Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-22 · Administracinė byla Nr. eI-3095-789/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
eI-3095-789/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01678-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3095-789/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01678-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018-05-16 gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018-05-04 sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-473 (00235) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos respublikos piliečiui A. L.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Dėl Sprendime nurodytos aplinkybės, jog nebuvo rasta UAB „Volantis idėjos“ (toliau – ir Bendrovė) iškaba, paaiškino, kad visi bendrovės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, o įmonė registracijos adresu turi „virtualų ofisą“. Paaiškino, kad virtualus biuras – tai paslauga smulkiojo verslo įmonėms, kurios paskirtis yra sukurti jų klientams ir partneriams realaus biuro įspūdį bei atlikti visas realaus biuro funkcijas. Nurodo, kad pradedant konkrečios įmonės veiklą nėra aišku, kiek darbuotojų ir kitų išteklių reikės realiam biurui. Tai bus galima nustatyti tik po tam tikro įmonės veiklos laikotarpio, kuriuo bus naudojamasi virtualaus biuro paslauga. Šiuo atveju UAB „Volantis idėjos“ užsiima verslu, kuris gali būti vykdomas nuotoliniu būdu, taigi visi darbuotojai gali vykdyti veiklą nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus, yra nepagrįsti, kadangi veikla faktiškai buvo vykdoma, darbuotojams buvo pavestos užduotys ir, nors darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti akcininkai atliko visus veiksmus, susijusius su Bendrovės veikla.

Pareiškėjas skunde pabrėžė, jog Lietuvos pilietis, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai darbuotojas yra reikalingas įmonei, be to, priimtam darbuotojui gali mokėti daug mažesnį atlyginimą nei užsienio valstybės pilietis, todėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad visi atsakovui teikti duomenys atitiko ir atitinka tikrovę, ginčijamu sprendimu jie paneigti, todėl neegzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Mano, kad Migracijos departamentas nepagrįstai vadovavosi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Nurodė, kad nebuvo nuslėpti jokie duomenys nei apie giminystės ryšius, nei apie akcijų pardavimus, nei apie Bendrovės veiklos vykdymą. Visi dokumentai ir informacija atsakovui buvo pateikta tinkamai. Pabrėžė, kad Bendrovės veikla yra reali ir teisėta, todėl atsakovo padaryta išvada, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra visiškai nepagrįsta.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Bendrovės patikrinimo metu gauta informacija ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas.

Teigia, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Vien prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir dokumentų pateikimas savaime nereiškia, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui turi būti išduodamas. Pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą. Šiuo atveju Migracijos departamentas ne tik įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, tačiau taip pat iškvietė pareiškėją į apklausą, atliko Bendrovės veiklos patikrinimą, apklausė Bendrovės darbuotojus bei įvertino kitą sprendimo priėmimui reikšmingą informaciją, susijusią su Bendrovės steigimu ir kitomis aplinkybėmis. Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo buvimo Lietuvoje būtinumą vykdant bendrovės veiklą. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. šio užsieniečio tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais, kad Bendrovės veiklai vykdyti nėra reikalingas biuras ir užtenka vien virtualaus biuro paslaugų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas kito užsieniečio skundą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kuris skunde buvo nurodęs analogiškus teiginius, konstatavo, kad skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl bendrovės virtualaus biuro ir darbuotojų darbo nuotoliniu būdu paneigia byloje esantys Migracijos departamento pateikti įrodymai. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo nustatyta ne tik tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi. Buvo nustatyta, jog pateikti Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą; Bendrovė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės; Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (neįrengtos darbo vietos); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus. Pareiškėjas jokių argumentų, susijusių su Bendrovės fiktyvumo įvertinimu, skunde nepateikė. Vien tai, kad pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, savaime nereiškia, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atsakovo manymu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas 2017-06-16 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Volantis idėjos“ dalyvis (akcininkas) (II t., b. l. 10–19). Pareiškėjas prie prašymo pridėjo Bendrovėje dirbančių asmenų Sodroje registruotus duomenis bei sudarytas darbo sutartis (II t., b. l. 50–52, 188–200), automobilių nuomos sutartis, automobilių registracijos dokumentus (II t., b. l. 201–219), 2016-12-01 sudarytą UAB „Volantis idėjos“ verslo planą (II t., b. l. 27–35). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018-05-04 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-473(00235) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi, gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti (I t., b. l. 6–14).

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas Sprendime iš esmės konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta vykdoma veikla keleivių pervežimo srityje Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma, darbuotojai Bendrovėje įdarbinti tik formaliai. Bendrovės veikla tik imituojama tam, kad užsieniečiai gautų leidimus laikinai gyventi, o pareiškėjo su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti Bendrovės veiklą patvirtinantys įrodymai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentas nurodė, kad tiek Bendrovė, tiek įmonės, su kuriomis ji yra sudariusi sutartis, siejamos su V. G., kuris užsiima steigimu įmonių, kurios imituoja savo veiklą tik tam, kad šių įmonių dalyviai užsieniečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Be to, Migracijos departamentas nustatė ne vieną veiksnį, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, t. y. pateikti Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą (pateikti Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai patvirtina tik imituojamą tarpusavyje susijusių tų pačių asmenų valdomų įmonių veiklą su tikslu užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi), Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (neįrengtos darbo vietos), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė yra Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, detaliau reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 100 punktas, kuriame nustatyta, kad pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi, gali atsirasti, jei pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų); (Aprašo 100.4 p.); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (Aprašo 100.5 p.); įmonė arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Aprašo 100.6 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje arba perkėlimas įmonės viduje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma)) (Aprašo 100.9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (LVAT 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Siekdamas patikrinti, ar Bendrovė realiai vykdo veiklą, atsakovas pavedimu Nr. (15/4-7) 10K-47156 pavedė Migracijos valdybai atlikti UAB „Volantis idėjos“ veiklos patikrinimą (II t., b. l. 64). Migracijos valdyba 2018-01-15 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-2202 informavo atsakovą, jog, nuvykus Bendrovės biuro bei registracijos adresu: (duomenys neskelbiami), iškabų ar reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, nerasta, aplinkinių įmonių darbuotojai apie Bendrovę nėra girdėję. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Bendrovę įkūrė bei užsieniečių dokumentų dėl leidimų laikinai gyventi pateikimą Migracijos departamentui organizavo V. G. bei I. K., kurie užsiima įmonių steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos pagrindu. V. G. steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tik tam, kad šių įmonių dalyviai užsieniečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei galėtų laisvai keliauti po Šengeno erdvę.

Teismas pabrėžia, kad, įvertinus Migracijos departamento surinktus duomenis, darytina išvada, jog Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, kad yra nustatytos Apraše nurodytos aplinkybės, suponuojančios išvadą, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2018-05-04 sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-473 (00235) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos respublikos piliečiui A. L.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIveta PelienėRasa Ragulskytė-Markovienė