Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-420-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
2S-420-657/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16675-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „Būsto valda“
Civilinė byla Nr. 2S-420-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16675-2011-9
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas
Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.3.; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21672-454/2011 pagal pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto valda“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl šalies (skolininko) vykdymo procese pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė Sonata Vaicekauskienė kreipėsi į teismą prašydama vykdymo procese pakeisti vykdymo procese šalį - skolininką H. F., mirusį 2008-01-01 į skolininką Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekciją (b.l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino prašymą ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0014/10/00870 mirusį skolininką H. F. skolininku Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Teismas nustatęs, kad mirusio skolininko turtą paveldėjimo teise 2011 m. rugsėjo 12 d. perėmė valstybė, sprendė, jog yra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėju (b.l. 3).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir prašymą atmesti (b.l. 11-12) Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, jog yra neteisinga teismo nutarties revoliucinė dalis, nes H. F. turtą paveldėjo valstybė, todėl jai atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles, o ne Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

2. Skunde nurodoma, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybė, būtent CK 5.63 str. normų pagrindu priima pretenzijas. Apelianto nuomone, antstolis negali turėti išskirtinių teisinių sąlygų vykdomajame procese prieš kitus palikėjo kreditorius neišieškotoms sumoms išieškoti, todėl antstolė S.Vaicekauskienė sužinojusi apie H. F. mirtį, turėjo stabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti UAB „Būsto valda“ kreiptis į Kauno AVMI su kreditorinių reikalavimų pareiškimu arba su ieškinio pareiškimu, nes tokie veiksmai atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, kaip minėta, yra informavimo veiksmas. UAB „Būsto valda“ per trejus metus nepareiškė kreditorinių pretenzijų, todėl neteko teisės juos reikšti pagal CK 5.63 str. 4 d. Be to, apelianto nuomone 2010 m. sausio 7 d. įsakymas, pagal kurį vykdomas išieškojimas yra priimtas jau po skolininko H. F. mirties. Tol kol nepareikšti kreditoriniai reikalavimai ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio pagrindu Kauno AVMI pakeitimas skolininku vykdomojoje byloje yra nepagrįstas, nes nesant materialinių teisių ir pareigų perėmimo, negali būti ir procesinio teisių ir pareigų perėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

Nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje 2010-03-17 priimtas vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. įsakymas dėl 378,10 Lt skolos iš H. F., gim. 1947-06-17 išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad teismo įsakymas buvo priimtas jau po skolininko H. F. mirties, tačiau teismo įsakymo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jo nepasisako. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad užvestų teisminių ginčų dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3484-579/2010 panaikinimo, proceso atnaujinimo ir pan. nėra, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

Aiškindamas CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Skolininko pakeitimui pagal CPK 596 str. būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui.

Skolininkas H. F. mirė 2008 m. sausio 1 d. Mirusiojo turtą (butą/patalpą – kambarį (unikalus Nr. 1996-1026-7019:0027), esantį Raudondvario pl. 174-34, Kaune 2011 m. rugsėjo 12 d. paveldėjo valstybė. Antstolė Sonata Vaicekauskienė pateikė teismui prašymą pakeisti skolininką H. F. vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00870 į jo palikimą CK 5.62 straipsnio pagrindu perėmusią Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekciją.

CK 5.63 str. nustatytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.). CK 5.63 str. tikslas, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Pažymėtina, kad CK 5.63 str. nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).

Pasisakydamas dėl CK 5.63 str. taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, jog jis galėtų pasirinkti kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 str. 1 d., turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pagal CK 5.63 str. reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 str., 2.137 str.), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad negalima pakeisti mirusio skolininko jo teisių perėmėju ir pažymi, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog įpėdinis (valstybė) nagrinėjamu atveju susidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad antstolė, 2010-03-16 gavusi išrašą iš Gyventojų registro tarnybos (prijungta vykdomoji byla Nr.0114/10/00870) ir sužinojusi apie skolininko H. F. mirtį, vykdomosios bylos iki kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas, nesustabdė, į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nesikreipė. Antstolė gavusi 2010-04-26 Testamentų registro išrašą (prijungta vykdomoji byla Nr.0114/10/00870), kuriame nurodyta, kad nėra registruotų palikėjo testamentų ir palikimo priėmimo faktų 2010-05-20 areštavo H. F. priklausantį butą, esantį Raudondvario pl. 174-34, Kaune. Turėdama informaciją, kad paveldėjimo byla dėl skolininko turto paveldėjimo neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, antstolė nesikreipė į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama, kad vykdo išieškojimą iš skolininko turto, ir prašydamas pranešti, kada mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, priims mirusios skolininkės turtą, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apelianto motyvu, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas UAB ,,Būsto valda“ informavo Kauno valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusio skolininko įsiskolinimą. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis (valstybė) nebuvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 str. nuostatas ir nepagrįstai mirusį skolininką H. F. pakeitė skolininku Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Dėl nurodytų motyvų suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės Sonatos Vaicekauskienės prašymas dėl proceso šalies (skolininko) pakeitimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 339 str., teismas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės Sonatos Vaicekauskienės prašymą dėl proceso šalies (skolininko) pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00870 – atmesti.

Teisėja Žibutė Budžienė