Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis- vedęs, dirba MB "(duomenys neskelbtini)", direktoriaus pareigose, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. S. laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2016-04-06, Panevėžio bei Marijampolės apskričių teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, pažeisdamas:

- 2002-06-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 7 punktą: ,,Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;“ 14 punktą: „Pajamos - pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (ar) kita nauda pinigais ir (arba) natūra“, 3 straipsnį „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“;

-Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų buhalterinės apskaitos taisyklių su pakeitimais (2010-05-24 įsakymu Nr. 1K-166 patvirtintais taisyklių pakeitimais) 3-ią punktą, kur reglamentuota, kad „gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“;

-Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM viršininko 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, kad nuolatiniai gyventojai, vykdantys individualią veiklą, turi pateikti prašymą, dėl individualios veiklos įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro, pateikiant prašymo FR0792 formą;

-Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 str,. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

neteisėtu būdu, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės- komercinės veiklos, tai yra:

iš žemės ūkio bendrovių ir asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, įsigijęs be PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 1 990,14 tonų grūdų už ne mažiau nei 272 053 eurų, atitinkamai iš:

2015-11-30 iš G. D. 36,44 t kvietrugių už 4 008 eur;

2015-11-30 iš N. Š. 50 t kviečių už 5 750 eur;

2015-11-30 iš ŽŪB „V.“ 10,98 t kvietrugių už 1 098 eur;

2015-11-30 iš M. N. 21,02 t kvietrugių už 2 102 eur;

2015-12-02 iš R. Š. 40,94 t kviečių už 5 900 eur;

2015-12-03 iš A. P. 39,88 t kviečių už 6 380 eur;

2016-01-07 iš A. R. 36 t avižų už 3 240 eur;

2016-01-08 iš S. K. 53 t kviečių už 6 625 eur;

2016-01-25 iš D. L. 40 t kvietrugių už 4 400 eur;

2016-02-02 iš R. K. 77 t žirnių už 14 230 eur;

2016-02-12 iš V. K. 36 t kviečių už 4 860 eur;

2016-02-12 iš K. A. 36 t kviečių už 4 680 eur;

2016-02-12 iš A. D. 300 t kviečių už 42 000 eur;

2016-02-17 iš D. B. 200 t kviečių už 33 600 eur;

2016-03-06 iš M. L. 68 t kviečių už 8 400 eur;

2016-03-18 iš R. S. 159 t kviečių už 20 670 eur;

2016-03-18 iš M. S. 281 t kviečių už 40 745 eur;

2016-03-21 iš V. K. B. 40 t kviečių už 5 000 eur;

2016-03-24 iš D. Č. 150 t kviečių už 19 500 eur;

2016-03-28 iš D. Č. 205 t kviečių už 27 775 eur;

2016-03-29 iš N. K. 40 t kvietrugių už 2 400 eur;

2016-04-06 iš J. K. 42,88 t kviečių už 5 790 eur;

ir juos pardavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už ne mažiau kaip 282 529,11 eurų (nedeklaravo mokėtino į valstybės biudžetą 41 780,22 eurų pridėtinės vertės mokesčio, 8 426 eurų pajamų mokesčio, 5603,98 eurų socialinio draudimo įmokų, 1769,68 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų), neteisėtai, stambiu mastu ėmėsi ūkinės - komercinės veiklos (neįregistruota individualia daugkartinio grūdų pirkimo-pardavimo veikla).

Kaltinamasis D. S. teisminio posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, laikotarpyje nuo 2015m. lapkričio mėn. 30d. iki 2016 m. balandžio 6d. vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Supranta, kad neteisėtai vertėsi ūkine veikla, neturėdamas tam leidimo, supirkdavo iš žmonių grūdus ir parduodavo latviams. Su specialisto pateikta išvada susipažino, sutinka su ja. Dabar užsiima grūdinėmis kultūromis, leidimus turi, moka mokesčius valstybei. Tai buvo didžiausia gyvenime pamoka, padarė išvadas, dėl padaryto gailisi. Šie metai vystant ūkinę veiklą dėl sausros buvo sunkūs, yra vedęs, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, gauna minimalų atlyginimą, prašo švelninti prašomą skirti baudos dydį.

Vadovaujantis BPK 273 str., nutarta vykdyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, apklausus kaltinamąjį, įvykdžius BPK 291str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Apart kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. S. kaltę byloje patvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma:

A. R.(jo atžvilgiu tyrimas 2017-10-23 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą) ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad ūkininkauja ir (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį, valdo bendrai nuosavybės teise ir nuomojamos žemės apie 40 ha. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Dėl 2016m. sausio mėnesį parduotų avižų nurodo, kad tai buvo ne tik 2015 m. derliaus, bet ir ankstesnių metų derliaus avižų likučiai, todėl nusprendė jas parduoti. Laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ susirado skelbimą, kur buvo nurodytas telefono numeris ir nurodyta, kad perka grūdus. Kadangi tokių skelbimų ir jo paminėtame, ir kituose žemės ūkiui skirtuose laikraščiuose yra labai daug, todėl telefono numerio, kuriuo skambino, neatsimena ir jo neturi išsaugojęs, kadangi jam jis nereikalingas. Pasiskambino laikraštyje nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jo neatpažintų, pasakė, kad atvažiuos apžiūrėti jo turimų avižų. Netrukus po pokalbio, kiek laiko praėjus tiksliai negali pasakyti, vyriškis buvo atvažiavęs apžiūrėti turimų avižų ir sutiko jo turimas avižas nupirkti, tačiau dėl kainos derėjosi. Pradžioje buvo kalba, kad mokės 100 eurų už toną, tačiau jis atvažiavęs apžiūrėjo avižas ir numušė kainą iki 90 eurų už toną. Dar pradžioje kalbėdamas su pirkėju, jo prašė, kad pirktų jo avižas išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą, nes A. R. tai buvo aktualu, kadangi turėjo tuo metu PVM permokos ir jam buvo aktualu parduoti produkciją su dokumentais. Pirkėjas pradžioje kaip ir sutiko išrašyti dokumentus, po to kai pakrovė avižas sakė, kad vėliau išrašys ir atveš, bet taip ir liko neišrašyta ta sąskaita, nes pirkėjas jos neatvežė, o už nupirktas avižas atsiskaitė iš karto, sumokėdamas pinigus grynais. Tiksliai avižų pardavimo datos neatsimena, bet gali būti, kad sandoris buvo apklausos metu paminėtu laiku 2016-01-07. Tuomet į jo ūkį atvyko vilkikas su priekaba, kuris prieš tai buvo pasvertas tuščias „B.“ svarstyklėmis. Vilkiko vairuotojas nebendravo, todėl jis negali pasakyti, ar jis buvo rusakalbis, ar lietuvis, ir nežino, ar vilkikas buvo su Latvijos registracijos numeriais. Jis pats tuščio vilkiko sverti nevažiavo, nes pasitikėjo pirkėju. Savo turimu pakrovėju MTZ pakrovė namuose sandėlyje buvusias avižas ir kartu nuvažiavo į „B.“ pasverti. Tokiu būdu pardavė 36 tonas avižų, mokant už toną 90 eurų. Už parduotas avižas iš supirkėjo gavo grynais 3 240 eurų. Nebuvo išrašyta PVM sąskaita, taip pat mokamai 3 240 eurų sumai nebuvo išrašytas pinigų mokėjimo kvitas. Gautus pinigus sunaudojo ūkio reikmėms. Kaip jau minėjo, kadangi supirkėjas nebepateikė PVM sąskaitos faktūros 36 tonoms parduotų avižų, jis šios operacijos buvo neapskaitęs savo ūkio buhalterinėje apskaitoje, taip pat buvo neapskaičiavęs ir gautos 3 240 eurų pajamų sumos, jos nebuvo deklaravęs bei nuo šios sumos nesumokėjo priklausančių mokėti mokesčių. 2017-10-11 jis pateikė patikslintą savo ūkio PVM deklaraciją už 2016m. pirmą pusmetį bei deklaravo gautą 581 eur PVM mokestį, taip pat tą pačią dieną pateikė patikslintą savo ūkio 2016m. pajamų deklaraciją bei deklaravo gautas už avižas 2677,69 eur pardavimo pajamas. (t. 17, b. l. 154-158 ).

