Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-322-448/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
e1-322-448/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24412-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-322-448/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24412-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.10.3; 1.1.8.15; 1.1.9.13; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.7; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.1.15.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės L. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. neteisėtai įgijo ir laikė jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę), o būtent: 2023-07-01, laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apartamentuose (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią S. Š.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai valdoma elektronine mokėjimo priemone (banko mokėjimo kortele), kurios numeris yra (duomenys neskelbtini) ir jos galimybe atsiskaityti bekontakčiu būdu, reikalingu finansinėms operacijoms atlikti, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: 2023-07-02 apie 18.44 val. traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiame maršrutu Kaunas-Vilnius, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, inicijavo vieną finansinę operaciją atsiskaitydamas už kelionės bilietą elektronine mokėjimo priemone – (duomenys neskelbtini) banko kortele, išduota S. Š. vardu.

Kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad priklausomybių ligų centruose nėra registruotas, (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasaros laiku, tikslesnės datos neprisimena, jis (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje susipažino su dviem vaikinais, vienas buvo S., o kito vardo, jis nepamena. Su jais vyko į Šventąją prie jūros švęsti, vartojo visi kartu alkoholį. Apsigyveno tų vaikinų išnuomotuose apartamentuose. Būnant su jais šventė, nuolat vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu, būdamas Šventosios mieste, susipyko su S. ir parėjo į apartamentus, kur jie gyveno visi kartu, vienas. Kartu su savimi turėjo nuo apartamentų raktą, kurį buvo pasiėmęs iš kažkurio iš tų vaikinų, ir, atėjęs į apartamentus, susirinko savo daiktus ir kartu su jais pasiėmė apartamentuose ant spintelės gulėjusią S. priklausančią banko kortelę, nes neturėjo pinigų grįžimui atgal namo į (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad su kortele galės gauti pinigų ant kelionės. Su S. kortele nuo Šventosios iki Kauno atvažiavo autobusu, už autobusą nemokėjo, nes paaiškino situaciją vairuotojui ir jis jį pavežė nemokamai. O nuo Kauno iki Vilniaus sėdo į traukinį ir netoli Kauno, važiuojant link Vilniaus traukiniu, konduktoriui jo paprašius parodyti kelionės bilietą, jis pasakė, kad jo neturi ir nori jį įsigyti. Traukinio Kaunas-Vilnius konduktoriui pateikė S. bankinę kortelę ir prilietė prie mokėjimo aparato, tikėdamasis, kad su ja galės atsiskaityti už traukinio bilietą, tačiau konduktorius suprato, kad tai ne jam (A. B.) priklausanti banko kortelė, todėl Vilniuje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, žada atlyginti žalą, jeigu tokia būtų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ame Veiklos skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24412-23 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. B. neteisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, išduotą S. Š. vardu, kurią 2023-07-02 apie 19.12 val., traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame maršrutu Kaunas-Vilnius, (duomenys neskelbtini), inicijavo vieną finansinę operaciją atsiskaitydamas už kelionės bilietą traukinio kontrolieriui.

