Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl prašymo priteisti iš atsakovės 193,78 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad vietinių rinkliavų nustatymas priskirtas prie savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. To paties straipsnio 31 punkte teigiama, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas taip pat priskiriamas prie savarankiškų savivaldybės funkcijų. Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Įstatymo 12 straipsnio 1–3 punktuose nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato lengvatas vietinės rinkliavos mokėtojams. Pagal Įstatymo 3 straipsnį, rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Taip pat, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad atsakovei nuo 2010 m. liepos 9 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys Alytaus r. sav., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini). Taigi, nekilnojamasis turtas yra Alytaus rajono savivaldybėje, todėl laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje pateiktoje UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2021 m. gegužės 10 d. pažymoje ,,Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 21-R-00007241 nurodyta, kad pareiškėja vietinės rinkliavos mokėtojai – atsakovei už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. apskaičiavo 193,78 Eur skolą.

Teismas pažymi, kas įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, kad Įstatyme nėra įtvirtintas senaties terminas, teismas mokesčių išieškojimo senaties terminą turi taikyti ex officio (liet. savo iniciatyva), todėl šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktiką, kurioje išaiškinta, kad nesant Įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) numatytas senaties terminas. Taigi šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl vietinės rinkliavos priteisimo taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Aktualu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki Pakeitimo statymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vietinės rinkliavos suma už 2016 metus atsakovei buvo apskaičiuota 2016 metais; už 2017 metus – 2017 metais; už 2018 metus – 2018 metais; už 2019 metus - 2019 metais; už 2020 metus – 2020 metais, o už 2021 metų I ketvirtį -2021 metais. Įspėjimai atsakovei dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, buvo suformuoti 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. birželio 4 d., 2020 m. spalio 14 d. ir 2021 m. balandžio 9 d.

Taigi vietinės rinkliavos skola už 2016 m. II pusmetį – 2017 metų laikotarpį buvo apskaičiuota dar galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vietinė rinkliava už 2018 metų ir 2021 I ketvirčio laikotarpį buvo apskaičiuota 2021 m. vasario 23 d., todėl tuo metu galiojęs 3 metų senaties terminas apskaičiuojant minėto laikotarpio vietinę rinkliavą nebuvo praleistas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. kreipėsi 2021 m. gegužės 19 d. prašydama priteisti 193,78 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d.

Pareiškėja atsakovės turto buvimo vietos adresu taip pat deklaruotos vietos adresu daug kartų siuntė įspėjimus ir reguliariai siuntė mokėjimo pranešimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė mokėjimo pranešimų negavo, ar juos ginčijo, todėl darytina išvada, kad apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą jai buvo žinoma, tačiau atsakovė į siunčiamus pranešimus nereagavo, neteikė dėl to jokių paaiškinimų. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už minėtą atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą), ji apie tokį įsiskolinimą buvo informuota iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. ginčo laikotarpiu nekilnojamuoju turtu, esančiu Alytaus rajono savivaldybėje, nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku ar, kad ji būtų visiškai atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti 193,78 Eur laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymą teismui pareiškėjos vardu pateikė pagal 2021 m. gegužės 14 d. atstovavimo sutartį advokatų kontoros „Win&Law“ advokatas. Teismui pateikti dokumentai (advokato 2021 m. liepos 5 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra su pastabomis ir mokėjimo nurodymas Nr. 5620) patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas atstovui advokatui už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad administraciniame procese teismo įsakymo teisena ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Pareiškėjas nepagrindė būtinumo naudotis advokato teisine pagalba tokio pobūdžio ginčuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,78 Eur (šimtą devyniasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt aštuonis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.