Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-76-300/2009 Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.2.3.

2009 m. liepos 9 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas 7 klasės, nevedęs, nedirbantis, gyv., (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2002-01-22 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d., 242 str. 1 d.- 1 metams su ¼ turto konfiskavimu, taikant BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, į pareigojant atlikti 200 valandų nemokamų darbų; 2) 2002-03-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., - 9 mėn. laisvės atėmimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2002-01-22 Joniškio apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 m . 1 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2006-06-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistumui išnykus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, 2009 m . sausio 4 d. laikotarpyje nuo 23 val. 30 min. iki 2009 m . sausio 5 d. 1 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) , iš asmeninių paskatų, tyčia, savo šeimos nariui - sugyventinei, su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, t.y. G. P. smogė kumščiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, o pastarajai pargriuvus ant žemės, gulinčiai spyrė kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais suduodamas nukentėjusiajai G. P. 64 (šešiasdešimt keturis) smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajai trauminį kepenų plyšimą, kraujosruvą riebaliniame audinyje apie kairį inkstą, dešinės pusės 1-11 šonkaulių, kairės pusės 1-12 šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, dešinio plaučio plyšimą, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvą viršugalvio priekinėje dalyje, veide, ausų kaušeliuose, kakle, liemens srityje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, keliuose, kairiame dilbyje, plaštakose, muštines žaizdas lūpose, nubrozdinimus dešiniame momenyje, veide, pasmakrėje, kryžkaulio projekcijoje, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė, tokiu būdu tyčia nužudė G. P..

Apklaustas kaltinamuoju R. B. kaltu pripažino ir parodė, kad nuo 2008 m. vasaros pabaigos, rudens pradžios pradėjo gyventi su kartu G. P., tačiau bendro ūkio nevedė, G. P. girtuokliavo, girta vaikščiodavo po kaimą, buvo ją išvaręs, o paskui ji pasiprašė gyventi ir gyveno kaip nuomininkė, nors miegojo vienoje lovoje. 2009 m . sausio 4 d. apie 11 val. pas jį į namus atėjo A. A. ir G. P.. Jie atsinešė vieną 2 litrų plastikinį butelį alaus „Fortas" 8,1 proc. stiprumo ir visi alų išgėrė. Tuo metu G. P. negėrė, kažkuo skundėsi. Baigiant gerti alų atėjo E. L. ir visi išėjo pas jį, o G. P. liko namuose. Po to atėjus E. L., visi nuėjo pas V. L. į namus, kur vėl gėrė parneštą „FORTAS" alų. Apie 16 val., grįžęs į namus, G. P. rado žiūrinčią televizorių. Apie 17 val. nuėjo pas Ž. ir nusinešė neišgertą alų. Pas Ž. namuose buvo M. M., G. P. ir Ž. tėvas, ir vėl gėrė už V. Ž. 30 litų nupirktą alų. Vėliau kažkas pasigedo G. P., todėl paskambinęs telefonu pasikvietė ją pas Ž.. Ar atėjusi G. P. girtavo, nematė, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ir nepamena tiksliai kas vyko vėliau, nes užmigo. Atsibudęs apie 22 val. rado visus stipriai girtus, tame tarpe ir G. P.. Nuo girtumo G. P. buvo pradėjusi snausti. Pakėlęs vadino eiti namo, tačiau ji nenorėjo, prašė namų rakto, bet ji pasakė neturinti. Tuomet supykęs, smogė sėdinčiai ant lovos G. P. delnu per veidą, apžiūrėjo jos rūbų kišenes, tačiau rakto nerado. G. P. po smūgio iš nosies ar lūpos pradėjo bėgti kraujas. V. Ž. paliepus eiti į namus ir ten aiškintis, su G. P. išėjo namus. Einant namo G. P. dėl girtumo kelis kartus nugriuvo ant žemės. Nugriuvus nenorėdavo keltis ir sėdėdavo. Nuo Ž. iki namų yra apie 100 m atstumas. Namo ėjo maždaug apie 10-15 minučių. Atėjęs prie savo namų durų pamatė, kad durys užrakintos pakabinama spyna, todėl vėl paprašė G. P. namų rakto. Ji nerišliai kalbėjo visokias nesąmones ir taip jį suerzino. Supykęs smogė ranka G. P. į veidą, nuo smūgio pastaroji atsisėdo ant žemės. Liepė keltis, tačiau ji nesikėlė, tuomet spyrė jai į sėdmenis. Palikęs ją sėdinčią, nuėjo pas B. G.. Gavęs peilį norėjo atidaryti duris, tačiau nepavyko. Kadangi lauke buvo šalta, kėlė G. P. norėdamas ją įvesti pas patėvį. Jai sėdinčiai spyrė koja, nemažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas. Galėjo kliūti į galvą, krūtinę. Po smūgių ji parviro ant žemės. Paėmęs ją už rūbų nutempė per žemę link B. G. buto. Tempiant G. P. išsivilko iš striukės, todėl paėmęs už pažastų abiem rankom įtempė į butą. Įtempęs G. P. į virtuvę pamatė, kad jai nusmukusios kelnės, ji nekvėpavo, suprato, kad G. P. mirė. Pripažįsta, kad ji galėjo mirti dėl jo suduotų smūgių, tačiau jo manymu jis tiek smūgių nesudavė, bet sutinka atlyginti laidojimo išlaidas. Mano, jog nukentėjusiosios prašoma neturtinė žala yra per didelė.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad G. P. buvo jos dukra. Iki 2008 m . birželio mėnesio dukra kartu su anūke S. P. gyveno pas ją. Nuo birželio mėn. G. P. apsigyveno pas R. B.. Laikotarpyje nuo 2008 m. birželio iki gruodžio mėnesio G. P. sugyventinis R. B. buvo dukrą sumušęs 3 kartus. Vieną kartą pati matė kraujosruvas ant G. P. kūno, sumuštą veidą, praskeltą lūpą. Dukra nuolat girtavo, ypač paskutinį pusmetį kai pradėjo gyventi su R. B.. Prašo priteisti 3574 Lt laidojimo išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė gavusi 1040 Lt laidojimo pašalpą, tačiau šiai sumai nesumažo ieškinio.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 1998 metais mama G. P. buvo išsiskyrusi. Jis gyveno pas tėvo R. P. tėvus, su mama gyveno sesuo S. P.. Po skyrybų susitikdavo su mama, tarpusavyje bendraudavo. Mama rūpinosi juo, padėdavo pagal išgales materialiai. Paskutinį kartą su mama bendravo telefonu prieš Kalėdas. Kaltinamojo R. B. nepažįsta, kad jis gyveno kartu su mama, sužinojo tik iš sesers. Kadangi buvo išvykęs dirbti į Švediją, kaip gyveno mama paskutiniu metu, nežinojo.