2023-07-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant 2023-07-02 pagal M-1-01-40266-23 buvo nustatyta, kad mokėjimo kortelė priklauso piliečiui S. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmenį „POLIS II“ sistemoje buvo nustatyta, kad asmuo paskutinį kartą buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė asmuo, turėjęs minėtą mokėjimo kortelę, A. B., jam S. Š. minėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet važinėja į užsienį uždarbiauti. Patikrinus asmenį „KDM“ sistemoje buvo nustatyti S. Š. telefono numeriai, kuriais skambinant buvo gautas pranešimas, kad numeris neegzistuoja, skambinant rastu S. Š. telefono numeriu, telefonas buvo ne ryšio zonoje. Nepavykus susisiekti su mokėjimo kortelės savininku, nebuvo galimybės nustatyti jo buvimo vietos, taip pat nebuvo įmanoma patikslini įvykio aplinkybių. Pabendravus su A. B., asmuo nurodė, kad su S. Š. susipažino 2023-06-30 naktį, priešais Vilniaus Geležinkelio stotį esančiame kioskelyje, kuriame tiksliai nenurodė. Vyras aiškino, kad su S. Š. ir dar kažkokiu asmeniu, kokiu tiksliai nepamena, su taksi automobiliu nuvyko į Šventąją ir ten vartojo alkoholinius gėrimus iki 2023-07-02. Kažkuriuo metu, kuriuo tiksliai vyras nepamena, jis su S. Š. susikivirčijo ir apsistumdė, jam S. Š. sudaužė telefoną, dėl telefono pretenzijų ir apsistumdymo vyras pretenzijų neturėjo, nesikreipė nei į policiją, nei į medikus. Taip pat vyras paaiškino, kad jam S. Š. atidavė savo (duomenys neskelbtini) banko kortelę bei dvidešimt eurų grynais ir liepė dingti iš miesto, o pas S. Š. liko jo visi daiktai, kokie tai daiktai, vyras tiksliai nenurodė. Kaip nurodė pats A. B., jis susitarė su S. Š., kad, jam grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini) ,jis pasiims kitą telefoną ir jie susisiekę susitars dėl mokėjimo kortelės gražinimo bei daiktų atsiėmimo. A. B. nurodė, kad kortelės nevogė ir kortelę buvo sutaręs gražinti, kai pasieks namus. Vyras daugiau informacijos nepateikė. Aiškinantis įvykio aplinkybes nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nes traukinys, vykęs iš Kauno į Vilnių Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko. Bandant susisiekti su S. Š. motina, telefonas buvo išjungtas. Nepavykus nustatyti jokio artimo kontakto su S. Š., įvykio aplinkybių patikslinti nebuvo įmanoma.

Liudytojas D. K. ikiteisminio turimo metu nurodė, jog jis dirba „LTG link“ palydovu, jis dirba pagal nepastovų darbo grafiką. 2023-07-02 dirbo nuo 07.15 val., iki 20.25 val., Jis 2023-07-02 dirbo traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pajudėjus traukiniui link Vilniaus, jis pradėjo tikrinti keleivių bilietus. Kažkur netoli (duomenys neskelbtini) stotelės, jis priėjo prie vyriškio, kuris buvo apsirengęs tamsiai: su juoda kepure, juodu sportiniu džemperiu, juodomis sportinėmis kelnėmis ir juodais batais, apie 30-40 metų, ant kaklo kairės pusės matėsi tamsios spalvos tatuiruotė, kokia tiksliai, nepamena. Jis vyriškio paprašė pateikti kelionės bilietą, tada jam vyras pasakė, kad neturi ir norėjo nusipirkti bilietą kelionės metu. Tokia paslauga yra galima, nes žmonės dažnai perka bilietus kelionės metu, todėl nieko keisto jis neįtarė ir paklausė, kaip jis nori atsiskaityti. Vyriškis jam pateikė baltos spalvos banko kortelę apie 18.44 val., jam prilietus prie bankinio skaitytuvo kortelę, po kiek laiko aparatas išsijungė ir išlindo čekis, kurio apačioje buvo parašyta, kad kortelė yra pavogta. Tai pamatęs, jis iš karto pasakė asmeniui, kad tai ne jo kortelė ir ji yra vogta, vyriškis iš karto pasimetė ir nieko nesakė. Jis vyriškiui pasakė, kad kvies policiją ir nuėjo toliau tikrinti bilietus. Grįžęs atgal prie asmens, jis tą patį pasakė, kad kvies policiją ir vyriškis jam iš karto pasakė, kad gerai, kad kviestų, taip pat pridurdamas, kad vyksta iš Klaipėdos. Vyriškis dar minėjo, kad kažkur prie Klaipėdos susimušė su kažkuo ir ten paliko savo daiktus, o kortelę gavo iš draugo Klaipėdoje. Daugiau su asmeniu jis nebendravo. Apie 19.12 val. jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Sulaukęs Vilniaus stotelės jis pareigūnams perdavė kortelę ir bankinį čekį bei papasakojo visas įvykio aplinkybes. Minėtas vyriškis važiavo nuo Kauno traukinių stoties. Asmens atpažinti negalės ir negalėtų sudaryti fotoroboto, nes į vyriškį gerai neįsižiūrėjo.

