- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-484-51-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- G. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,
pripažintam nepakaltinamu G. L.
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. L. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties, kuriuo jis pripažintas kaltu padares baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. bei jam esant nepakaltinamam, taikyta priverciamoji medicinos priemone – stacionarinis stebejimas bendrojo stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. L. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2007 m. gegužes 31 d., apie 17.20 val., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, traukiniui Nr. 658 Vilnius-Ignalina atvykus i Bezdoniu geležinkelio stoti, esancia Vilniaus rajone, prieš išlipant iš vagono, pagrobe J. A. 1200 Lt vertes mobilaus ryšio telefona „SAMSUNG D900“.
Vilniaus rajono apylinkes teismas, remdamasis 2007.12.13 – 2008.01.15 teismo psichiatrines ekspertizes išvada Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. pripažino nepakaltinamu ir paskyre priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima bendrojo stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. L., nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartimi, skunde nurodo, jog teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurode, jog skirtina LR BK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta priverciamoji medicinos priemone, taciau nurodo, kad tai stacionarinis stebejimas bendrojo stebejimo salygomis specializuotoje sveikatos istaigoje, nors mineta istatymo norma numato ambulatorini stebejima pirmines sveikatos priežiuros salygomis. Teigia, jog teismas turetu atsižvelgti i jo gyvenimiška situacija, t.y. nors dokumentaliai yra išsituokes, bet gyvena kartu su šeima (buvusia žmona, dukterimis, tevais), motina paralyžiuota, su žmona išlaiko keturis nedarbingus asmenis, dirba UAB „Sostines gatves“ kelio darbininku, todel mano, kad sveikata galima butu prižiureti ambulatorinio stebejimo pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis, tuo labiau, kad teismas nenurodo stebejimo stacionare laikotarpio, kas jam aktualu. Be to jis teisiamas pirma karta, sutinka gydytis ambulatoriškai. Skunde apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 4 p. itvirtinta norma.
Prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarti ir paskirti jam ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis.
Apeliacines instancijos teismo posedyje G. L. ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.
G. L. apeliacinis skundas netenkintinas. Nors gynejos iniciatyva iškviestas i apeliacines instancijos teismo posedi G. L. gydantis gydytojas tvirtino, jog jo pacientas reguliariai lankosi gydymo istaigoje, nebuvo pastebetas neblaivus, taciau šie gydytojo parodymai prieštarauja bylos dokumentams. Kolegijos nuomone apylinkes teismas pagristai pripažino G. L. nepakaltinamu del padarytos istatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir remdamasis ekspertizes išvada pritaike priverciamasias medicinos priemones.
Apylinkes teismas, parinkdamas priverciamaja medicinos priemone, remesi eksperto išvada, kuri pagrista G. L. gydymo eiga atspindinciais medicininiais dokumentais. Šioje išvadoje nurodoma, jog G. L. buvo 15 kartu gydytas psichiatrijos ligonineje, piktnaudžiauja alkoholiu, savavališkai nutraukia jam skirta palaikomaji gydyma, del ko pastebimi dažni pablogejimai, nuotaikos svyravimai nuo depresijos iki manijos, agresyvus elgesys, todel rekomenduojama jam skirti priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje. Iš teismo posedžio protokolo matyti, jog ekspertas savo išvada patvirtino, nurodydamas, jog ambulatorinis stebejimas netikslingas, nes nebutu pasiekti gydymo tikslai, o stacionarinis stebejimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje G. L. butu naudingesnis (b. l. 99). Stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis teismas taiko asmeniui, kuri del jo psichikos sutrikimo reikia stebeti ir gydyti stacionare (BK 98 str. 3 d.). Atsižvelgiant i eksperto išvada, jo duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme bei i tai, kad nuteistasis anksciau nutraukdavo gydyma, darytina išvada, jog apylinkes teismas, skirdamas stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje, skyre tinkama priveciamaja medicinos priemone.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nenustate stebejimo stacionare laikotarpio, o tai jam itin aktualu. Skirdamas priverciamasias medicinos priemones teismas nenustato ju taikymo trukmes, nes neimanoma iš anksto prognozuoti ir numatyti, kiek laiko reikes psichikos sutrikimui gydyti. Tokios priemones taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagereja jo psichikos bukle bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 str. 6 d.). Atkreiptinas demesys i tai, kad BK 98 str. 6 d. numato, jog ne reciau kaip karta per 6 menesius pagal sveikatos priežiuros istaigos išvada teismas sprendžia klausima del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo pratesimo, rušies pakeitimo ar ju taikymo panaikinimo. Vadovaujantis BPK 405 str. 3 d. šiuos klausimus sprendžia priverciamosios medicinos priemones taikymo vietos teismas. Pasikeitus G. L. sveikatos buklei, atitinkamai gales buti pakeistos ir jo gydymo salygos bei jam taikomos priverciamosios medicinos priemones rušis arba jos taikymas gali buti visai panaikintas.
Apeliaciniame skunde atkreiptas demesys i tai, kad apylinkes teismas motyvuojamojoje dalyje, nurode, jog G. L. skirtina BK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta priverciamoji medicinos priemone, taciau mineta norma numato ambulatorini stebejima pirmines sveikatos istaigoje. Tiek nutarties motyvuojamojoje, tiek rezoliucineje dalyse parašyta, jog G. L. skirtinas stacionarinis stebejimas bendro stebejimo salygomis, taciau nurodomas ne tas straipsnio punktas. Atsižvelgiant i bylos medžiaga, laikytina, jog teisinis pagrindas neteisingai nurodytas del spausdinimo klaidos.
Apeliantas gincydamas Vilniaus rajono apylinkes teismo nutarti, remesi BPK 403 str. 1 d. 4 p., numatanciu galimybe nutraukti byla ir netaikyti priverciamosios medicinines priemones, jei irodyta, kad pagal padarytos veikos pobudi ir patologine busena asmuo nera pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverciamojo gydymo. Nors, kaip skunde nurodo pats nuteistasis, jis teisiamas pirma karta, taciau G. L. priverciamasis gydymas yra butinas. Ta patvirtina eksperto išvada, todel ši norma apeliantui netaikytina.
Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, apeliacines instancijos teismas laiko, jog priverciamoji medicinos priemone apeliantui paskirta laikantis istatymo reikalavimu, taikymo motyvai pagristi, paremti ekspertizes akto išvadomis, medicininiais dokumentais, stacionarinio stebejimo bendro stebejimo salygomis butinumas grindžiamas G. L. sveikatos bukle, todel naikinti ar keisti Vilniaus raj. apylinkes teismo nutarties nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
G. L. apeliacini skunda atmesti.