V. K., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-10-19 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį ir valdo apie 45-50 ha žemės. Verčiasi augalininkyste, t.y. augina ir parduoda javus. Ūkis registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. vasario mėnesį parduotus 36 tonas kviečių, priklausiusių jo ūkiui, gali paaiškinti, kad pirkėją jis susirado Biržų rajoniniame laikraštyje ir paskambinus ten nurodytu telefonu, atsiliepė vyriškis, kaip vėliau sužinojo jo vardas D., o asmens atpažinimo metu sužinojo, kad tai D. S.. D. S. nurodė, kad grūdus išsivežti atvažiuos su savo transportu ir mokės po 135 eurų už toną. Prieš perkant grūdus, D. S. atvažiavo į garažą, kur buvo supilti kviečiai, paėmė mėginius ir po kelių dienų paskambino bei atvažiavo su dviem vilkikais. Du vilkikai buvo todėl, kad tuo pačiu metu D. S. pirko ne tik jo, bet ir kaimynystėje ūkininkaujančio K. A. ūkio grūdus. Vilkikai buvo pasverti, jis pasitikėjo ir tuščių sverti nevažiavo. Į vilkiką kaimynas S. M. su pakrovėju pakrovė jo ūkio kviečius-36 tonas. Po to su jo ūkyje, bei A. ūkyje pakrautais kviečiais, A. parduoto kiekio nežino, vilkikai nuvažiavo prie Kiemeliuose elevatoriuje esančių svarstyklių ir ten svėrėsi. Jis D. S. pasitikėjo ir netikrino nei kiek sveria tušti, nei kiek sveria pakrauti vilkikai. Tik iš D. S. pasakymo sužinojo, kad jo ūkio pakrauta 36 tonos kviečių. D. S. prie svarstyklių sumokėjo grynais 4860 eurų ir jokių dokumentų neišrašė. Jis dar iš pradžių manė, kad D. S. išrašys dokumentus, tačiau jų nei sumokėjęs pinigus, nei vėliau nebeišrašė. Tokiu būdu nuo gautos sumos- 4860 eurų jis deklaruodamas 2016m. pirmo pusmečio PVM mokestį, nedeklaravo ir nesumokėjo priklausančio sumokėti 858 eur PVM mokesčio. Taip pat teikdamas 2016 m. pajamų deklaraciją, nedeklaravo gautų iš D. S. pajamų ir nesumokėjo priklausančio sumokėti nuo šios sumos pelno mokesčio. (t. 16 , b. l. 114-116 ). 2017-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip V. K. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam pardavė 36 tonas kviečių už 4860 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 16, b. l. 106-109 ).

S. M. parodė, kad 2016m. vasario mėnesį dirbo pas (duomenys neskelbtini) ūkininkaujantį ūkininką V. K.. 2016m. vasario mėnesio viduryje, tiksliai datos nepamena, V. K. nurodymu, pakrovėju pakrovė grūdus į du atvažiavusius vilkikus, kurių vairuotojai buvo rusakalbiai, kviečius iš V. K. ūkio ir A. ūkio. V. K. pakrovė apie 35 tonas, A. kiek virš 30 tonų kviečių. Abu vilkikai tuo pačiu metu atvažiavo ir tuo pačiu metu išvažiavo, todėl suprato, kad jie abu buvo to paties pirkėjo. Su pirkėju jis nebendravo. (t. 16 , b. l. 27-29 ).

M. A. apklausos metu parodė, kad 2017-03-09 įregistravo (duomenys neskelbtini) savo ūkininko ūkį, kurio identifikavimo kodas yra (duomenys neskelbtini). Ūkis nėra PVM mokėtojas. Šiuo metu dirba 6 ha nuomojamos žemės. 2016m. savo vardu dirbamos žemės neturėjo ir nedirbo, pajamų nedeklaravo, ūkininkas nebuvo. Ūkio veikla yra augalininkystė. Kas liečia 2016m. parduotus maždaug 29 tonas kviečių, tai nurodo, kad tuo metu intensyviai domėjosi parduodamų grūdų kainomis ir intensyviai pagal žiniasklaidoje surastus kontaktus skambinėjosi supirkėjams, nes norėjo parduoti tėvo K. A. jam atiduotus kviečius. Tiksliai neatsimena, ar pats surado supirkėją, ar jį rekomendavo kaimynas V. K., tačiau tą pačią dieną kaip ir V. K., jis atvykusiam supirkėjui, kurio vardo ir pavardės nežino, pardavė maždaug 29 tonas kviečių. Pirkėjas sumokėjo po 130 eurų už toną. Jis pats konkrečiai pardavimo procese nedalyvavo, nes tuo metu dirbo mokykloje, kur dėsto kūno kultūrą, ir negalėjo atvažiuoti pasverti tuščios ir pakrautos mašinos, pakrauti grūdų. Pakrovimo procese dalyvavo mama I. A., kuri ir paėmė iš supirkėjo pinigus, iš viso apie 5000 eurų. Jis pats to supirkėjo nematė, su juo bendravo tik telefonu ir nurodyti jo asmens duomenų, kontaktų negali, nes nežino. Grūdai buvo parduoti neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais, pinigų gavimas taip pat nebuvo įformintas. Kai pardavinėjo grūdus, tuo metu nebuvo įformintas grūdų pardavimas iš tėvo ūkio jam, nes nežinojo, kad taip reikia įforminti. Kai iš V. K., su kuriuo ir pardavė tą pačią dieną grūdus, sužinojo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba domisi tuo grūdų pardavimo faktu, tada pasikonsultavo su specialistais, kurių neįvardina, ir sužinojo, kad kadangi tėvo K. A. ūkis yra PVM mokėtojas, grūdų pardavimas turėjo būti įformintas PVM sąskaitomis faktūromis, gautos pajamos turėjo būti užpajamuotos ir turėjo būti sumokėtas PVM mokestis. Šie dokumentai buvo išrašyti po Finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūnų apsilankymo pas V. K. ir buvo tėvo ūkio deklaruotas ir sumokėtas PVM. Tiksliai įvardinti konkrečių dokumentų surašymo, PVM deklaravimo ir sumokėjimo datų jis negali, nes nežino. Jis kaip fizinis asmuo už 2016m. gautų už parduotus grūdus pajamų nedeklaravo, nebesuspėjo. Jo kaip fizinio asmens pajamos už 2016m. nedeklaruotos, raštu priminimo apie pareigą pateikti deklaraciją, negavo. Tas 2016m. pradžioje įvykęs grūdų pardavimo faktas jokio ryšio su jo 2017-03-09 įregistruotu ūkininko ūkio neturi. Dokumentai apie grūdų pardavimą iš tėvo ūkio jam, buvo surašyti kai su fiziniu asmeniu. Tėvo K. A. ūkio buhalteriją tvarko mama I. A.. (t. 14, b. l. 105-107).

I. A. parodė, kad ji gyvena su sutuoktiniu K. A. bei kartu su jais gyvena sūnus M. A.. K. A. yra ūkininkas ir jo ūkis yra registruotas 2002 metais. O sūnus M. A. savo ūkininko ūkį įregistravo 2017 m. pradžioje. Kas liečia 2016-02-12 parduotus pašarinius kviečius, tai gali paaiškinti, kad kviečių pirkėją surado sūnus M. A.. Su M. buvo kalbėję, kad jam tuos grūdus atiduoda, jis gali juos kam nori parsiduoti. Taip ir buvo. Jis susirado pirkėją ir jai tik tepasakė, kad atvažiuoja pirkėjas ir reikia pakrauti grūdus. Ji nuvažiavo iki sandėlio, ten jau buvo atvažiavę du vilkikai. Grūdai buvo laikomi K. A. ūkio sandėliuose. Ten buvo atvažiavęs su pakrovėju S. M., kuris ir pakrovė į vilkiką kviečius. Pirmiau pakrovė jų kviečius, o po to iš greta esančio sandėlio pakrovė V. K. ūkio kviečius. K. A. ūkio kviečių pakrovė pilną vilkiką, gal kiek virš 30 tonų. Tuo metu, kai pakrovė, ji svorio nežinojo. Prie pasisverti važiavusių tuščių vilkikų nevažiavo, ji važiavo tik jau su pakrautu vilkiku. Ten dėl svėrimo jau buvo sutarta, kas tarėsi su svėrėjais ji nežino. Svėrėsi Kiemeliuose esančiomis svarstyklėmis, jos lyg ir priklauso „A.“. Ji svėrimo kvito nežiūrėjo, kiek pasakė, tuo ir patikėjo. Buvo pasakyta, kad pakrauta apie 36 tonos kviečių, už toną mokėjo 130 eurų. Jai pirkėjas sumokėjo 4 680 eurų. V. K. mokėjo po 135 eurus už toną, nes jo buvo geresni kviečiai. Kokį kiekį pardavė K. tuo pačiu metu, tiksliai negali pasakyti. Pinigus jai ir V. K. prie svarstyklių grynais sumokėjo tas atvažiavęs atskira mašina pirkėjas. Jo vardo, pavardės nežino, neįsidėmėjo ir bendravo tik tiek, kiek jis jai padavė už grūdus pinigus. Jokių dokumentų, kad perka grūdus, nei jai, nei V. K. nedavė, taip pat nesurašė ir nedavė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pirkėjas sumokėjo jai 4 680 eurų. Šiuos pinigus ji tą pačią dieną atidavė iš darbo mokykloje grįžusiam M., nes jie buvo nusprendę, kad M. tuos grūdus atiduoda ir M. gali juos parsiduoti. Tokiu būdu tas grūdų pardavimas K. A. ūkio buhalterijoje, taip pat už parduotus grūdus gauti pinigai K. A. ūkio buhalterijoje nebuvo apskaityti. Tuo pačiu ir priklausantis nuo gautos sumos mokėti PVM mokestis teikiant pirminę PVM deklaraciją už 2016m. I pusmetį nebuvo deklaruotas ir nebuvo sumokėtas. Taip pat tos gautos pajamos nebuvo deklaruotos teikiant 2016 metinę pajamų deklaraciją bei nebuvo apskaitytas ir sumokėtas privalomas gyventojų pajamų mokestis. K. A. ūkio buhalterinę apskaitą tvarko ji, taip pat ji, pasinaudodama K. A. „Kredito unijoje“ esančios banko sąskaitos internetinės bankininkystės duomenimis, teikia jo ūkio deklaracijas. Jokios sutarties dėl apskaitos tvarkymo nėra sudaryta, tai jų žodinis susitarimas. Apskaitą tvarko pasikonsultuodama su žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais. K. A. apie grūdų pardavimą žinojo, tačiau ji važiavo prie svarstyklių, ji paėmė pinigus, kadangi K. A. ir taip turi pakankamai darbų ūkyje. Dar nori pasakyti, kad abiejų pirkėjo atsiųstų vilkikų vairuotojai buvo rusakalbiai. Ar vilkikai buvo su lietuviškais, ar su kitos valstybės registracijos numeriais, negali pasakyti, nes arti prie jų priėjusi nebuvo ir nematė. Toks grūdų pardavimo be dokumentų atvejis buvo vienkartinis, t. y. nei tais pačiais 2016 metais, nei ankstesniais, nei vėlesniais tokių pardavimų nebuvo. (t. 14, b. l. 108-111).