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad po tėvų skyrybų kartu su mama atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas močiutę L. Š.. Brolis E. P. liko gyventi pas tėvo R. P. tėvus Šiauliuose. Nuo 2008 m. vasaros mama G. P. pradėjo gyventi pas R. B.. Su mama dažnai susitikdavo, bendraudavo telefonu. Apie savo santykius su R. B. mama nieko nepasakojo. Paskutinį kartą su ja bendravo telefonu per Kalėdas, mama nuolat girtavo.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2009 m. sausio 4 d. apie 16 val., geriant alų su G. P. ir M. M., atėjo R. B., kuris atsinešė 2 l alaus butelį. Vėliau R. B. paskambino savo sugyventinei G. P. ir pakvietė ją ateiti. Atėjusi G. P. kartu su jais gėrė alų. Apie 22 val. – 22 val. 30 min. R. B. susiruošė eiti į namus, bei pakvietė kartu eiti savo sugyventinę, bet G. P. atsisakė eiti. Tuomet R. P. pareikalavo duoti nuo namų raktą. G. P. rakto nedavė. Tada tarp sugyventinių kilo konfliktas, kurio metu R. B. trenkė G. P. į veidą. G. P. veide pasirodė kraujas, todėl G. P. padėjo nusivalyti kraują. G. P. atsigulė šalia esančiame kambaryje į lovą, nes buvo labai girta. Kurį laiką dar visi gėrė alų, tačiau R. B. nenurimo ir vis kabinėjosi prie G. P., reikalavo rakto nuo namų. Neapsikentęs liepė jiems eiti į namus ir ten aiškintis. Kartu su M. M. ir G. P. parėjo toliau alų gerti į tėvo S. Ž. į kambarį, bei nematė, kada išėjo sugyventiniai. Apie 23 val. 30 min. atėjo E. L. nešinas alumi. Po kurio laiko E. L. paskambino R. B. ir pasakė, kad nužudė G. P..

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 14/ 09(04) matyti, kad G. P. mirtis įvyko nuo trauminio kepenų plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Į tai nurodo mirusiosios kūno tyrimo metu rastas kepenų plyšimas ir 1200 ml kraujo susikaupimas pilvo ertmėje. G. P. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 35-48 valandas iki jos kūno tyrimo pradžios 2009-01-06 d., 12 valandos. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Mirusiosios G. P. kraujyje rasta 3,23 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. G. P. trauminis kepenų plyšimas, kraujosruva riebaliniame audinyje apie kairį inkstą, dešinės pusės 1-11 šonkaulių, kairės pusės 1-12 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruvos viršugalvio priekinėje dalyje, veide, ausų kaušeliuose, kakle, liemens srityje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, keliuose, kairiame dilbyje, plaštakose, muštinės žaizdos lūpose, nubrozdinimai dešiniame momenyje, veide, pasmakrėje, kryžkaulio projekcijoje padaryti kietais bukais daiktais paros bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminio kepenų ir dešinio plaučio plyšimų, daugybinių abipusių šonkaulių lūžių. G. P. mirtis įvyko nuo trauminio kepenų plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Visi G. P. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Tikėtina, kad nukentėjusioji po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti). Tikėtina, kad G. P. po trauminio kepenų plyšimo padarymo galėjo išbūti gyva keletą valandų. G. P. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 64 smūgių bukais kietais daiktais. G. P. kūne rasti sužalojimai padaryt keliais bukais kietais daiktais ar įrankiais. Į tai nurodo kūne rastų sužalojimų morfologinė įvairovė (1 t., b.l. 41-44).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. B. parodė, kaip ir kur jis mušė G. P.. (t.1, b.l. 137-143). Iš 2009-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kur buvo rastas nuogas G. P. kūnas su smurto žymėmis (1 t., b.l. 12-15).

