. parodymus kaip akivaizdžiai neatitinkančius tikrovės ir paaiškinti mažamečių liudytojų G. B. ir G. L. parodymų nenuoseklumą, kuris neduoda pagrindo abejoti liudytojų įvykio vietoje pareigūnams duotų žodinių paaiškinimų tikrumu ir jų žinomomis aplinkybėmis apie sesers iš M. B. patirtą seksualinę prievartą, ką liudytojas G. L. iš esmės patvirtino ir vėlesnių jo apklausų metu.

Remiantis išdėstytu, M. B. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

M. B. veika 2018 m. lapkričio mėn. epizode kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d. kaip lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu prieš jo valią, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle dėl mažametystės, ir pagal BK 150 str. 4 d. kaip lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu prieš jo valią analiniu būdu (dirginant savo varpą nukentėjusiosios išeinamojoje angoje) ir kitokio fizinio sąlyčio būdu (glostydamas nukentėjusiosios krūtinę, bučiuodamas ją į lūpas ir tuo metu dirgindamas (stimuliuodamas) savo apnuogintą lytinį organą) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle dėl mažametystės. Neginčijamai nustatyta, kad keletą metų gyvendamas nukentėjusiosios šeimoje, kaltinamasis žinojo ir suprato, kad nukentėjusioji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. mažametė, ir šia jos būkle pasinaudojo, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą. M. B. veika 2019-01-25 epizode kvalifikuojama pagal BK 153 str. 1 d. kaip jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmai. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-135/2019 nustatyta, kad aukščiau aptartais nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. ir 153 str. 1 d., kaltinamasis M. B. padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą (F 43.1), ko pasekoje nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (L. B. gydyta Vaikų psichiatrijos skyriuje nuo 2019-04-08 iki 2019-04-30) ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės L. B. sveikatą. Ši M. B. veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. kaip tyčinis nesunkus mažamečio asmens susargdinimas, kadangi kaltinamasis pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį neabejotinai suprato, jog jo prievartiniai seksualinio pobūdžio veiksmai sukels mažametei nukentėjusiajai didelę psichologinę traumą, ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę dėl visų padarytų nusikaltimų sunkina aplinkybė, jog jis nusikalto, būdamas recidyvistas (BPK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismo vertinimu, byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčytinai patvirtinti, kad 2018 m. lapkričio mėn. veikų padarymo metu M. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Aplinkybę, jog M. B. tuo metu buvo girtas, nurodo tik nukentėjusioji L. B., tačiau atsižvelgiant į jos mažametystę įvykio metu, vien tik mažametės nukentėjusiosios parodymai nėra pakankami kaltininko girtumui patvirtinti. Akivaizdu, jog dėl menkos gyvenimiškos patirties nukentėjusioji dėl šios aplinkybės gali ir sąžiningai klysti, pvz., galimai nuo kaltinamojo sklidusį alkoholio kvapą po vakarykščių išgertuvių (apklaustų asmenų parodymais nustatytas sistemingas girtavimas M. B. ir A. B. šeimoje) ar po betarpiškai prieš įvykį išgerto nedidelio alkoholio kiekio vertindama kaip girtumo fakto patvirtinimą. Tuo tarpu liudytojai G. B., G. L. kaltinamojo girtumo fakto nepatvirtino, G. L. parodė, kad tą dieną tėčiui buvo bloga (jis galimai sirgo), todėl mama jiems leido neiti į mokyklą. Jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio faktą nagrinėjamo įvykio metu byloje nesurinkta. Todėl šią kaltinamajam inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl BK 149 str. ir 150 str. numatytų veikų teismas laiko nepasitvirtinusia. Kita vertus, alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2019-01-25 įvykio metu M. B. buvo ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio (2,3 promilės girtumas), nekyla abejonių, kad tokia kaltinamojo būsena turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, todėl jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 str. sunkina tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Byloje nustatyta, jog kaltinamojo veika, kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., buvo padaryta tiek 2018 m. lapkričio mėn., tiek ir 2019-01-25 nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Kadangi nustatyta, jog veikos objektyviosios pusės požymių realizavimo pabaigimo metu (2019-01-25) kaltinamasis buvo girtas, BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama ir dėl veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 1 p.