K. A., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-11-20 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad ūkininkauja įregistravęs (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkį ir dirba apie 80-90 ha žemės, tiksliai ploto nežino, reiktų žiūrėti deklaracijas. Ūkis mišrus, verčiasi ir gyvulininkyste, ir augalininkyste ir yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. pradžioje parduotus grūdus, jis asmeniškai pats tame pardavimo procese nedalyvavo, tačiau gali paaiškinti, kad jo sūnus M. A., taip pat žmona I. A. su jo žinia pardavė 2015 metų derliaus grūdus-pašarinius kviečius. Tik tiek, kad pats asmeniškai, kaip minėjo tame pardavimo procese nedalyvavo ir konkrečiai su tuo grūdų pirkėju nebendravo. Kad grūdai buvo parduoti, žino. Žino, kad grūdai buvo parduoti tam pačiam supirkėjui, kuris pirko grūdus iš kaimyno V. K.. 2017m. pradžioje, tiksliau datos nurodyti negali, nes neatsimena, iš kaimyno V. K. sužinojęs, kad dėl to grūdų pardavimo tyrimą atlieka pareigūnai, ir nuo už tą pačią dieną kaip ir V. K. parduotus grūdus gautos pajamų sumos reikės sumokėti PVM ir pajamų mokestį, jis liepė savo žmonai atgaline data išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir įforminti grūdų pardavimą M.. Taip pat ji jo nurodymu išrašė ir pinigų priėmimo kvitą, šiuos dokumentus įtraukė į ūkio buhalteriją ir pagal pateiktas patikslintas PVM ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas sumokėjo PVM ir pajamų mokesčius. Faktiškai jokio grūdų pardavimo M. A. nebuvo ir pinigų iš M. A. už grūdus negavo. Apie tai, kad parduodamas arba sūnui atiduodamas grūdus, turėjo įforminti tą operaciją apskaitos dokumentais, nežinojo. Po to, kai buvo pradėtas tyrimas dėl šio grūdų pardavimo, jis apie tai kalbėjo su savo šeimos nariais ir išsiaiškino, kad 2016-02-12 buvo parduota 36 tonos kviečių ir buvo grynais gauta 4680 eurų. Šis kviečių grūdų pardavimas nebuvo fiksuotas jo ūkio buhalterinėje apskaitoje, gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir nuo gautų pajamų nebuvo sumokėti mokesčiai. Ištaisydama klaidą, apskaitė ūkio apskaitoje parduotus 36 tonas kviečių ir VMI 2017-11-15 pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2016m. pirmą pusmetį ir sumokėjo valstybės biudžetui priklausančius sumokėti mokesčius. Tyrimui pateikė tai patvirtinančius dokumentus - 2017-11-15 sąskaitos išrašo patvirtintą kopiją. Iš viso dėl neapskaitytos minimos kviečių pardavimo operacijos buvo sumažinęs ūkio mokėtiną pridėtinės vertės mokestį 812 eurų, t.y. buvo neteisingai 2017-03-05 deklaravęs grąžintiną iš biudžeto PVM sumą – 618 eurų, o turėjo deklaruoti mokėtiną 194 eurų sumą. Taip pat jis patikslino ir 2017-11-15 pateikė VMI 2016 metų pajamų deklaraciją bei sumokėjo priklausantį sumokėti 193 eurų pajamų mokestį. Tai matosi jo pateiktame sąskaitos išraše, kuriame nurodyta bendra sumokėta 387,60 eurų suma. Tai ir sumokėtas PVM mokestis -194 eurai, ir sumokėtas pajamų mokestis – 193 eurai, be to iš biudžeto jam nebebus grąžinama 618 eurų PVM. Tai buvo vienkartinis tokio pobūdžio, t. y. nesurašant dokumentų, grūdų pardavimas. Daugiau nei 2016m., nei 2017m., o taip pat ir ankstesniais metais tokių pardavimų be dokumentų tikrai nebuvo. (t. 14, b. l. 101-104).

R. K., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-07-11 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad ūkininkauja (duomenys neskelbtini) įregistravęs ūkininko ūkį ir dirba 204 ha žemės. Ūkis specializuojasi augalininkystėje. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Dėl 2016m. vasario ir kovo mėnesį parduotų žirnių, gali paaiškinti, kad ūkiui priklausantys 77t žirnių buvo parduoti be apskaitos dokumentų. D. S. iš jo grūdus, jo nuomone, pirko kaip bendrijos „Aukso grūdas“ atstovas, nes jis D. S. iš viso tuo metu pardavė tris vilkikus žirnių. Vienam vilkikui žirnių D. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir jo ūkiui pinigus sumokėjo pavedimu per banką. O du vilkikai, t. y. vienas vilkikas 2016-02-03 išvežė jo parduotus 40 tonų žirnių, vienos tonos kaina 180 eurų, o 2016-03-07 išvežė 37 tonas žirnių, vienos tonos kaina 190 eurų. Tokiu būdu jis iš D. S. už be dokumentų parduotus 77 tonas žirnių iš viso gavo 14 230 eurų. D. S. jam pinigus sumokėdavo grynais tą pačią dieną, kai išvažiuodavo vilkikas su žirniais. Tokiu būdu 2016-02-03 jis iš D. grynais gavo 7 200 eurų, o 2016-03-07 gavo 7 030 eurų. Nei parduoti žirniai, viso 77 tonos, nei už juos gauti 14 230 eurų nebuvo apskaityti jo ūkio 2016m. buhalterinėje apskaitoje, iki kol nepatikrino ūkio atvykę finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Šiuo metu jo ūkio 2016m. buhalteriniuose dokumentuose parodytas 77 tonų pardavimas, parodytos gautos 14 230 eurų pajamos, pateiktos patikslintos PVM ir pajamų mokesčio deklaracijos bei sumokėti papildomai priskaičiuoti 2 470 eur PVM ir 588 eur pajamų mokesčiai. Tai buvo vienkartinis išvežant per du kartus tokio pobūdžio, t. y. nesurašant dokumentų, neužpajamuojant gautų pajamų, žirnių pardavimas. Daugiau nei 2016m., nei 2017m., o taip pat ir ankstesniais metais tokių pardavimų be dokumentų tikrai nebuvo. (t. 11, b. l. 182-183). 2016-12-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip R. K. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam pardavė 77 tonas žirnių už 14 230 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 11, b. l. 173-176).

