- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-712-383-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00140-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Algerdas Urbšys, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- T. U.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-712-383-2013
Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00140-2011-1
2013 m. rugsėjo 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistajam T. U., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. R. sodybos) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. U. sodybos) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. U. nuteistas už tai, kad padarė svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą: jis laikotarpyje nuo 2010-11-01 iki 2011-04-02, tiksliau data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), išdaužęs namo lango stiklą, įsibrovė į R. R. priklausantį namą ir iš kambario bei virtuvės pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančius televizorių „Samsung“ su valdymo pulteliu – 200 Lt vertės, elektrinį virdulį – 50 Lt vertės, dujinę viryklę – 100 Lt vertės, dujų balioną su dujomis – 150 Lt vertės, dujų baliono reduktorių su žarna – 50 Lt vertės, du lovų užtiesalus – 200 Lt vertės, keturis pagalvių užvalkalus – 40 Lt vertės, tuo R. R. padarė bendrą 790 Lt dydžio žalą;
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis laikotarpyje nuo 2011-04-02 iki 2011-04-11, tiksliau data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), nulupęs namo verandos durų pakabinamą spyną, įsibrovė per duris į R. R. priklausantį namą ir iš kambario bei virtuvės, išardęs dvi krosnis, pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančias dvejas metalines dureles – 200 Lt vertės, dvejas metalines groteles – 50 Lt vertės, vieną metalinę orkaitę – 100 Lt vertės, vieną krosnies viršutinę dalį su žiedais – 180 Lt vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovė per duris į R. R. priklausančią lauko virtuvę ir joje, išardęs krosnį, pagrobė vienas metalines dureles – 100 Lt vertės, vienas metalines groteles – 25 Lt vertės, vieną metalinę orkaitę – 100 Lt vertės, vieną krosnies metalinę viršutinę dalį su žiedais – 180 Lt vertės, tuo R. R. padarė bendrą 935 Lt dydžio žalą;
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis laikotarpyje nuo 2011-04-11 14.00 val. iki 2011-05-11 17.00 val., tiksliau data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), išdaužęs namo lango stiklą, įsibrovė į R. R. priklausantį namą ir iš kambario, virtuvės, prieangio, verandos, nulupęs nuo sienų ir lubų, pagrobė svetimą turtą – elektros instaliacijos laidus, tuo R. R. padarė bendrą 200 Lt dydžio žalą.
Taip pat T. U. padarė svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą, t. y. jis laikotarpyje nuo 2011 m. kovo mėn. pabaigos iki 2011-05-14 13.00 val., tiksliau data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), išėmęs namo langą, įsibrovė į E. U. priklausantį namą ir iš kambario, miegamojo, sandėliuko pagrobė svetimą turtą – E. U. priklausančius elektros laidus nuo 4 šviestuvų, hidroforo, elektrinės viryklės – 200 Lt vertės, vandens siurblį „Ručijok“ – 100 Lt vertės, plastmasinę įrankių dėžę su įrankiais – 300 Lt vertės, laidų prailgintuvą – 50 Lt vertės, medžiaginę sulankstomą kėdę su dėklu – 100 Lt vertės, medžiaginę sulankstomą kėdę – 80 Lt vertės, odinį kamuolį – 30 Lt vertės, sūpuokles – 50 Lt vertės, elektrinį virdulį – 70 Lt vertės, stalo įrankius, t. y. 12 šakučių, 9 peilius, 10 šaukštelių ir 10 šaukštų – 150 Lt vertės, žaislą (plastmasinį ekskavatorių) – 50 Lt vertės, eglutės girliandą – 30 Lt vertės, televizoriaus stovą - laikiklį – 200 Lt vertės, sportinius batelius – 20 Lt vertės, sportines basutes – 30 Lt vertės, vasarinę kepuraitę – 20 Lt vertės, tuo E. U. padarė bendrą 1480 Lt dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. U. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, jog teismas atsižvelgė ne į visas lengvinančias aplinkybes bei nusikaltimo motyvus. Apelianto teigimu, jis vagystes padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – jis buvo nepilnametis, įsidarbinti yra labai sunku, gyvenimo sąlygos pas tėvą nenormalios, jis neturėjo pinigų net maistui nusipirkti, iš niekur nesulaukdavo pagalbos. Tokiu labai sunkiu metu, kada jau negalėjo net normaliai mąstyti ir teisingai suvokti, ką daro, nerasdamas kitos išeities, ėjo vogti. Apeliantas pabrėžia, kad pinigai jam buvo reikalingi ne pramogoms, alkoholiui ar narkotikams, o būtent maistui. Suprasdami šiuos vagysčių motyvus, apelianto teigimu, nukentėjusieji ant jo nepyko ir net atsisakė civilinių ieškinių. Taigi teismas, skirdamas bausmę, turėjo įvertinti šias aplinkybes ir pripažinti jas atsakomybę lengvinančiomis. Apeliantas taip pat teigia, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu buvo nuoseklūs, jis aktyviai padėjo išsiaiškinti visas vagysčių detales, nurodė, kur yra pavogti daiktai, kam juos pardavė. Tai rodo, kad jis nevengė atsakomybės ir nori ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų. Aplinkybę, kad jis aktyviai padėjo išsiaiškinti šią nusikalstamą veiką, teismas turėjo vertinti kaip lengvinančią, numatytą Lietubvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis mokosi, o paskyrus laisvės atėmimą, tiek mokymasis, tiek norimos specialybės pasirinkimas bus labai apsunkintas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo elgesį tiek prieš nusikalstamų padarymą, tiek po to. Apelianto teigimu, jis tiek būdamas laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje pažeidimų nepadarė, elgesys buvo geras, jis vykdė visus pareigūnų nurodymus, lankydavo įvairius užsiėmimus ir programas, sąžiningai ir geranoriškai atlikdavo skiriamus nemokamus darbus. Toks jo elgesys rodo, kad jam poveikį galima daryti auklėjamosiomis priemonėmis, o ne atimant laisvę. Apeliantas teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog jis savo kaltę suvokia pilnai, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, įvertinus jo asmenybę bei nusiklatimų motyvus, teisingiausia būtų skirti jam su laisvės atėmimu neusijusią bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. U. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo T. U. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, atsižvelgia ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes), tačiau taip pat ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę T. U., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, kad T. U. nusikalto būdamas nepilnametis, teismas teisingai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. U. teisiamas jau trečią kartą, jo padarytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, jis baustas administracine tvarka.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, jog teismas turėjo nustatyti T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyss bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju T. U. savo sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad jis nusikaltimų padarymo metu neturėjo pinigų maistui, gyvenimo sąlygos pas tėvą buvo sunkios, o susirasti darbą nepilnamečiui yra pernelyg sudėtinga. Tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. Ž., nusikalstamų veikų padarymo metu gyvenęs su nuteistuoju, nurodė, kad už pinigus, kuriuos jam duodavo tėtis, pragyvendavo jie kartu (t. 2, b. l. 117). Teismo posėdyje nuteistojo tėvas paaiškino, kad T. U. išvyko į kaimą nieko nesakęs, o, jei būtų buvęs su juo, būtų prasimaitinę (t. 2, b. l. 117). Taigi nagrinėjamu atveju, tai, kad nuteistasis, kaip pats teigia, neturėjo pinigų maistui, savaime nėra pagrindas pripažinti sunkią turtinę ar beviltišką padėtį.
Kadangi naują nusikaltimą T. U. padarė esant neišnykusiam teistumui, jis laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl jam pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti T. U., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. T. U. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė žemesnė nei bausmės vidurkis, ji nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, teisingai subendrino, subendrintą bausmę iš dalies sudėdamas su 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai pasirinko bendrinimo būdą ir skyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Aplinkybės, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturi nuobaudų, gerai elgiasi, mokosi, nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę švelninti.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo T. U. apeliacinį skundą atmesti.