2023-07-02 savanoriškų daiktų pateikimo protokolu prie ikiteisminio tyrimo pateiktas kasos kvitas.

2023-07-13 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas kasos kvitas ir mokėjimo kortelė. Nurodoma, jog apžiūros objektai yra daiktai, esantys ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-24412-23. Plastikinė (duomenys neskelbtini) banko debetinė kortelė, paimta D. K. pagal savanoriškų daiktų ir dokumentų protokolą. Kortelės išmatavimai 5,5*8,5 cm. Kortelė yra baltos spalvos su lustu, mėlynos spalvos žymeniu ir užrašu (duomenys neskelbtini) vienoje pusėje, kitoje kortelės pusėje matomas kortelės numeris (duomenys neskelbtini), kortelės savininko pirmoji vardo raidė S ir pavardė S., kortelės galiojimo terminas 04/26. Taip pat apžiūrėtas popierinis mokėjimo kvitas.

Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog šiuo metu gyvena Lietuvoje, tikslaus adreso negali nurodyti, nes dažnai keičia viešbučius, todėl pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, dirba (duomenys neskelbtini) arba kitoje šalyje, po visą Europą. 2023-06-29 kartu su savo draugu E. T., šiuo metu jis greičiausiai gyvena (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, sugalvojo važiuoti į Šventąją pasilinksminti. Minėtą dieną kartu su E. nuvyko į Vilniaus autobusų stotį ieškoti transporto vykimui į Šventąją. Jiems būnant Vilniaus autobusų stotyje, jie nuėjo išgerti į barą. Sėdint bare, susipažino su tuo metu bare buvusiu asmeniu vardu A., jo pavardės nežino, kontaktų neturi. Minėtas asmuo norėjo prie jų kartu prisijungti važiuoti į Šventąją. Kadangi su minėtu asmeniu atrodė linksma, jie su E. sutiko, kad jis kartu su jais vyktų į Šventąją. A. kažkokie nepažįstami asmenys surado jiems transportą, t. y. už 200 Eurų, galimai „Bolt“ automobilį, kuris sutiko juos visus tris nuvežti į Šventąją, vyko nakties metu į pajūrį ir apsistojo 2023-06-30 anksti ryte apie 07 val. ryto (duomenys neskelbtini) apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kas jiems išnuomojo, nežino. Kartu su jais vykęs A. apsistojo kartu minėtuose apartamentuose. Raktus nuo apartamentų davė dvejus, vienus pasiėmė jis, o kitus E. Kadangi atvyko neblaivūs, dar išgėrė visi trys alkoholio apartamentuose ir išėjo į miestą pavalgyti. Jis su draugu mokėjo sąskaitas už kavinėse suvalgytą maistą ir gėrimus ir už A., kadangi matė, kad jis neturėjo nei pinigų, nei piniginės, nei mobilaus ryšio telefono, nes vis prašinėdavo duoti paskambinti iš jo mobilaus telefono šeimos nariams. Jis jam duodavo paskambinti, tačiau su kuo jis kalbėdavo, nežino. 2023-06-30 visą dieną šventė ir gėrė Šventojoje visi trys viskas buvo gerai. Atsikėlus 2023-07-01 ryte išgėrė alaus, namuose buvo ir A. ir E. E. pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono, neradus, paprašė jo paskambinti, jis paskambino ir garsas pradėjo skambėti A. kelnių kišenėje. Tada A. ištraukė telefoną ir pasakė, kad susimaišė, galvojo, kad tai jo telefonas, pradėjo atsiprašinėti. Jis, kadangi buvo labai pagiringas, nesuprato, kad jis jokio telefono su savimi neturėjo, todėl nieko blogo nepagalvojo. 