A. D., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-02-27 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad D. S. pažįsta tik tiek, kad žino, jog jis per skelbimus laikraščiuose, jo skelbimai yra „Ūkininko patarėjuje“, „Valstiečių“ laikraštyje, perka grūdus. Ten būna įdėti skelbimai, kad jis perka grūdus, bet neakcentuota, ar juos perka kaip fizinis asmuo, ar jis atstovauja kokią tai įmonę. 2016m. vasario mėnesį, tiksliai jau dienos neprisimena, paskambino D. S., nes norėjo parduoti savo turimus sandėlyje laikomus kviečių grūdus. Neturėjo tikslo parduoti būtent S., skambinėjo visais turimais ir laikraščiuose rastais numeriais, tame tarpe ir D. S., ieškodamas geriausios siūlomos kainos. D. S. pasiūlė mokėti po 150 eurų už toną, tačiau vėliau kaina buvo suderėta 140 eurų už toną. D. perkamų grūdų kaina nukrito po to, kai buvo padaryti jo D. S. parduodamų grūdų tyrimai ir nustatyta, kad kviečiai yra šiek tiek drėgnesni, dar kažkoks procentas buvo numestas dėl šiukšlingumo. Tokiu būdu pirmą kartą, t.y. 2016-02-08 jis D. S. pardavė penkis sunkvežimius, į kurių kiekvieną buvo pakrauta po maždaug 40 tonų kviečių, o antrą kartą, t. y. 2016-02-12, pardavė tris sunkvežimius kviečių, taip pat į kiekvieną pakraunant po maždaug 40 tonų. Jis svorius nurodo apytikslius, nes būna, kad į vieną sunkvežimį pakrauna 35 tonas, į kitą kiek daugiau. Bendras parduotas per tuos du kartus D. kviečių kiekis yra 300 tonų. Pirmą kartą pardavęs penkis sunkvežimius jis gavo 28 000 eurų, antrą kartą pardavęs 100 tonų, gavo 14 000 eurų. Kviečius svėrė namuose, nes jis turi tam tinkamas svarstykles. Pakrovus grūdus, D. S. atsiskaitė grynais pinigais, juos sumokėdamas jam asmeniškai, be jokių dokumentų. Pinigus D. abu kartus mokėjo asmeniškai, juos sumokėdamas namuose prie svarstyklių. Su D. iš anksto bendraujant telefonu dėl grūdų pardavimo, buvo sutarę, kad parduodant kviečius, nebus rašoma PVM sąskaitos faktūros bei nebus rašomi pinigų mokėjimo dokumentai. Kieno iniciatyva nebuvo rašomi dokumentai, pasakyti negali. Jis buvo suinteresuotas, kad pinigus gautų iš karto, jam dokumentai tuo metu kaip ir nebuvo reikalingi, o kodėl D. nebuvo reikalingi grūdų pardavimo ir pinigų mokėjimo dokumentai, nežino, tačiau jiems abiems tiko toks sandoris ir jis įvyko. Jis pardavė D. S. kviečius, viso 300 tonų ir iš karto iš jo gavo pinigus, viso 42 000 eurų. Kur D. S. išvežė, kam pardavė iš jo nupirktus kviečius, nežino, jo apie tai neklausė. Tik gali pasakyti, kad kviečius išvežusių sunkvežimių vairuotojai buvo latviai, jie kalbėjo rusų kalba. Kviečių grūdų pardavimas nebuvo fiksuotas jo ūkio buhalterinėje apskaitoje, jis gautų pajamų neapskaitė ūkio buhalterinėje apskaitoje ir nuo gautų pajamų nesumokėjo mokesčių. Ištaisydamas klaidą, ūkio buhalterinėje apskaitoje apskaitė parduotus 300 t kviečių ir VMI 2017-01-25 pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2016m. vasario mėnesį ir sumokėjo valstybės biudžetui 7289 eurų PVM mokestį. O pajamų mokestis bus sumokėtas pateikus pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 metus iki 2017m. gegužės mėnesio 2 d. (t. 12, b. l. 67-69 ).

D. L., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-10-06 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad ūkininkauja (duomenys neskelbtini). yra įregistravęs ūkininko ūkį ir valdo apie 200 ha žemės. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. sausio mėnesį parduotus 40 tonų kvietrugių, priklausiusių jo ūkiui, gali paaiškinti, kad tie 40 tonų kvietrugių buvo parduoti, tačiau jau dabar labai tiksliai visų pardavimo aplinkybių neatsimena. Žino, kad kvietrugių pirkėją susirado pagal skelbimą, sakytų rajoniniame laikraštyje, ir susiskambino su pardavėju telefonu. Tačiau pirkėjo nei vardo, nei pavardės nežino, su juo bendravo tik tą vietą kartą, jo neįsidėmėjo ir neatpažintų. Grūdus pardavė iš savo sandėlio, esančio tame pačiame kaime, kur ir registruotas jo ūkis, t.y. (duomenys neskelbtini). Pirkėjas į jo ūkį atsiuntė grūdams išvežti vilkiką, į kurį grūdus pakrovė pats savo turimu pakrovėju DECIS. Jis su vilkiko vairuotoju nebendravo ir nežino, ar jis lietuvis, ar kitatautis ir neatkreipė dėmesio, ar vilkikas buvo su lietuviškais registracijos numeriais. Prieš pakraunant grūdus, o taip pat ir jau pakrovus grūdus, vilkiką pasvėrė (duomenys neskelbtini) esančiomis V., nežino ar A., ar S., priklausančiomis svarstyklėmis. Viso jis pardavė 40 tonų kvietrugių, už toną po 110 eurų, viso už 4400 eurų sumą. Pinigus jam pirkėjas sumokėjo pasvėrus pakrautą kvietrugiais vilkiką, ten pat prie svarstyklių. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis pardavė tam pirkėjui 40 tonų kvietrugių už 4400 eurų, nebuvo surašyta. Dar prieš pardavimo sandorį, kai bendravo su pirkėju telefonu, D. L. ketino parduoti kvietrugius su dokumentais, tačiau pirkėjas primygtinai spaudė, kad parduotų be dokumentų ir tokiu būdu susimažintų mokamą pelno mokestį. Jis dar bandė derėtis, kad reikalingi dokumentai, bet galiausiai nusileido ir sutiko parduoti be dokumentų. Šis pardavimo sandoris nebuvo apskaitytas ūkio buhalterinėje apskaitoje. Šiuo metu jis informavo apskaitą tvarkantį žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantą A. D., kuris iki šiol apie šį pardavimo faktą nieko nežinojo, kad šį sandorį reikalinga apskaityti ūkio buhalterijoje. Apskaičius šį sandorį ūkio buhalterinėje apskaitoje, 2017-07-24 buvo pateikta patikslinta PVM mokesčio deklaracija ir 764 eurais buvo sumažinta grąžintina iš biudžeto PVM mokesčio suma. Taip pat tą pačią dieną, t.y. 2017-07-24 buvo pateikta patikslinta 2016 metų pajamų deklaracija ir į ją įtraukta 3636 eur pajamos, gautos už parduotus kvietrugius bei papildomai apskaičiuota ir sumokėta 182 eurai pajamų mokesčio. D. L. telefono numeris, iš kurio jis skambino gūdų pirkėjui, yra (duomenys neskelbtini). O telefono numerio, į kurį jis skambino pirkėjui, negali nurodyti, jo neišsisaugojo. (t. 18 , b. l. 64-66 ).

F. L., kurio atžvilgiu tyrimas 2018-06-25 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad yra įregistravęs (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkį, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir valdo apie 24 ha žemės. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. kovo mėnesį parduotus miežius, tai gali pasakyti, kad su supirkėju, kurio vardą ir pavardę sužinojo asmens parodymo atpažinti metu, tai D. S., susitiko pirmą kartą brolio D. L. ūkyje, kai jis iš brolio pirko kvietrugius. Tada, D. S. pradėjo jo klausinėti, ar neturi parduoti grūdų. Kadangi žmona S. I. L. augina kiaules, dar tuo metu nežinojo, ar joms nereiks grūdų, tai nieko konkretaus ir nesutarė. Tų pačių metų kovo mėnesį, matydamas, kad grūdų lieka, jis iš žmonos S. I. L. telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino D. S., jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad turi parduoti miežių. Supirkėjas turėjo atvažiuoti paimti pavyzdžio, tačiau atvažiavo iš karto vilkikas išvežti be mėginio grūdų. Kalbant telefonu, derėjosi, kad už toną miežių mokės po 110 eurų, tačiau atvažiavus su pakrautu vilkiku prie svarstyklių (duomenys neskelbtini), jos priklauso A. V., pasvėrus pakrautus miežius, viso buvo pakrauta 27 tonos, ten taip pat atvykęs D. S. pasakė, kad grūdų kokybė prastoka, be to labai barėsi ant rusakalbio vairuotojo, kad per mažai pakrovė ir numušė 1 tonos kainą iki 108 eurų. Vairuotojas kraunant grūdus nenorėjo viršyti leidžiamo vežti tonažo, o ir daugiau grūdų jis nebeturėjo, todėl ir buvo pakrauta beveik visi jo turimi miežiai. Pakrovėjas buvo ne jo, krovė kaimynas V. V., todėl dar papildomai pakrauti atgal vilkiko nebevarė, nes tokiu atveju būtų reikėję vėl kviesti pakrovėją, o be to, kaip jau minėjo, vairuotojas nenorėjo virštonio, o ir grūdų buvo likę visiškai mažai. Grūdus krovęs V. V. to supirkėjo iš viso nematė ir su juo nebendravo, apie sandorio aplinkybes V. nieko nesakė. Vilkiko vairuotojas buvo rusakalbis, vilkiko numeriai buvo lyg ir latviški, nors gerai ir neįsidėmėjo. Kur grūdus išvežė, nežino, neklausė, nes supirkėjas labai skubėjo. Kaip jau minėjo, pakraunant grūdus sandėlyje D. S. nedalyvavo, o atvažiavo prie svarstyklių ir ten pasvėrus jam grynais sumokėjo iš viso 2900 eurų. Supirkėjas buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos Mercedes markės automobiliu, tačiau valstybinio numerio nepamena. Jis prie svarstyklių prašė D. S., kad išrašytų dokumentus, tačiau D. S. sakė, kad labai skuba, pažadėjo užvežti vėliau. Tačiau taip ir nebeužvežė. Kadangi nei PVM sąskaitos faktūros, nei pinigų mokėjimo dokumentų taip ir negavo, šis pardavimo sandoris nebuvo apskaitytas ūkio buhalterinėje apskaitoje. Ūkio apskaitą tvarko pats. Gautos pajamos - 2 900 eurų nebuvo įtrauktos į ūkio pajamas, jos nedeklaruotos, taip pat 2016m. pirmo pusmečio PVM deklaracijoje nedeklaruotas, taip pat buvo nesumokėtas nuo šios sumos pridėtinės vertės mokestis. D. S., nupirkęs iš jo ūkio miežius, mano juos pirko kaip fizinis asmuo, nes jis neprisistatė esantis kokios tai įmonės atstovas. (t. 15 , b. l. 122-124 ). 2017-10-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip F. L. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam 2016 m. kovo mėnesį pardavė 27 tonas miežių už 2900 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 15, b. l. 113-116 ).