Kaltinamasis M. B. yra recidyvistas, keliolika metų sistemingai daro nusikaltimus, teisiamas jau 14 kartą, nusikalto, praėjus vos metams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Liudytojų parodymais nustatyta, kad M. B. nuolat girtauja, paskutinę nusikalstamą veiką taip pat padarė, būdamas girtas, į įvykio vietą atvykus pareigūnams elgėsi agresyviai ir juos įžeidinėjo, dėl ko buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn (t. 4, b. l. 22), po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo 2017-11-27 iki sulaikymo 2019-02-11 dirbo nepilnus 3 mėnesius (t. 4, b. l. 24). Kaltinamasis padarė 4 tyčinius nusikaltimus – 2 apysunkius ir 2 labai sunkius, savo elgesį vertina nekritiškai, neprisipažino ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, jo nusikalstamai veiksmai, nukreipti prieš mažametę, padarė didelę žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai ir jos normaliam psichofiziologiniam vystymuisi. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už visus nusikaltimus jam skiriamos griežtesnės už sankcijų vidurkį ar jam artimos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Veikos, numatytos BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d., tarpusavyje sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, ir pagal pavojingumą labai skiriasi nuo veikos, numatytos BK 153 str. 1 d. Veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 1 p., su BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. ir BK 153 str. 1 d. numatytomis veikomis taip pat sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Todėl, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Kaip minėta, M. B. nuo 2000 m. sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, yra recidyvistas, charakterizuojamas iš esmės neigiamai (šios aplinkybės nepaneigia ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-04-24 kaltinamajam skirtas paskatinimas už pavyzdingą elgesį kardomojo kalinimo įstaigoje, kadangi šiuo atveju buvo vertintas itin trumpas nepilnai 2 mėnesių kaltinamojo buvimo įstaigoje laikotarpis – t. 5, b. l. 85), padarė tyčinius labai sunkius nusikaltimus prieš mažametę, savo elgesį vertina nekritiškai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, piktybinio antivisuomeniško kaltinamojo elgesio nepakeitė ir anksčiau jam skirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų bei kaltinamojo asmenybės pavojingumą, atkaklų kaltinamojo nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d. ir 4 d., kaltinamasis pripažįstamas pavojingu recidyvistu.

Mažametės nukentėjusiosios L. B. atstovės pagal įstatymą įgaliotasis atstovas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 53-56). Nurodo, kad seksualiniai nusikaltimai prieš mažametę buvo atlikti artimoje aplinkoje – šeimoje, jie neigiamai paveikė jos psichiką, asmenybės vystymąsi ir formavimąsi, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos sveikata, patirtas emocines traumas patvirtina ir mažametės bandymai žudytis.

Ieškinys tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų mažametė nukentėjusioji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Mažametės nukentėjusiosios fizinio ir socialinio brendimo metu ją moraliai traumuodamas prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, ženkliai sumažino nukentėjusiosios normalaus bendravimo galimybes šeimoje, o įvykiams iškilus viešumon – ir bendravimo galimybes su nukentėjusiąja bei jos šeima susijusioje aplinkoje. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis neturi savo vardu registruoto turto, jis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti žalą. Paminėtos aplinkybės sąlygoja pakankamai didelį neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Nukentėjusiosios prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis iš esmės atitinka ir teismų praktikos nuostatas, kuomet neturtinė žala padaroma BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str. numatytais nusikaltimais. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai priteistinas prašomas 10000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nagrinėjant bylą teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas adv. S. Čepas, iš pateiktų dokumentų matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1000 eurų (t. 5, b. l. 55-56), kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo. Prašymas tenkintinas. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas adv. S. Čepas teikė teisinę pagalbą mažametei nukentėjusiajai ir jos atstovei pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu, parengė ir pateikė teismui nukentėjusiosios civilinį ieškinį, dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir pakankamai dideles advokato darbo laiko sąnaudas teisinės pagalbos teikimui šioje byloje, advokato teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, todėl išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str. 1 d., 138 str. 2 d. 1 p., ir jį nubausti:

· pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti M. B. laisvės atėmimu 10 metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-02-11. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d. ir 4 d., pripažinti nuteistąjį M. B. pavojingu recidyvistu.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo M. B. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. B..

Išieškoti iš nuteistojo M. B. 1000 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Voką su garso ir vaizdo įrašais palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. B. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.