2023-07-01 apie 10 val. visi nuėjo pavalgyti į kavinę. Pavalgius ir išgėrus, A. susipažino su dviem kažkokiais jam ir E. nepažįstamais vaikinais, jie prisijungė prie jų staliuko, jų kontaktinių duomenų neturi ir nežino. Jis ant kavinės stalo laikė pasidėjęs apartamentų raktus ir mobilaus ryšio telefoną. Pavalgius jis išėjo vienas susitikti iš kavinės su mergina, su kuria buvo dieną prieš susipažinęs, susitiko su ta mergina prie jūros. Su mergina grįžo į apartamentus 2023-07-01 apie 20 val., tada ta mergina, šiek tiek pabuvus apartamentuose, sugalvojo važiuoti namo ir išvyko. Kiek prisimena, tuo metu raktus jis nuo apartamentų turėjo, nes atsirakino duris. Ar tuo metu kitą raktą turėjo E. nuo apartamentų, jis nežino. Tuomet po kiek laiko į apartamentus grįžo E., jie persirengė, išsimaudė ir sugalvojo eiti į klubą. Jis Šventojoje su savimi turėtame lagamine turėjo 600 Eur grynais kupiūromis. Matė, kad jo mobilaus ryšio telefonas išsikraudinėja ir žinodamas, kad jis negalės atsiskaityti mobilaus ryšio telefonu, telefoną, kuris buvo permatomame dėkliuke (už jo nugarėlės buvo užsikišęs savo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) kortelę) įkišo į laidą krautis, o iš lagamino pasiėmė minėtus 600 Eur. 300 Eur grynais pasiėmė su savimi į naktinį klubą, o likusius 300 Eur grynais pasidėjo į komodos stalčių, esantį apartamentuose. Su E. išėjo į klubą, duris pamena užrakino jis, nes turėjo raktą. A. nuo to laiko, kai išėjo iš kavinės, nematė. Kur jis buvo, nežino. Naktiniame klube jam prireikė jo mobilaus ryšio telefono ir jis su E. grįžo apie 2023-07-01 23 val. į apartamentus atgal. Jam pasirodė keista, nes rado atrakintas apartamentų duris, nors prisimena, kad išeidamas tikrai užrakino. Įėjęs į apartamentus, pamatė, kad juose nėra jo palikto mobilaus ryšio telefono, su už jo nugarėlės buvusia (duomenys neskelbtini) banko kortele. Tuomet patikrino komodą, kur buvo pasilikęs 300 Eur, jų taip pat nerado. Tada E. pradėjo žiūrėti, ar nedingo jo kažkokie asmeniniai daiktai, pastebėjo, kad nėra jo su savimi turėto asmens paso. Daugiau E. dingusių daiktų nepasigedo. Jis pradėjo tikrinti savo lagaminą, kur buvo pasidėjęs savo kelionės drabužius, ir pasigedo savo sportinio kostiumo. Tuomet jis iš savo telefono paskambino apartamentų šeimininkui paklausti, kas čia juos apvogė. Šeimininkas pasakė, kad jis matė, kad į apartamentus valandos bėgyje buvo matęs grįžusį su jais apsigyvenusį trečią asmenį (A.), jis dar jiems pasakė „Ką jūs čia normalūs vyrai, kam jūs tą valkatą čia pasėmėt“, nes jie šeimininkui papasakojo, kad to A. jie nepažįsta, o tik kartu pasiėmė nuo Vilniaus autobusų stoties. Pradėjo galvoti, kaip A. galėjo patekti į apartamentus, tuomet su E. suprato, kad neturi dar vieno duoto rakto nuo apartamentų. Iki to laiko vis kažkuris atsirakindavo apartamentus ir kito rakto nepasigedo. Kadangi buvo nakties metas, jie nenorėjo su E. susigadinti vakaro, todėl nusprendė, kad policiją dėl A. vagystės kvies ryte, todėl, šiek tiek pabuvus apartamentuose, sugalvojo, kad eis atgal į klubą linksmintis. Jam su E. einant iš apartamentų, jis pamatė, kad už apartamentų namo tvoros tupi tamsoje kažkoks žmogus. Jis su E. pradėjo link jo eiti ir pamatė, kad tai yra tupintis A. A., juos pamatęs, pradėjo bėgti, rankose laikė kažkokį pagalį. Jie su E. pradėjo jį vytis, nubėgus apie 1 km nuo apartamentų, prie kažkokio stadiono aukštos tvoros ir miškelio, jis sustojo prie tos tvoros ir atsisuko į juos pulti juos su ta lazda. Pro šalį ėjo jiems nepažįstami du vaikinai ir pamatę, kad juos su E. puls su pagaliu, tie vaikinai iškvietė policiją, nes jis su E. pradėjo jiems rėkti, kad kviestų policiją. A., išgirdęs, kad jie rėkė kviesti policiją, pabėgo į šalimais esantį miškelį. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai, pradėjo šviesti su žibintuvėliais už stadiono tvoros, šalimai tos vietos, kur su pagaliu juos ruošėsi pulti A. ir ten rado E. priklausantį pasą ir jam priklausantį dingusį telefoną. Jokio fizinio kontakto tarp jo, E. ir A. prie stadiono tvoros nebuvo, nes atvyko policijos pareigūnai. Tuomet policijos pareigūnai atidavė jo pasą E., o jam – mobilaus ryšio telefoną, tačiau už jo nugarėlės nebuvo jam priklausančios (duomenys neskelbtini) kortelės. Paskutinį kartą ją matė užkištą už telefono apartamentuose, kai iš vakaro paliko mobilų telefoną krautis ir išėjo į klubą. Policininkai nerado A., pareiškimo dėl pavogtų daiktų jie su E. nerašė, nes tiesiog ėjo švęsti. Kitą dieną į policiją nesikreipė. Nuo to laiko A. nematė. Mano, kad jis paėmė su savimi jam priklausančią (duomenys neskelbtini) kortelę, jos jis asmeniškai nedavė. Jokio A. telefono jis nesudaužė, nes jokio telefono A. visą jų buvimo laiką Šventojoje net neturėjo, jokių 20 Eurų grynais jis jam nedavė. Už savaitės laiko išskrenda į Grenlandiją, ten dirbs.

Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis važinėja dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl retai būna Lietuvoje, kitą savaitę taip pat išvyksta. Jo draugas yra S. Š. 2023-06-29 sugalvojo su savo draugu S. nuvykti pašvęsti į Šventąją. Visas dienas jis buvo labai neblaivus, todėl daug ko gali neatsiminti. Vyko iš Vilniaus autobusų stoties „Bolt“ automobiliu, jį iškvietė kažkokio baro, kuriame Vilniuje gėrė, barmenė, o kartu su juo ir S. vyko į Šventąją jam nepažįstamas vaikinas vardu A., su kuriuo tą naktį susipažino Vilniaus bare. Tas asmuo pasiprašė kartu su jais vykti prie jūros, o kadangi jie buvo gerai nusiteikę, neblaivūs, todėl sutiko jį vežtis kartu, tačiau pastebėjo, kad A. su savimi pinigų neturi, už jį jie viską mokėjo, kadangi buvo su S. grįžę neseniai po darbų užsienyje ir turėjo nemažai su savimi pinigų švęsti. Nuvyko visi trys į Šventąją ir apsigyveno apartamentuose (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Apartamentuose apsigyveno visi trys kartu, šeimininkas davė du raktus, vieną pasiėmė jis, o kitą – S.. A. neturėjo su savimi mobilaus ryšio telefono, todėl visą laiką prašinėjo E. ir S. duoti paskambinti, jie jam duodavo. Jis pamena, kad kažkurį rytą, būnant apartamentuose, jis nerado savo mobilaus ryšio telefono, o paprašius S. jam paskambinti, telefonas pradėjo skambėti A. kelnių kišenėje. Tuomet ir suprato, kad A. gali juos apvogti, todėl su S. jau pradėjo juo nepasitikėti, nors A. aiškino, kad telefoną įsidėjo per klaidą. Pamena, kad S. su savimi turėjo, jam priklausančią (duomenys neskelbtini) kortelę, kurią laikė pasidėjęs apartamentuose prie grynųjų pinigų stalčiaus komodoje. Kiek jis prisimena, jiems būnant Šventojoje, iš pradžių jis mokėjo už jų visų trijų vaišės ir alkoholį, tačiau vėliau jis pametė savo asmeninę banko kortelę, tuomet už jų išlaidas pradėjo mokėti S. savo (duomenys neskelbtini) kortele. Visas tas dienas buvo labai neblaivus, todėl nežino, kuriuo momentu dingo vienas iš raktų, kuriuos jis su S. turėjo nuo