M. L., kurio atžvilgiu tyrimas 2018-01-24 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), ir valdo bendrai nuosavybės teise ir nuomojamos žemės apie 150 ha. Ūkis verčiasi tik augalininkyste. Ūkis nuo 2004-02-01 yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia apklausos metu paminėtą kviečių pardavimo 2016m. kovo mėn.5 ir 6 d. faktą, tai gali pasakyti, kad jis tuo metu turėjo likusį 2015 metų kviečių derlių, kuris buvo prastokos kokybės ir norėjo jį parduoti. Biržų rajoniniame laikraštyje „Šiaurės rytai“ surado skelbimą, kuriuo atsiliepė jam iki tol nepažįstamas vyriškis, kaip sužinojo asmens parodymo atpažinti metu D. S.. Su D. S. suderėjo, kad D. S. nupirks jo turimus kviečius. D. S. iš pradžių atvažiavo paimti mėginių ir kurį laiką nedavė jokio atsakymo. Po mėginių paėmimo, praėjus gal kokioms dviem savaitėms, D. S. paskambino ir atvažiavo nupirkti jo turimų kviečių. Atvažiavo vilkikas su priekaba. Jis su savo pakrovėju pakrovė į atvažiavusį vilkiką su priekaba grūdus, kuriuos pasvėrė pas netoliese ūkininkaujantį A. D.. Buvo pakrauta 48 tonos kviečių. D. S. mokėjo už toną 125 eurus. Tokiu būdu už pirmą vilkiką jis iš D. gavo 6 000 eurų. Sekančią dieną atvažiavo paimti kviečių likučio ir buvo pakrauta 20 tonų kviečių, tačiau jau mokėjo ne po 125 eurus, o po 120 eurų už toną, t. y. gavo 2 400 eurų. Iš viso jis D. S. per du kartus pardavė 68 tonas kviečių už bendrą 8 400 eurų sumą. Grūdus pirkti D. S. buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos Mercedes markės automobilius, o kartu su juo grūdus išvežti atvažiavo latviškais numeriais vilkikai. Vairuotojas buvo latvis, kalbėjo rusų kalba. Jis toks pagyvenęs, dar iš pradžių pasakė, kad grūdai nelabai kokios kokybės, tačiau po to numojo ranka ir nieko apie kokybę nebekalbėjo. Jam apklausos metu paminėta bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma, ir ar D. S. pirko grūdus bendrijos vardu, ar kaip fizinis asmuo, nežino. Kur išvežė toliau jo parduotus grūdus, t.y. jie liko Lietuvoje, ar išvažiavo į Latviją, nežino. Pinigus jam sumokėjo tas sidabriniu Mercedes markės automobiliu atvažiavęs D. S.. D. S. sakė, kad iš daugelio aplinkinių ūkininkų perka grūdus ir sekantį kartą važiuodamas pro šalį, užveš jam grūdų pirkimo dokumentus, t.y. sąskaitą faktūrą ir pinigų mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tačiau taip ir neužvežė. Jis dar po kurio laiko bandė D. S. skambinti, bet šis nekėlė ragelio, taip ir liko grūdai parduoti, o dokumentų nėra. Todėl ir tarp jo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra jokių dokumentų, patvirtinančių 68 tonų kviečių pardavimą ir 8 400 eurų pajamų gavimą. Šių pajamų nėra parodytų deklaruojant 2016 metų pajamas, taip pat nedeklaruotas ir nesumokėtas nuo šios sumos PVM mokestis už 2016m. pirmą pusmetį. Tą grūdus pirkusį D. S. tuomet matė pirmą ir paskutinį kartą, daugiau su juo susitikęs nebuvo. Tiksliau D. S. matė, kai jis paėmė mėginius ir dar kai išvežė grūdus. Šiuo metu savo ūkio apskaitoje jau apskaitė ūkinę operaciją dėl grūdų pardavimo D. S., įtraukė šią operaciją į ūkio apskaitą ir jau pateikė 2018-01-19 patikslintas 2016m. pirmo pusmečio PVM ir 2016 metinę deklaracijas. Sumokėjo priklausančius sumokėti 1458 eur PVM mokestį. (t. 15, b. l. 37-39, 42-44 ).2017-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip M. L. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam 2016 m. kovo 5 ir 6 dienomis pardavė iš viso 68 tonas kviečių už 8400 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 15, b. l. 28-31 ).

A. P., kurio atžvilgiu tyrimas 2018-03-14 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad yra įregistravęs (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkį, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), ir valdo bendrai nuosavybės teise ir nuomojamos žemės apie 140 ha. Ūkis specializuojasi augalininkystėje. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia apklausos metu paminėtą kviečių pardavimo 2015m. gruodžio mėnesio 3d. faktą, tai nurodo, kad yra pardavęs savo ūkininko ūkio kviečius. Labai tiksliai neatsimena, tačiau mano, kad pardavėją, kaip sužinojo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, D. S. jis susirado pagal skelbimus laikraštyje. Šis pirkėjas jam labai įstrigo, kadangi jis įsimenantis, su masyvia auksine grandine ant kaklo. Transporto, kuriuo buvo išvežti jo parduodami grūdai, neapibūdins, neatsimena. Taip pat negali pasakyti, ar tai buvo Lietuvos Respublikoje, ar kurioje kitoje Respublikoje registruotas transportas, numerių neįsidėmėjo. Grūdus į atvykusį sunkvežimį krovė su teleskopiniu krautuvu, pakrovė jis pats ir svėrė sandėlio kieme esančiomis „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis svarstyklėmis. Pardavė D. S. 39 880 kg kviečių kiekį, mokant už 1 toną 160 eurų. Jo ūkio buhalterijoje kviečių pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“, D. S. tikrai nebuvo apskaityta. Gautos pajamos taipogi nebuvo apskaitytos ūkio buhalterinėje apskaitoje, PVM nedeklaruotas ir nesumokėtas nuo šios gautos bendros 6 380 eurų sumos. D. S. grūdus be dokumentų pardavė todėl, kad D. S. iš karto atsiskaitė. O tai anksčiau yra labai nukentėjęs nuo kito pirkėjo net ir esant išrašytai sąskaitai. Dėl tos priežasties, kad atsiskaityta buvo iš karto, pardavė tuos kviečius be dokumentų. Grūdų pirkėjui D. S. skambino iš „(duomenys neskelbtini)“, kurio yra vadovas, priklausančio mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pirkėjo numerio neturi išsisaugojęs. Gautus pinigus sunaudojo ūkio reikmėms. Kadangi supirkėjas neišrašė PVM sąskaitos faktūros 39,880 t parduotiems kviečiams, jis šios operacijos jos atlikimo metu neapskaitė savo ūkio buhalterinėje apskaitoje, taip pat neapskaitė ir gautos 6 380 eurų pajamų sumos, jos buvo nedeklaravęs bei nuo šios sumos buvo nesumokėjęs priklausančių mokėti mokesčių. Savo ūkio buhalterinę apskaitą tvarko pats. Kas liečia tą grūdų pardavimo faktą, tai kategoriškai tvirtina, kad toks grūdų be dokumentų pardavimo atvejis buvo vienintelis ir tikrai nei 2015m., nei 2016m., taip pat ir 2017m. tokių atvejų daugiau tikrai nebuvo. Grūdus galėjo iš jo D. S. nupirkti ir kaip fizinis asmuo, jei jis apie tai skelbėsi “Ūkininko patarėjuje“, ir kaip kokios nors įmonės atstovas. Dar nori papildyti, kad jei jis pardavė tam grūdų supirkėjui kviečius be dokumentų, tai jam turėjo būti kažkokia paskata, tai yra pardavė todėl, kad D. S. mokėjo kainą aukštesnę, nei tuo metu mokėjo grūdų supirkimo punktai, arba jo parduodami grūdai buvo prastesnės kokybės ir tuo metu grūdų supirkimo punktai tokių grūdų nepirko. Tačiau tai tikrai nebuvo dėl to, kad jis siektų sumokėti mažiau PVM ir gyventojų pajamų mokesčio. Šiuo metu jis savo ūkio buhalterinėje apskaitoje jau yra apskaitęs 39,88 t kviečių pardavimo operaciją, yra 2018-02-05 pateikęs patikslintas 2015m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją ir 2015 metų pajamų deklaraciją bei yra sumokėjęs priklausančius sumokėti 1 107 eur PVM bei 264 eur pajamų mokesčius. (t. 8 , b. l. 87-92 ). 2017-10-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip A. P. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam 2015 m. gruodžio mėnesį pardavė 39,88 tonas kviečių už 6380 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 8, b. l. 78-81).

