Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje, išnagrinejusi D. V., itariamo padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2009 m. gegužes 12 d. nutarties, kuria pratestas jo suemimo terminas 2 menesiams, skaiciuojant ši termina nuo 2009-05-15,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo itariamas pagal BK 178 str. 3 d., veliau itarimas jam buvo pakeistas, šiuo metu jis itariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas savanaudišku paskatu – užvaldyti vilkika VOLVO FH 42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su refrižeratoriumi SCHMITZ, valst. NR. duomenys neskelbtini),, pakrautu vyno kroviniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis ir nenustatytoje vietoje del savanaudišku paskatu nužude Baltarusijos Respublikos pilieti Valery P. V., gim. 1968-05-06 ir tokiu budu užvalde vilkika VOLVO FH 42, valst. Nr. duomenys neskelbtini),, su refrižeratoriumi SCHMITZ, valst. NR. duomenys neskelbtini),, pakrautu vyno kroviniu, t.y. jis itariamas padares nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d., 9 p.

Ikiteisminio tyrimo teiseja iš dalies patenkino prokurores pareiškima ir pratese D. V. suemimo termina 2 menesiams, motyvuodama savo sprendima tuo, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, jog D. V. ivykde jam inkriminuota nusikaltima, budamas laisveje jis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu ar teismo bei darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 2 d., 4 d.).

Teismo posedyje D. V. gynejas praše skunda tenkinti, prokurore – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sutinkamai su Aukšciausiojo Teismo išaiškinimais bei susiklosciusia teismine praktika, teisejai, skirdami suemima bei pratesdami suemimo termina, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d., nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu.

Teismo nuomone, šioje bylos tyrimo stadijoje skirti D. V. griežciausia kardomuju priemoniu ruši nebuvo istatyminio pagrindo, teismo sprendimas neatitinka anksciau paminetu istatymu reikalavimu.

Sutinkamai su BPK 121 str. 2 d., teisejas, spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare jam inkriminuota nusikaltima. Apylinkes teismo nutartyje padaryta išvada, jog pagrista manyma del D. V. ivykdyto nusikaltimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. pagrindžia nukentejusiuju, liudytoju parodymai ir kita medžiaga, yra formalaus pobudžio ir neatitinka anksciau pamineto BPK istatymo, t.y. 121 str. 2 d. reikalavimu.

Apylinkes teismas, pratesdamas D. V. suemimo termina, vadovavosi BPK 122 str. 2 d. ir 4 d., t.y. laike pagristu manyma, jog laisveje itariamasis gali pasislepti ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Kaip žinia, BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant arba pratesiant suemimo termina, butina atsižvelgti i visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai. Jei, remiantis mineta aplinkybe, galima padaryti išvada, kad asmuo begs (slepsis), tada jos gali pakakti tam asmeniui šiuo pagrindu skirti suemima ar pratesti suemimo termina.

Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga, kaip jau buvo mineta, daroma išvada, kad D. V. atžvilgiu toks pagrindas nenustatytas. Apylinkes teismas BPK 122 str. 2 d. numatyto pagrindo buvima iš esmes pagrinde D. V. inkriminuoto nusikaltimo sunkumu, itariamojo ankstesniu teistumu ir jo šeimynine padetimi. Tokios išvados yra nepagristos bylos duomenimis, nes ankstesnis D. V. teistumas išnykes, jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, nuolatini darba, išlaiko mažameti vaika, taigi, apylinkes teismas nutartyje nepagristai teigia, kad D. V. tvirtais socialiniais ryšiais nera saistomas.

Atkreiptinas demesys ir i tai, jog nagrinejant ankstesni D. V. skunda Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje buvo pasisakes, kad byloje nera duomenu apie itariamojo galima slepimasi nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu ar teismo. Nors iki skundžiamosios nutarties priemimo D. V. buvo pareikštas sunkesnis itarimas, taciau iš esmes naujos aplinkybes, sudarancios BPK 122 str. 2 d. pagrindo atsiradima, nenustatytos ir šiuo metu.

BPK 122 str. 4 d. pagrindo buvimas apylinkes teismo nutartyje aptariamas anksciau nurodytais motyvais, t.y. pareikšto itarimo sunkumu bei, kad D. V. praeityje buvo pareikštas itarimas pagal BK 189 str. 1 d.

Pagristas skundo teiginys, jog apylinkes teismas neatsižvelge, kad minetas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu D. V. kalte, todel, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, daryti prielaida, kad jis galimai pelnesi iš nusikalstamos veikos, nebuvo galima.

Atkreiptinas demesys ir i tai, jog apylinkes teismas akivaizdžiai suabejojo prokuroro pareiškimu ir tenkino ji tik iš dalies, t.y. laike, nepagristu teigini, kad budamas laisveje itariamasis gali trukdyti procesui, pratese kardomojo kalinimo termina dviems, o ne trims menesiams, kaip to praše prokurore, taip pat konstatavo, jog nusikalstamos veikos faktiniu aplinkybiu nenustatymas negali buti laikomas aplinkybe trukdancia procesui.

Aukštesniojo teismo nuomone, svarstant apylinkes teismo nutarties pagristumo klausima atsižvelgtina i anksciau išdestytas aplinkybes, taip pat i tai, kad D. V. suimtas išbuvo jau 4 menesius, dauguma procesiniu veiksmu šiuo metu jau atlikta.

Kaip jau buvo mineta, pritartina apylinkes teismo išvadai, kad nusikalstamos veikos faktiniu aplinkybiu nenustatymas negali tureti itakos itariamojo kardomosios priemones rušies parinkimui. Sutinkamai su BPK 119 str., 120 str. nuostatomis, itariamajam D. V. šioje proceso stadijoje gali buti skiriama viena ar kelios švelnesnes kardomosios priemones. Kaip žinia, sutinkami su BPK 139 str. taisyklemis, esant reikalui, jeigu pasikeistu bylos aplinkybes, kardomoji priemone itariamajam galetu buti pakeista i sunkesne.

Apylinkes teismo nutartis, pripažinus ja neteiseta ir nepagrista, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 130 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 12 d. nutarti panaikinti, iš suemimo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paleisti.

Nutartis neskundžiama.