- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-29-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus
- Kategorijos
- 23.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,
dalyvaujant ieškovei V. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 07 11 sprendimu nepilnamečių sūnų – N. K. ir D. K. išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydį nuo 200 Lt iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovė nurodė, kad dabar priteistas išlaikymas vos viršija 1MGL, todėl jo nepakanka net minimaliems augančių vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovės nuomone, atsakovas galėtų teikti prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nes yra jaunas ir darbingas, todėl yra pajėgus dirbti ir užsidirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
Teismas pakeitė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 07 11 sprendimą, kuriuo iš atsakovo G. K. sūnaus N. K. , D. K. išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis.
Teismas priteisė iš atsakovo G. K. sūnų N. K. ir D. K. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 11 09 iki jų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 07 11 sprendimo priėmimo metu priteistas šalių sūnums N. ir D. išlaikymas daugiau nei prieš keturis metus. Akivaizdu, kad augantiems šalių vaikams padidėjo ir atsirado papildomos išlaidos, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Teismas nurodė, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad sūnus Dovydas lanko sporto mokyklą, dėl ko susidaro papildomos išlaidos: mėnesiniui mokesčiui mokėti, sportinei aprangai, vasaros sportinei stovyklai, išlaidoms vykstant į varžybas apmokėti. Be to, sūnus Dovydas yra apdraustas draudimu „Sampo vaikas,“ pagal kurį ieškovė moka 50 Lt per mėnesį
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnamečiui vaikui turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo turimiems gabumams lavinti. Į vaikų išlaikymo išlaidas trauktinos išlaidos, susijusios su buto eksploatavimu.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas, ar turi rimtų sveikatos problemų, kurios trukdytų įsidarbinti, todėl būdamas darbingas ir sveikas, privalo ieškoti darbo ir vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, juolab, kad atsakovas turi statybininko specialybę. Teismo nuomone, kad vaikas augtų pilnaverte asmenybe negalima apsiriboti vien tik minimalių jo poreikių tenkinimu, todėl teismas laikė, kad atsakovo mokamas į mėnesį 200 Lt kiekvienam sūnui išlaikymas yra per mažas, jis yra didintinas iki 400 Lt. Teismas, tenkindamas prašomą ieškovės priteisti 400 Lt išlaikymą, laikė, kad ieškovės prašymas padidinti vaikams išlaikymą iki 400 Lt yra žmoniškumo ir proto ribose, pripažino, kad ir padidinus išlaikymą didesnė išlaikymo našta atiteks ieškovei, jos gaunamas atlyginimas yra apie 1400 Lt į mėnesį, todėl negalima konstatuoti, kad ieškovės materialinė padėtis yra labai gera. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismas pripažino būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant ir į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, šiuo metu Vyriausybės nustatytą – 800 litų.
Atsakovo argumentas, kad antroje santuokoje žmona turi nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos ir kad ji moka bankui kreditą, teismo nuomone, nelaikytinas teisiškai reikšmingu. Prie šio vaiko išlaikymo privalo prisidėti jo tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, tenka ir kasdienė priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-07-11 sprendimą, kuriuo N. K. ir D. K. išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis.
1) pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į nepilnamečių vaikų poreikių augimą, nesilaikydamas CK 3.201 str. nuostatos, kad padidinant priteisto išlaikymo dydį, teismas tai padaryti gali, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Nurodo, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė į blogą pusę, kadangi atsakovas šiuo metu niekur nedirba ir neturi jokio turto, bei pajamų. Atsakovas teismui yra pateikęs įrodymus, kad nuo 2009-06-09 jis yra registruotas darbo biržoje. Jokių papildomų pajamų neturi. Be to, apeliantas sukūrė naują šeimą, kurioje yra nepilnametis vaikas iš jo žmonos pirmosios santuokos. Teigia, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad į sunkią materialinę padėtį atsakovas pateko dėl savo nerūpestingo elgesio, tai yra girtavimo, turto išvaistymo ir pan. Apelianto nuomone neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog ieškovė gauna 1400 Lt darbo užmokesčio, nors jos pajamos per mėnesį sudaro net 1915 Lt;
2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio taikymo kriterijumi ir CK 6.461 str. 2 d. nuostatomis. Apelianto nuomone, išlaikymo dydis visų pirmą yra skirtas vaikams, kategoriškai apribojant įstatymu jo galiojimą laiką – iki vaikų pilnametystės. Antra, teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį – atsakovui nėra garantuotas net minimalus mėnesinis atlygis. Teismas, priimdamas sprendimą ir konstatuodamas, kad nepilnamečiams vaikams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jų turimiems gabumams lavinti, neįvertino tos aplinkybės, kad sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Atsakovas nurodo, jog jis niekada nevengė ir nevengs teikti pagalbą sūnums, tačiau reali materialinė padėtis rodo, jog šiuo jis negali suteikti savo vaikams didesnės paramos negu aukščiau nustatyta. Apeliantui nesuprantama, kodėl ieškovė sudarė sutartį, pagal kurią jai išduota Maestro/Maxima kreditinė kortelė su 7000 Lt limitu. Be to, ieškovė nurodė labai didelė briketų, kurie yra reikalingi D. kainą, nors yra daug pigesnių paslaugų. Apelianto nuomone, tai yra tik vienkartinių išlaidų atspindys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog akivaizdu, kad augant vaikams padidėjo jų poreikiai, bei atsirado papildomos išlaidos, kurių nebuvo priteisimo metu. D. lanko sporto mokyklą, dėl ko susidaro papildomos išlaidos mėnesiniam mokesčiui sumokėti, sportinei aprangai, išlaidoms vykstant į varžybas. Be to, augant vaikams labai padidėjo išlaidos maistui ir drabužiams. Tuo tarpu atsakovas vaikais visiškai nesirūpina, nesidomi jų laisvalaikiu, sveikata, todėl ieškovas viena tenkina kasdienius vaikų poreikius.