D. B., kurio atžvilgiu tyrimas 2018-03-12 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą parodė, kad 2004-10-06 (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Apie tai, kad D. S. perka grūdus, sužinojo pasiskambinęs jam laikraštyje, tiksliai neatsimena kokiame, gali būti „Ūkininko patarėjuje“ skelbime apie superkamus grūdus rastu telefonu. Parduodamas grūdus žinojo, kad juos perka asmuo, vardu D., jo pavardės nežinojo. Iki tol D. S. nepažinojo ir su juo jokių sandorių neturėjo ir kad grūdus pardavė asmeniui, kurio pavardė D. S., sužinojo ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą. Dar nurodo, kad D. S. prašymu, jo ūkio svarstyklėmis buvo sveriami iš kitų ūkininkų, kokių nežino, D. S. perkami grūdai. Svarstyklėmis leido pasinaudoti be jokio atlygio. Negali pasakyti, nei kiek vilkikų buvo sverta, taip pat nežino ir pasvertų grūdų kiekio, jų rūšies, nes pats svėrimuose nedalyvavo, tik buvo davęs žodinį leidimą D. S. grūdus pasisverti. O dėl jo ūkio kviečių, parduotų D. S., nurodo, kad dėl to, kad grūdai buvo parduoti nesurašant jokių dokumentų, negali pasakyti, ar D. S. grūdus pirko kaip fizinis asmuo, ar kaip kokios tai įmonės atstovas. Iš viso D. S. 2016m. vasario mėnesį pardavė 240 tonų savo ūkio kviečių ir iš D. S. gavo grynais pinigais iš viso 33 600 eurų. D. S. atsiskaitydavo už grūdus iš karto prie svarstyklių. Gauti iš D. S. gryni pinigai buvo panaudoti šeimos asmeninėms reikmėms. Kviečiai D. S. nesurašant jokių dokumentų buvo parduoti D. S. iniciatyva. Vienos tonos kaina su D. buvo suderėta 140 eurų. Teigia, kad jei grūdai būtų buvę parduoti su dokumentais, kaina būtų buvusi didesnė, nes būtų pridėtas pridėtinės vertės mokestis. Kadangi grūdai buvo parduoti be dokumentų, gautiems už juos pinigams irgi nebuvo išrašyti jokie dokumentai, todėl ši operacija nebuvo įtraukta į jo ūkio buhalterinę apskaitą. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Biržų konsultavimo tarnybos buhalteriai, kurie apie šią ūkinę operaciją be dokumentų iki pradedant tyrimą FNTT, nieko nežinojo. Iš D. S. gautos sumos nebuvo įtrauktos į 2016m. I pusmečio PVM deklaraciją ir 2016 metų pajamų deklaraciją. Šiuo metu ši ūkinė operacija apskaityta ūkio buhalterinėje apskaitoje, t. y. 240 t parduotų kviečių buvo užpajamuota ūkio apskaitoje, 2018-02-15 patikslinta ir pateita VMI patikslintos 2016m. vasario mėnesio PVM deklaracija ir 2016 metų pajamų deklaracija bei sumokėti privalomi mokesčiai. Ūkis šiai dienai VMI neskolingas. (t. 9 , b. l. 86-88 ).

G. D., kurios atžvilgiu tyrimas 2018-01-10 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra įregistravusi ūkininko ūkį ir valdo bendrai nuosavybės teise ir nuomojamos žemės apie 100 ha. Verčiasi gyvulininkyste ir augalininkyste. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2015m. lapkričio mėnesį parduotus ūkio kvietrugius, ji labai konkrečiai visko pasakyti negali, nes pati tame pardavimo procese nedalyvavo, jame dalyvavo sūnus M. D.. Ūkio buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarko Anykščių konsultavimo tarnybos buhalterė. Kas liečia augalininkystės darbų organizavimą, produkcijos pardavimą, tai gali pasakyti, kad ji savo sūnui M. D. yra surašiusi įgaliojimą ir jis visus su augalininkyste susijusius darbus organizuoja, atlieka. Ji pagrinde užsiima gyvulininkyste ir tik iš M. pasakymo žino, kad jis pardavė 2015m. kvietrugių derlių, tiksliau 2015 metų rudenį, tiksliau datos nepamena, vieną vilkiką 36,44 tonas pardavė nesurašant jokių dokumentų, o antrą jau buvo pakrovęs, tačiau pirkėjas numušė kainą ir antrojo jau nebepardavė, o sugrąžino atgal ir išvertė į sandėlį. Ji pati asmeniškai kvietrugių pardavimo procedūroje nedalyvavo ir su tuo kvietrugių pirkėju nebendravo. Iš M. pasakymo žino, kad tie kvietrugiai buvo parduoti nesurašant jokių dokumentų, gauti pinigai už kvietrugius neįtraukti į ūkio pajamas. Tiksliai, kiek gauta buvo pajamų už tuos kvietrugius, negali pasakyti, bet kažkur apie 4000 eurų. Gali būti, kad buvo gauta jai apklausos metu paminėta 4008 eurų suma. Pinigai buvo sunaudoti ūkio reikmėms. Buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė apie šį kvietrugių pardavimo faktą nežinojo. Kaip suprato iš M. pasakymo, pirkėjas kaip ir žadėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, tačiau taip ir nebeišrašė. Kadangi supirkėjas nebepateikė PVM sąskaitos faktūros 36,44 tonom parduotų kvietrugių, nebuvo surašyti jokie dokumentai, ši operacija nebuvo apskaityta ūkio buhalterinėje apskaitoje, taip pat neapskaityta ir gauta 4 008 eurų pajamų suma. Gautos pajamos nebuvo deklaruotos pateikiant 2015m. II pusmečio PVM deklaraciją, taip pat gautos pajamos neparodytos 2015 metinėje pajamų deklaracijoje. Nuo šios gautos sumos iki atlikto patikrinimo nebuvo sumokėti priklausantys sumokėti mokesčiai. Šiuo metu, t.y. 2017-12-01 pateiktos patikslintos 2015m. II pusmečio PVM deklaracija ir 2015 metų pajamų deklaracija. Kategoriškai patvirtina, kad toks be dokumentų kvietrugių pardavimo faktas tikrai vienintelis, nei tais pačiais, taip pat ankstesniais ir vėlesniais metais tokių sandorių nebuvo. Kai gavo reikalavimą pateikti ūkio 2015m. dokumentus, M. iš karto pasakė, kad tai dėl be dokumentų parduotų kvietrugių. (t. 16 , b. l. 57-59 .

