- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- 1-2246-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30381-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- M. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2016-06-27, apie 13.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, griebė ranka sugyventinę K. G. už kairio žasto ir jį stipriai suspaudė, po to griebė ją už kairio dilbio ir taip pat stipriai suspaudė, o tada vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairės pusės petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste ir kairiame dilbyje.
Motyvuojamoji dalis
K. M. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo M. B. duotais parodymais, kad su K. G. susistumdė, bet nepamena, kad jai būtų trenkęs. Narkotinių medžiagų nevartoja, į įskaitas įrašytas nėra. Maždaug prieš metus laiko jis yra gulėjęs ligoninėje Naujojoje Vilnioje. 2016-06-27 kartu su K. G. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Susipyko, nes K. G. jam pasakė, kad jos mama jai sakė, kad jis jai per prastas. Įskaudintas tokių žodžių ir norėdamas ją įžeisti, pasakė, kad ji jam per prasta ir pavadino ją „stora kiaule“. Po K. G. žodžių nutarė nueiti pas K. G. mamą ir su ja pasikalbėti. |Išėjo į laiptinę ir norėjo užeiti į šalia esantį K. G. butą, kur ji gyvena su savo mama. K. G. jo į savo buto neįleido ir jie laiptinėje susistumdė. K. G. papurškė jam dujų balionėliu. Po šio įvykio jis nuėjo į savo automobilį, stovintį kieme, nusiramino ir grįžo namo. K. G. taip pat nuėjo namo. 2016-06-28 K. G. vėl buvo atėjusi pas jį, kartu gėrė alų, tačiau jokių pykčių tarp jų nebuvo. Išgėrus alaus, K. G. išėjo namo. Po to, kai ji išėjo, praėjus ilgam laiko tarpui atvažiavo policija ir išvežė jį į policijos komisariatą. Jis taip ir nesuprato, dėl ko K. G. jam iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio jis labai gailisi ir nori su K. G. susitaikyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios K. G. duotais parodymais, kad nuo 2002 m. ji gyvena su sugyventiniu M. B.. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgiasi neadekvačiai, smurtauja. 2016-06-27, apie 13.00 val., M. B. buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Į jos buto duris pradėjo laužtis M. B.. Ji atidarė duris. M. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis norėjo patekti į jos butą. Kadangi ji M. B. neįleido, tada jis jai sudavė kumščiu vieną smūgį į kairės pusės petį. Nuo suduoto smūgio ji patyrė stiprų fizinį skausmą, tačiau sugebėjo išstumti M. B. iš buto. Apie šį įvykį ji pranešė policijai, tačiau pareiškimo nerašė. Po šio įvykio M. B. dar kelis kartus daužė į jos buto duris, todėl ji kvietė policiją. M. B. nuolat trukdo jai ir jos mamai O. J. ilsėtis, išjunginėja elektrą, grasina nužudyti. Jo grasinimus ji supranta kaip realius, kadangi praeityje jis daug kartų prieš ją smurtavo (b.l. 12-13).
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2016-06-29 ,apie 00.45 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtauja buvęs sugyventinis. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė K. G., kuri paaiškino, kad buvęs sugyventinis M. B., būdamas neblaivus, sudavė jai į kairį petį, spardė jos buto duris, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Smurto atvejų yra buvę ir anksčiau. M. B. dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje, todėl nieko konkrečiai nepaaiškino. (b.l. 17-18)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-06-30 specialisto išvada Nr. G 1978/2016 (01), kurioje konstatuota, kad K. G. sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2016-06-27). K. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 16)
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas kartu su tuo asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. B. ir K. G. nusikalstamos veikos padarymo metu siejo artimi ryšiai, todėl nukentėjusioji teisingai pripažinta M. B. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis M. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, dydžiu, įpareigojamais (b.l. 42-43).
M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. B. administracine tvarka baustas, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 36-39), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l.50), dirba (b.l. 40).
Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis M. B. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2016-06-29, 01.39 val., iki 2016-06-29, 11.20 val. (1 para).
Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti- paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į. M. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Uždrausti M. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, vartoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2016-06-29, 01.39 val., iki 2016-06-29, 11.20 val. (1 parą), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas (BK 65 str.).
M. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.