apartamentų, tačiau kadangi nuolat linksminosi ir vartojo alkoholį, vienas kažkuris iš jų vis turėjo raktą, todėl jie to antro rakto nepasigedo. Kažkurią dieną ji norėjo, kad A. dingtų iš namų, todėl jis jam davė 20 Eurų ir pasakė, kad jis varytų iš jų apartamentų. Tuo metu raktų dar nebuvo pasigedę, kuri tai buvo diena, jis neatsimena. Jis nuėjo maudytis apartamentuose, o išėjęs, A. nerado. Galvojo su S., kad už jo duotus 20 Eur A. išvyko namo. Susiruošė eiti į naktinį klubą švęsti toliau, nors namuose S. jau buvo pasigedęs savo turėtų treningų ir telefono bei kažkiek grynųjų pinigų, laikytų apartamentų komodoje, o jis pasigedo jam priklausančio paso. Suprato, kad A. juos iš jų pavogė, tačiau į policijos įstaigą nesikreipė, nes norėjo linksmintis, galvojo kreiptis ryte. Pasakė apartamentų šeimininkui, kad A. iš apartamentų pavogė jiems priklausančius daiktus, o šeimininkas pasakė, kad kam jūs tokį žmogų išvis čia atsivežėt ir minėjo, kad jis matė, jog A., jiems su S. nebūnant apartamentuose, vis vaikščiojo į apartamentus. Kas vyko toliau, jis nelabai pamena, nes buvo girtas. Kažkuriuo momentu, išėjus iš apartamentų, prie apartamentų tvoros pastebėjo, kad kažkas tupi. Priėjęs pamatė, kad tupi tamsoje pasislėpęs A., rankose laikė metalinį strypą. Jie supratę, kad A. juos puls, pradėjo jį vytis. Jis pamatė gatvėje su neįgaliojo vežimėliu važiuojantį jam nepažįstamą žmogų, kuriam pradėjo rėkti, kad kviestų policiją. Neilgai trukus, kažkur prie stadiono ir miškelio Šventojoje, tikslaus adreso nežino, atvyko policijos pareigūnai. A., išgirdęs, kad atvyksta policija, nubėgo į šalimais esantį miškelį, o jam S. sušuko, kad A. kažką permetė prie šalimais buvusios stadiono tvoros. Atvykus policijos pareigūnams, A. jie nerado, tačiau toje vietoje, kur jis stovėjo prie tvoros ir bėgo į miškelį, buvo rastas S. mobilaus ryšio telefonas ir jo pasas. Mano, kad A. juos buvo pavogęs, o išsigandęs atvykstančios policijos, išmetė. Po šio įvykio S. pasigedo ir su savimi apartamentuose turėtos (duomenys neskelbtini) kortelės. Mano, kad ją pavogė A., kai dingo ir jo pasas bei S. telefonas su pinigais. S. jam priklausančios (duomenys neskelbtini) kortelės nedavė A., A. ją pavogė. Jis savo pasą atgavo, jokių kitų jo asmeninių daiktų A. nepavogė. S. atgavo savo telefoną, o dėl dingusio treningo ir pinigų S. gali kreiptis į policijos įstaigą asmeniškai, kiek žino, S. nesikreipė. Apartamentų šeimininkui mokėjo 70 Eur baudą už dingusį raktą ir naują spyną. Viskas tuo ir pasibaigė, daugiau su A. nei jis, nei S. nebendravo, kur jis dingo, nežino.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba pagal individualią veiklą, nuomoja apartamentus adresu (duomenys neskelbtini), toks yra adresas, nors apartamentai yra Šventojoje. Apartamentų pavadinimas yra (duomenys neskelbtini). 2023-06-30 jo dviejų kambarių apartamentus išsinuomojo vienas vaikinas vardu S., pavardės neatsimena, tačiau jis atvyko dar su dviem vaikinais. Jie atvyko labai anksti ryte, iki 6 ryto. Jie apsigyveno visi trys kartu. Jis vaikinams davė pradžiai vieną raktą, o antrą dieną S. paprašė dar vieno rakto, kadangi nurodė, kad su draugu, kuriam irgi duot nori raktą, vaikšto kartais atskirai. Vaikinams viešint apartamentuose, jis pastebėjo, kad vaikinai pradėjo nesutarti, todėl jis paklausė S., kas tas trečias vaikinas, ar