M. D. apklausos metu parodė, kad jis pagal 2012-12-14 mamos G. D. notariškai patvirtintą įgaliojimą pateikė reikalaujamus G. D. ūkininko ūkio, kodas 4308241, registruoto (duomenys neskelbtini), 2015m. buhalterinės apskaitos dokumentus. Kas liečia mamos ūkį, praktiškai jis organizuoja visus darbus, vykdo veiklą. Dėl 2015-11-30 ir 2015-12-01 iš mamos ūkio parduotų kvietrugių, gali paaiškinti, kad internetiniame portale skelbiu.lt rado skelbimą apie superkamus grūdus, kur paskambinus nurodytu telefonu, jo numerio dabar neatsimena, pasiūlė turimus parduoti kvietrugius. Tuo pat metu dar ūkyje buvo ir miežių pardavimui, tačiau jų taip ir nebepardavė, kadangi netgi ir antrojo vilkiko su kvietrugiais tam pardavėjui nepardavė, nes jis labai numušė kainą. To pirkėjo iki tol nepažinojo, o kvietrugius pardavė pagal skelbimą bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Kaip suprato tas pirkėjas buvo „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir vadybininkas. Jam kažkur apie 40 metų, be barzdos, vidutinio kūno sudėjimo. Jį atpažintų. Kvietrugius atvažiavo išvežti vilkikas su latviškais numeriais, vairuotojas buvo ne lietuvis, jis buvo latvis. Su vairuotoju jis bendravo tik tiek, kiek parodė, kur jam atvažiuoti pasikrauti kvietrugius, o po to dar kraunant užklimpo vilkikas, teko traukti. Grūdus į vilkiką jis pakrovė su traktoriumi MTZ. Tuščią vilkiką vairuotojas svėrė (duomenys neskelbtini) svarstyklėmis. Dėl svarstyklių panaudojimo buvo sutaręs grūdų pirkėjas, o jis tik atvažiavo, vilkikas buvo pasvertas, jam parodė tik atspausdintą kvituką. Po to grūdus pakrovė iš (duomenys neskelbtini) esančios fermos, kur buvo sandėliuojami mamos ūkio grūdai. Po to vėl važiavo prie tų pačių svarstyklių, kur buvo pasvertas pakrautas kvietrugiais vilkikas. Viso buvo pakrauta 36,44 tonos kvietrugių. Už toną su pirkėju buvo suderėję, kad jis sumokės po 110 eurų. Pinigus sumokėjo vairuotojas, bet jis suprato, kad viskas buvo suderinta su pirkėju. Iš viso už kvietrugius gavo 4008 eurus. Pats grūdų pirkėjas tą dieną atvažiavęs prie grūdų nebuvo. Jis buvo atvažiavęs iki to pakrovimo prieš keletą dienų, apžiūrėjo, ar jam tinka kvietrugiai, pažiūrėjo šiukšlingumą, drėgnumą, jam tiko, todėl pakrovimo dieną jau atvykęs nebuvo. Dar su pirkėju buvo suderėję, kad atvažiuos dar sekančią dieną. Sekančią dieną vėl atvažiavo vilkikas, vėl pakrovė panašų kiekį, kažkur apie 35 tonas kvietrugių. Tačiau kai vilkikas buvo pasvertas, tada pirkėjas telefonu pradėjo priekaištauti, kad kvietrugiai žolėti, su priemaišomis ir pasakė, kad mokės tik po 80 eurų už toną. Jis nesutiko už tokią kainą parduoti grūdų, todėl pasakė, kad neparduos, ir vilkikas su grūdais buvo grąžintas į fermą ir išverstas atgal. Tokiu būdu G. D. ūkio buvo parduota 2015-11-30 36,44 tonos kvietrugių už 4008 eurus. Jis su pirkėju dėl dokumentų dar bandė kalbėtis, jis kaip ir žadėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, tačiau neišrašė. Tokiu būdu šis kvietrugių pardavimo faktas nebuvo apskaitytas G. D. ūkio buhalterinėje apskaitoje. Apie šį kvietrugių be dokumentų pardavimo faktą G. D. žinojo, tačiau tikėjosi, kad pirkėjas išrašys pirkimo dokumentus, tačiau taip ir neišrašė. Nuo 2015-11-30 gautos 4008 eurų sumos nebuvo deklaruotas ir sumokėtas PVM, taip pat sumokėtas pajamų mokestis. (t. 17, b. l. 39-40). 2017-10-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip M. D. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam 2015-11-30 pardavė 36,44 tonas kvietrugių už 4008 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 17, b. l. 41-44).

R. Č. apklausos metu parodė, kad jis pats nėra ūkininkas ir nėra įregistravęs ūkininko ūkio, tačiau dirba apie 6,5 ha nuomojamos žemės. Jo brolis D. Č. ir žmona D. Č. yra ūkininkai, jų ūkiai atskiri. 2016m. kovo mėnesį, tiksliai datos nepamena, laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ rado skelbimą, kuriame buvo nurodytas telefono numeris, kurio nepamena, su prierašu, kad perka grūdus. Kadangi tuo metu žmonos ūkis turėjo parduoti apie 200 tonų kviečių, brolio ūkis apie 150 tonų kviečių ir jis pats apie 50 tonų kviečių, todėl paskambino asmeniui, kuris skelbėsi perkantis grūdus. Tokiu būdu pirkėjui pardavė apie 400 tonų grūdų. Grūdus atvažiavę išsivežė vilkikai su ilgomis priekabomis, vienas vilkikas pasikraudavo apie 40 tonų grūdų. Už parduotus grūdus atsiskaitė tas laikraštyje skelbęsis pirkėjas, pinigus sumokėdamas prie svarstyklių, t.y. po to, kai pakraudavo vilkiką ir jį pasverdavo. Viso sumokėjo ne mažiau nei 54 000 eurų. Asmenį, nupirkusį grūdus, pažintų. Pirkėjas važinėjo sidabrinės spalvos „Mercedes Benz“ automobiliu, valstybinio numerio nepamena. Nupirkęs grūdus asmuo bei sumokėjęs pinigus, neišrašė jokių dokumentų. (t. 13, b. l. 34-35 ). 2016-12-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip R. Č. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam 2016 m. kovo mėnesį pardavė 400 tonų grūdų už ne mažiau nei 54 000 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 13, b. l. 36-40).

D. Č., kurios atžvilgiu tyrimas 2016-06-19 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravusi ūkininko ūkį ir valdo apie 62 ha žemės. Verčiasi augalininkyste. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Dėl 2016m. kovo mėnesį parduotų kviečių, gali paaiškinti, kad ūkiui priklausantys 205 t kviečių buvo parduoti be apskaitos dokumentų. Grūdai, kaip vėliau sužinojo iš savo vyro R. Č., buvo parduoti asmeniui, kurio pavardė D. S.. Ar jis grūdus pirko kaip fizinis asmuo, ar kaip kokios tai įmonės atstovas, nežino, tuo nesidomėjo, nes jis sumokėjo jos vyrui už jam parduotus kviečius grynus pinigus, neišrašydamas jokių tai patvirtinančių dokumentų. Už parduotus 205 tonų kviečių grūdų ūkis gavo 27 775 eurų pajamų. Šiuo metu ir parduoti grūdai, ir už juos gauti pinigai jau yra apskaityti ūkio buhalterinėje apskaitoje, sumokėti priklausantys mokėti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiai, t. y. atitinkamai 4 821 eur pridėtinės vertės ir 1 148 eur gyventojų pajamų mokesčiai. 2017-02-06 pateikta patikslinta PVM deklaracija, taip pat deklaruojant 2016m. pajamas, pajamų deklaracijoje jau įtrauktos ir deklaruotos už šiuos parduotus kviečius gautos pajamos. Tai buvo vienkartinis tokio pobūdžio, t. y. nesurašant dokumentų, neužpajamuojant gautų pajamų, grūdų pardavimas. Daugiau nei 2016m., nei 2017m., o taip pat ir ankstesniais metais tokių pardavimų be dokumentų tikrai nebuvo. (t. 14 , b. l. 12-13 ).

D. Č., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-04-03 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs savo ūkininko ūkį ir valdo 32,34 ha žemės. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. kovo mėnesį parduotus grūdus, jis pats asmeniškai pačiame pardavimo procese nedalyvavo, tačiau apie tai žinojo iš savo brolio R. Č.. Kviečių pardavimo procedūrą tvarkė brolis R. Č.. Jie abu kartu ūkininkauja, tik yra pasiskirstę darbais ir jis atlieka tuos darbus, kurie yra susiję su technika, o R. daugiau prie organizacinių dalykų. Kai R. surado grūdų pirkėją, žinojo, kad jis organizuoja jo ūkiui priklausančių grūdų pardavimą. Tokiu būdu 2016m. kovo mėnesį buvo parduota apie 150 tonų jam priklausančių kviečių. Žino, kad buvo vežta per kelis kartus, tačiau tiksliai laiko negali pasakyti, tiksliai datų neatsimena, nemanė, kad to dar prireiks. Jam tik R. paskambindavo, kad grūdai išvažiavo ir pasakydavo išvežtų grūdų kiekį bei gautą sumą. Tiksliai pagal datas nurodyti negali, koks kiekis ir kada tiksliai išvažiavo bei kada ir kokia tiksliai buvo gauta pinigų suma. Pinigus iš pirkėjo, kaip dabar sužinojo iš brolio, tai buvo D. S., už jam priklausančius grūdus paimdavo R. bei jam perduodavo. Šiuo metu ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Pakruojo konsultavimo tarnyboje dirbanti buhalterė J. V.. Buhalterė apie grūdų pardavimą nieko nežinojo, nes grūdai buvo parduoti neišrašant PVM sąskaitos faktūros bei neišrašant pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, todėl šios operacijos ūkio buhalterinėje apskaitoje iš viso nebuvo fiksuotos. Nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir nebuvo apskaitytos gautos pajamos. Šiuo metu parduoti kviečiai ūkio buhalterijoje apskaityti, jis patikslino ūkio buhalterinius duomenis, yra surašyta buhalterinė pažyma, nurodant, kad pardavė 150t grūdų už 19 500 eurų, tame skaičiuje 3 384,30 PVM suma. 2017-02-09 pateikė patikslintą PVM deklaraciją. Nurodytą 3385 PVM eurų sumą 20017-02-01 sumokėjo, pervesdamas į valstybės biudžetą. Taip pat nuo nuo šios sumos sumokėjau pajamų mokestį. (t. 13, b. l. 129-131).