Nurodo, jog atsakovas yra sveikas bei darbingas, pajėgus dirbti ir uždirbti. Aplinkybė, kad šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus bei permesti beveik visą vaikų išlaikymo prie priežiūros naštą ieškovei. Ieškovės nuomone, apelianto argumentas, kad antroje santuokoje jo žmona turi nepilnametį vaiką iš pirmosios santuokos nėra teisiškai reikšmingas, kadangi šį vaiką privalo išlaikyti jo tėvai, o ne atsakovas.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, mažesnės nei 400 Lt dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui neatitiktų nepilnamečių vaikų poreikių bei išlaikymo instituto paskirties, kadangi teikiamas išlaikymas vaikams yra susijęs su gyvybiškai svarbiu poreikių tenkinimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2005-07-11 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jo sūnums- N., gimusiam (duomenys neskelbtini)ir D., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 200 Lt kas mėnesį.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas be pagrindo rėmėsi Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis yra sudaręs kitą šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas iš dabartinės jo sutuoktinės pirmosios santuokos, negali įtakoti ginčo šalių vaikams teiktino išlaikymo dydžio, kadangi atsakovas nėra jo nurodomo vaiko tėvas; įstatyminę pareigą išlaikyti tą vaiką turi jo tėvai- tėvas bei motina, tuo tarpu atsakovas turi įstatyminę savo vaikų išlaikymo pareigą. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovo teikiamas išlaikymas- po 200 Lt kiekvienam vaikui, neatitinka vaikų poreikių, kadangi sūnūs auga, didėja jų poreikis maistui, brangiau kainuoja įsigyti rūbus bei kitas būtinas priemones. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1MMA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama jo ribota galimybė susirasti darbą, atsižvelgiant į ekonominę krizę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis SODROS duomenimis, po teismo sprendimo priėmimo (2010-06-28) atsakovas įsidarbino UAB ,,Promostas“, jo pajamos buvo panašios, kaip ir ieškovės, todėl jo dalis vaikų išlaikymo prievolėje negali būti mažesnė, negu vaikų motinos. Teismas sprendime ieškovės gaunamas pajamas (apie 1400 Lt) nurodė atsižvelgdamas į tai, kad iš priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris nurodytas ieškovės pateiktoje pažymoje, yra išskaičiuojamas pajamų mokestis (15 procentų) bei privalomojo sveikatos draudimo mokestis (9 procentai), taigi, realios ieškovės pajamos, iš kurių ji gali tenkinti vaikų poreikius, yra būtent tokios, kaip nurodyta teismo sprendime. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vaikų poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaikų ir jų tėvų interesus. Teismas sprendime taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pagal atsakovo amžių, sveikatos būklę, turimą specialybę jis ir anksčiau turėjo galimybę uždirbti pajamas, kuriomis galėtų būti užtikrintas jo vaikų išlaikymas. Atsakovas teismui pateikė tik dokumentus apie jo registraciją darbo biržoje, tačiau registracija darbo biržoje nėra vienintelė darbo paieškos galimybė, tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo, kad jis ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti darbą ir kad jo savarankiškos darbo apieškos buvo nesėkmingos.
Įvertindama abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei būtinybę vaikams teikiamu išlaikymu užtikrinti jų būtinųjų poreikių patenkinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 8,50 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto G. K. į valstybės biudžetą 8,50 Lt (aštuonis litus ir 50 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).