Dėl kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. B. kaltė dėl G. P. nužudymo įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, liudytojo parodymais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis tiek smūgių nesudavė, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad G. P. kūne rasti sužalojimai padaryti bukais daiktais ar įrankiais, kas atitinka kaltinamojo parodymus, apie smūgio sudavimą G. P. dar V. Ž. namuose, po to jos mušimą rankomis ir spardymą kojomis į įvairias kūno vietas pakeliui į namus. Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant kelio, kuriuo ėjo kaltinamasis su G. P., keliose vietose matomos kraujo dėmės (t.1 b.l. 16-17), G. P. veide matyti daugybiniai veido sumušimai, o kūne rasti daugybiniai sužalojimai - įvairūs lūžiai. Padarytų sužalojimų pobūdis ir jų kiekis byloja apie kaltinamojo neribotą agresiją ir prasiveržusį pyktį. Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą teigti, kad kaltinamasis mušė G. P. ne tik prie namų, bet ir kelyje į namus. Ant tvoros užmesta G. P. liemenėlė patvirtina šią išvadą. Pats kaltinamasis nurodė, kad begeriant pas V. Ž. dėl girtumo buvo užmigęs, o atsibudęs vėl gėrė, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis buvo girtas, todėl negali detaliai nurodyti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis, būdamas girtas, suduodamas rankomis ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, iš viso sudavė G. P. 64 smūgius. Kad G. P. mirė dėl kaltinamojo suduotų smūgių, patvirtina specialisto išvada. Iš alkoholio matavimo prietaiso akto matyti, kad ir po nusikaltimo padarymo : 2 val. 40 min., jam nustatytas girtumas -2,58 promilės (t.1 b.l. 111).

Kaltinamasis nurodo, kad buvo susipykęs su G. P. ir ji paskutiniu metu gyveno kaip nuomininkė, nors pripažino, kad miegojo kartu. Kad G. P. gyveno pas kaltinamąjį, nurodė ir nukentėjusiosios L. Š. ir S. P.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, girtaudamas pas V. Ž., paskambino jo namuose buvusiai G. P. ir pakvietė ją ateiti pas V. Ž.. Užrakinusi kambarį, G. P. atėjo pas V. Ž. į namus, kur girtavo ir kaltinamasis, o konfliktas ir kilo dėl G. P. pamesto rakto nuo jų bendro būsto. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamąjį ir G. P. siejo bendro gyvenimo šeimyniniai ryšiai, o tai, kad G. P. girtavo ir nekūrė materialinių vertybių jų bendram labui, kad buvo susipykę, neturi reikšmės vertinant G. P., kaip sugyventinės statusą.

Šeimos nario sąvoka nėra tiesiogiai įtvirtinta Civiliniams kodekse. Teisinėje literatūroje „šeima“ apibrėžiama kaip grupė fizinių asmenų, kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai, atsirandantys neįregistravus bendro gyvenimo - santuokos (sugyventiniai). Akivaizdu, kad gyvenant nors tik keletą mėnesių kartu, kaltinamąjį su G. P. siejo asmeniniai santykiai, todėl ji laikoma kaltinamojo R. B. šeimos nare. Teismas kaltinamojo parodymus, kad G. P. pas jį gyveno kaip nuomininkė, atmeta, nes tokie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertina juos kaip gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybės laipsnį.

Taigi, kaltinamasis R. B., nužudydamas šeimos narį, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas girtas, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

R. B. kaltinamas nusikaltimo padarymu, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad šį nusikaltimą padarė netiesiogine neapibrėžta tyčia, tačiau kaltinamasis gyveno nesilaikydamas socialinių vertybių skalės, girtavo, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jam skirtina reali laisvės atėmimo, sankcijoje numatyta už padarytą nusikaltimą bausmė, artima bausmės vidurkiui.

Nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, tačiau mažinant priteistiną sumą - minusuojant gautą laidojimo pašalpą. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 2534 Lt laidojimo išlaidų. Nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo taip pat pagrįstas ir įrodytas, nes dėl dukters nužudymo motina L. Š. patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, o prašoma suma nėra per didelė, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai. Iš kaltinamojo priteistina 50 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai L. Š..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2009 m. sausio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš R. B. 2534 Lt laidojimų išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai L. Š..

Daiktinius įrodymus : sportinius batelius, kepurę, pirštines, raktą, moterišką megztinį raudonos spalvos, striukę, žalsvos spalvos megztinį, liemenėlę, saugomus Joniškio PK, perduoti nukentėjusiajai L. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui per šį teismą.