Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovo atstovams M. N., advokato padėjėjui Gintarui Degimui, trečiajam asmeniui V. J. (V. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo DNSB „Laukma“ ieškinį atsakovėms G. J., N. P. (A.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. J. (V. J.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė N. P. (A.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Ieškinį įrodinėja pateiktais su ieškiniu rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu trečiais asmuo su ieškiniu nesutinka, ginčija bendrijos įsteigimo teisėtumą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. S. parodė, kad ginčo daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso butas, kuriame gyvena apie 18 metų. Paaiškino, jog gyvena penktame namo aukšte ir prasta stogo būklė problemų kėlė apie 15 metų, nuolat bėgdavo vanduo, drėgdavo sienos, todėl stogui buvo būtinas kapitalinis remontas. Po stogo remonto stogo būkle yra patenkinta.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad gyvena ginčo daugiabučiame name, pirmame aukšte. Nors pati už stogo remonto darbus sumokėjo, tačiau laiko, kad nebuvo reikalinga atlikti kapitalinį stogo remontą ir šiems darbams atlikti samdyti rangovą. Paaiškino, kad kai kurie namo gyventojai buvo užlipę ant stogo ir rado keletą skylių, kurias norėjo užtaisyti savo jėgomis, nesamdant rangovo, tačiau bendrijos pirmininkė tokioms iniciatyvoms pasipriešino ir buvo nuspręsta samdyti rangovą bei atlikti kapitalinį stogo remontą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, nustatyta, kad atsakovės yra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtės: atsakovei G. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 64,28 kv.m. bendro ploto, atsakovei N. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 47,23 kv.m. bendro ploto (b. l. 48-49). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkai yra įsteigę bendriją „Laukma“ (b. l. 15-16), kuri vykdo namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą, eksploatavimą, remontą, renovaciją, priskirto žemės sklypo tvarkymą, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą, kitų bendrų teisių ir interesų gynimą ir apsaugą (b. l. 6-14, DNSB „Laukma“ įstatų 1, 9 punktai). 2011-06-09 bendrijos susirinkime narių balsų dauguma nutarta atlikti daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį stogo remontą už 56984,11 Lt sumą (b .l. 17-19). 2011-07-25 ieškovas ir rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį dėl namo stogo remonto darbų 55854,23 Lt sumai (b. l. 26-28). (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbai atlikti ir priimti 2011 m. rugsėjo mėn. 55854,23 Lt sumai (b. l. 30). Atsakovės proporcingai joms priklausančios bendrosios nuosavybės daliai už stogo remontą neapmokėjo, atsakovė G. J. už stogo remonto darbus liko skolinga 899,92 Lt, atsakovė N. P. nuo 2010 m. gruodžio mėn. taip pat laiku ir tinkamai nemoka ir mokesčių už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. susidarė bendras 908,56 Lt įsiskolinimas, iš kurio 661,22 Lt sudaro skola už stogo remontą (b. l. 34-35).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose bendraturčio pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, publikuota Tesimų praktikoje Nr. 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, tai pat yra konstatavęs, kad buto ar kito objekto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi, atsakovės, nesvarbu yra Bendrijos narės ar ne, nėra atleidžiamos nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Įstatymai nenumato išimčių nė vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovės, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pažymėtina, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi, CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, publikuota Tesimų praktikoje Nr. 32). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, jog atsakovės apmokėtų susidariusias skolas: atsakovė G. J. už stogo remonto darbus, atsakovė N. P. (A.) – ne tik už stogo remonto darbus, bet ir už eksploatacines, administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai skundėsi prasta namo stogo būkle, prašė stogą remontuoti (b.l. 99), buvo atlikta namo butų savininkų apklausa dėl stogo remonto reikalingumo, dauguma namo butų savininkų išreiškė norą organizuoti stogo remonto darbus (b .l. 20-23). Ieškovas organizavo apklausą stogo remonto darbų rangovui parinkti, iš gautų komercinių pasiūlymų (b.l. 101-105) išrinka UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2011-07-25 pasirašyta rangos sutartis (b.l. 26-28), 2011 m. rugsėjo mėn. priimti atlikti darbai (b.l. 30), rangovui sumokėta 55854,23 Lt (b.l. 38-42). Byloje nėra ginčo, kad stogas buvo suremontuotas, atsakovė G. J., jos sutuoktinis trečiasis asmuo V. J. ginčija pačios bendrijos įsteigimo teisėtumą (b.l. 54-55, 62, 63-64). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys iškeltas dėl skolos priteisimo, byloje nėra jokių duomenų, kad teisme būtų nagrinėjamas ginčas dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo ar bendrijos narių susirinkimo protokolų teisėtumo ir pagrįstumo bei jų nuginčijimo. Tokie reikalavimai priešieškiniu nėra pareikšti ir nagrinėjamoje byloje, todėl bendrijos „Laukma“ įsteigimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vertinant kitą nesutikimo su ieškinio argumentą, jog nebuvo poreikio remontuoti visą namo stogą, o užteko suremontuoti apie 20 kv.m. (b .l. 54-55, 62), atsižvelgtina į tai, kaip tokioje situacijoje turėtų būti paskirstyta įrodinėjimo našta. Bendras bylose galiojantis rungtyniškumo principas (CPK 12, 178 straipsniai) lemia, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti būtent tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (ieškinį) arba atsikirtimus į juos (atsiliepimą, priešieškinį). Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovės įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovas turėjo įrodyti faktiškai ir teisėtai organizavęs stogo remonto darbus, savo reikalavimo teisę bei jo dydį. Tokius įrodymus į bylą ieškovas pateikė, t.y. duomenis, kad namo gyventojai skundėsi prasta stogo būkle, šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai; atitinkamą gyventojų prašymą (b.l. 99); visų butų savininkų apklausą (b.l. 20-23); duomenis, susijusius su rangovo parinkimu ir atliktų darbų verte (b.l. 30, 101-105). Tuo tarpu atsakovėms atsirado įrodinėjimo pareiga minėtus faktinius duomenis paneigti, atsikertant į ieškinį įrodyti, jog tinkamas rezultatas galėjo būti pasiektas ir remontuojant ne visą namo stogą, o, kaip nurodo, apie 20 kv.m. (b.l. 54-55, 62), kad stogą buvo galima suremontuoti mažesnėmis sąnaudomis, kad tokia darbų apimtis nebūtų kėlusi grėsmės namo gyventojams, jų turtui. Tačiau šios aplinkybės byloje įrodinėjamos nebuvo, atsikirtimai grįsti deklaratyviais teiginiais, savo atsikirtimų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovės nepagrindė ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ši byla aiškiai dispozityvi, atsakovė G. J., kuri vienintelė teikė duomenis į bylą, siekia savo asmeninių interesų patenkinimo, mėgindama paneigti jai kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui pagal įstatymą tenkančią pareigą, todėl teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus šioje byloje teisinio pagrindo nebuvo (CPK 179 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovių pareiga išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus yra besąlyginė ir imperatyvi, į tai, kad atsakovės nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog stogo remonto darbai nebuvo atlikti, ar atsakovei N. P. (A.) nebuvo suteiktos komunalinės ir eksploatacinės paslaugos bei kad ieškovo pateikti paskaičiavimai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, į tai, kad atsakovės ieškovo nurodyto įsiskolinimo dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė, konstatuotina, jog ieškinys yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės G. J. priteistina 899,92 Lt skola už stogo remontą, iš atsakovės N. P. (A.) priteistina 908,56 Lt skola, kurią sudaro 661,22 Lt suma, proporcingai už tenkančią dalį už stogo remontą, bei 247,34 Lt už komunalines bei eksploatacines paslaugas (CPK 187, 200 straipsniai).

Iš atsakovių ieškovui priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 54,00 Lt žyminis mokestis, 900,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; iš viso 954,00 Lt (b .l. 5, 43, 45, 106-107). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, teisinių konsultacijų teikimą, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, ieškovo prašomos priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos nelaikytinos nepagrįstomis, jomis teisingai atlygintos realiai ieškovo atstovo patirtos darbo ir laiko sąnaudos, prašomos priteisti išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 900,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, todėl priteistina. Atsižvelgiant į iš kiekvienos iš atsakovių priteisto įsiskolinimo dalį, ieškovui iš atsakovės G. J. priteistina 475 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės N. P. (A.) – 479 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui DNSB „Laukma“ iš atsakovės G. J. 899,92 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 899,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 475,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui DNSB „Laukma“ iš atsakovės N. P. (A.) 908,56 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 908,56 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 479,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.