jis yra jų draugas ir S. jam atsakė, kad jis nėra jų draugas, o tiesiog jį pasiėmė kartu vykti prie jūros iš Vilniaus autobusų stoties, jis jiems buvo iki tol nepažįstamas. Tai iš pradžių kaip supranta viskas buvo gerai tarp vaikinų, tačiau antrą dieną jau tie du vaikinai iš kurių vienas buvo S., jau nenorėjo to trečio, lyg varė jį lauk iš apartamentų, jam užsiminė, kad lyg dingę yra tų dviejų vaikinų pinigai. Taip pat sakė, kad dingo ir pasas kažkurio iš vaikinų, kas daugiau dingę, jam nenurodė. Viešnagės metu jis matė, kad tiems dviem vaikinams nesant apartamentuose, tas trečias buvo prie apartamentų, miegojo prie staliuko, ar ėjo į vidų, jis nematė. Kad tas trečias vaikinas turėtų raktą nuo apartamentų jų viešnagės metu, jis nepastebėjo. Kai S. jam pasakė, kad dingo pinigai ir pasas, jis jam pasiūlė kreiptis į policiją, S. su draugu nurodė, kad juos galėjo apvogti tas trečias su jais buvęs vaikinais, kurį buvo sutikę Vilniaus stotyje ir atsivežę kartu prie jūros. Kiek žino, iš pradžių į policiją vaikinai nesikreipė, tačiau žino, nes jam S. pasakojo, kad tas trečias vaikinas bėgo nuo S. su draugu ir permetė per stadiono tvorą dokumentus, o pinigų jis neatgavo. Jam nieko nėra žinoma apie viešnagės metu S. su savimi turėtą banko kortelę (duomenys neskelbtini), taip pat jam nėra žinoma apie kortelės dingimo aplinkybes. Kitą dieną pradėjo ieškoti su S. antro rakto, kurį jam buvo davęs, apieškojo apartamentus, galvojo gal užkritę už lovos apartamentuose, tačiau S. nerado ir nurodė, kad raktą bus pavogęs tas trečias su jais buvęs vaikinas. Už pamestą raktą S. su draugu sumokėjo 70 Eur, nes dar buvo palikti labai netvarkingi apartamentai, kažkas lyg sulaužyta.

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, daroma išvada, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta, kadangi A. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), priklausančią S. Š. Be to, A. B. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudojo neteisėtai valdomą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę) ir jos duomenis – traukinyje inicijavo vieną finansinę operaciją atsiskaitydamas už kelionės bilietą elektronine mokėjimo priemone – (duomenys neskelbtini) banko kortele, išduota S. Š. vardu.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, taigi, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas – procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (areštu) bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. B. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, į priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas, į psichiatrinio gydymo įskaitą įrašytas, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog A. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla. Kaltinamasis A. B. yra nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. B. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Kaltinamojo A. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. B. skirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, arešto bausmę A. B. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. B., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio 1 dalimi, konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša bausmės atlikimo vietos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Jakučiūnienė