R. Š., kurio atžvilgiu tyrimas 2018-01-24 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), ir valdo apie 84 ha žemės. Verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste. Kas liečia 2015m. gruodžio mėnesį parduotus kviečius, jis pagal „Valstiečių laikraštyje“ rastą skelbimą, kad superka grūdus, susirado pasiskambinęs pirkėją, kaip sužinojo asmens parodymo atpažinti metu tai D. S.. Telefono numerio, kuriuo skambino, neišsaugojo ir negali nurodyti, o skambino iš savo naudojamo mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus telefonu, D. S. po kurio tai laiko atvažiavęs paėmė mėginius, jį ir tematė tą vieną kartą. Daugiau jis pats asmeniškai nebuvo atvažiavęs, tik jo nurodymu atvažiavo jo siųstas latviškais numeriais vilkikas, kurio vairuotojas, jis buvo lietuvis, po grūdų pakrovimo atsiskaitė už pakrautus grūdus. Grūdus krovė jis pats iš garažo, esančio namų kieme, su savo turimu pakrovėju MTZ. Pakrautą grūdais vilkiką svėrė tame pačiame (duomenys neskelbtini) pas G. S., viso buvo pakrauta apie 40 tonų kviečių, tiksliai svorio negali nurodyti. Gali būti, kad buvo pakrauta ir parduota apklausos metu paminėtą dieną, t. y. 2015-12-02 40,94 t kviečių. Tas pats supirkėjas pasvėrus grūdus jau nebeatvažiavo, tik telefonu pasakė, kad pinigus perdavė vairuotojui, kuris ir atsiskaitys. Taip ir buvo, prie svarstyklių pinigus sumokėjo vilkiko vairuotojas. Grūdus nupirko be jokių dokumentų, t.y. nebuvo rašyta nei PVM sąskaita faktūra, nei pinigų mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Už parduotus 40,940 t kviečių mokėjo po 145 eurus už toną, t.y. sumokėjo suapvalintą 5900 eurų sumą. Šios pajamos už parduotus grūdus nebuvo apskaitytos jo ūkio apskaitoje, taip pat nebuvo įtrauktos deklaruojant 2015 metų pajamas į 2015m.pajamų deklaraciją. Teikiant 2015 II pusmečio PVM deklaraciją, joje taip pat nebuvo apskaitytas gautas PVM bei jis nebuvo sumokėtas. Gautus pinigus panaudojo ūkio reikmėms, jei neklysta, tuo metu spaudė skola „(duomenys neskelbtini)“ už trąšas ir chemikalus, todėl jam buvo skubiai reikalingi pinigai ir gautus pinigus sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Ūkio buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarko J. E.. Buhalterė apie šį be dokumentų įvykdytą grūdų pardavimo sandorį tikrai nežinojo. Taip pat apie tai nieko nežinojo ir svarstyklių savininkas G. S.. Šiuo metu šį ūkinė operacija yra įtraukta į ūkio buhalterinę apskaitą, gautos pajamos deklaruotos, sumokėtas 1024 eur PVM mokestis. Nežino, ar D. S. ūkio kviečius pirko kaip fizinis asmuo, ar kaip kokios įmonės atstovas. Toks grūdų be dokumentų pardavimo atvejis buvo vienkartinis, nei tais pačiais metais, taip pat ankstesniais ir vėlesniais metais, tokių atvejų nebuvo. (t. 10 , b. l. 48-50 ). 2016-10-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip R. Š. atpažįsta D. S., kaip asmenį, kuriam 2015 m. gruodžio mėnesį pardavė 40,94 tonas grūdų už 5900 eurų ir kuris neišrašė jokių apskaitos dokumentų. (t. 10, b. l. 39-42 ).

R. S., kurio atžvilgiu tyrimas 2018-01-23 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad apie tai, kad D. S. perka grūdus ir atsiskaito iš karto sužinojo iš netoliese ūkininkaujančio A. D.. Kadangi jam tuo metu trūko grynųjų pinigų, turėjo skubiai atsiskaityti už perkamą žemę, todėl ir pardavė D. S. savo ir savo brolio M. S. ūkio kviečius. Sandorio pradžioje dar tikėjosi, kad D. S. išrašys jo parduodamiems kviečiams dokumentus, tačiau taip gavosi, kad neišrašė ir kviečiai buvo parduoti be dokumentų. Brolio ūkio jis iš viso pardavė 281 toną kviečių, 1 tonos kaina 145 eurai, šiems parduodamiems grūdams jis išrašė PVM sąskaitą faktūrą, o savo ūkio pardavė 159 tonas kviečių, 1 tonos kaina 130 eurų ir savo ūkio parduodamiems grūdams nebuvo surašyti jokie dokumentai. Jo ūkio parduodamų kviečių kokybė buvo prastesnė, t.y. buvo baltymų kiekis mažesnis, gal kiek drėgnumas skyrėsi, todėl ir kaina už toną buvo mažesnė. Jo ūkio, kaip minėjo buvo parduota 159 tonos kviečių už 20 670 eurų, o M. S. ūkio buvo parduota 281 tona kviečių už 40 745 eurus. Patvirtindamas savo parodymus, kad pardavė ir brolio M. pateikė 2016-03-18 sąskaitą faktūrą brolio ūkio parduotiems grūdams. Jo ir brolio ūkio grūdai buvo saugomi tame pačiame sandėlyje, tik jis su brolio sutikimu ir turėdamas jo notariškai patvirtintą įgaliojimą, rūpinosi brolio ūkio derliaus pardavimu, nes brolis dar be ūkininkavimo išvažiuoja kartkartėmis padirbėti į Norvegiją. Tuo metu, kai buvo parduoti brolio ūkio kviečiai, brolio ūkis nebuvo registruotas PVM mokėtoju. Kadangi D. S. pardavė brolio ūkio kviečius ir buvo atsiskaitoma grynais pinigais, jis pats, kad apskaitytų M. ūkio ūkinę operaciją, išrašė 2016-03-18 sąskaitą faktūrą ir ji buvo apkaityta brolio ūkio buhalterinėje apskaitoje. Jis tą sąskaitą faktūrą išrašė pats ir įrašė tik pirkėjo vardą ir pavardę, nes daugiau jokių jo duomenų neturėjo, išskyrus jo tuo metu naudojamo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Jo ir M. ūkio 2016 m. kovo mėnesį parduodami kviečiai buvo išvežti vilkikais, tačiau ar jie buvo su lietuviškais, ar latviškais registracijos numeriais, neatsimena, nelabai kreipė dėmesio. Su vilkikų vairuotojais jis nebendravo, todėl negali pasakyti, ar jie buvo lietuviai, ar kitataučiai. Grynus pinigus D. S. jam už parduotus kviečius sumokėjo pas D. B. kieme, prie svarstyklių. Tačiau jis jam, kaip minėjo, jokių dokumentų neišrašė. Deklaruojant M. S. 2016m. pajamas, gauta už jo parduotus 40 745 eurų suma buvo deklaruota. O jo ūkio apskaitoje ši 159 tonų kviečių už 20 670 eurų pardavimo operacija D. S. nebuvo apskaityta jo ūkio buhalterinėje apskaitoje. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko pats, tik pasikonsultuoja su apskaitos specialistais. Nuo 2016m. kovo mėnesį gautos 20 670 eurų priklausanti deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokesčio ir pajamų mokesčio sumos nebuvo įtrauktos į 2016m. I pusmečio PVM deklaraciją ir 2016 metų pajamų deklaraciją. Šiuo metu jis šią ūkinę operaciją apskaitė savo ūkio buhalterinėje apskaitoje, t. y. 2018-01-18 patikslino ir pateikė VMI patikslintas 2016m. I pusmečio PVM deklaraciją ir 2016 metų pajamų deklaracijas. (t. 12, b. l. 159-161 ).

N. K., kurio atžvilgiu tyrimas 2017-12-01 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), ir valdo bendrai nuosavybės teise ir nuomojamos žemės iš viso apie 500 ha. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis jau virš dešimt metų, tiksliai nuo kada nepamena, yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia apklausos metu paminėtą kvietrugių pardavimo 2016m. kovo 29 d. faktą, nurodo, kad kvietrugius nupirkusį D. S. pažįsta iš anksčiau, nes D. S., tiksliau jo vadovaujamai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ yra pardavęs grikius. Grikių pardavimas buvo 2015m. D. S. jam rekomendavo kažkas tai iš Rokiškio ūkininkų. Pirkėją apibūdino kaip laiku atsiskaitantį už nupirktus grūdus, todėl jis jau iš anksčiau turėjo jo telefono numerį, kuris yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai pardavė jam grikius, D. S. atsikaitė pavedimu per banką, iš karto tik pakrovus grūdus padarė pavedimą. o 2016m. pavasarį jis turėjo sandėliavimo bokšte (duomenys neskelbtini) kvietrugių, kurie buvo užsikrėtę vabaliukais. Bijodamas, kad užsikrės tais vabaliukais visas sandėlis, D. S. paskambino, tikėdamasis sužinoti, ar yra galimybė parduoti tuos turimus nekokybiškus kvietrugius. Jis D. pasakė, kad turimi kvietrugiai prastos kokybės, tai jo tikslas buvo iš viso tuos kvietrugius bet kur išvežti, o čia D. S. dar po derėjimosi jam už toną sumokėjo po 60 eurų. Jokių mėginių D. neėmė, nes, kaip jau minėjo, jis D. S. sakė, kad kvietrugiai prasti. Tokiu būdu 2016m. kovo mėn., gali būti, kad kovo 29d., atvažiavo D. S. Mercedes markės automobiliu, valstybinių numerių neatsimena. Tuo pat metu kartu atvažiavo ir vilkikas su priekaba, į kurį jis iš bokšto prileido 40 tonų kvietrugių. Tuščią, o po to kvietrugiais pakrautą vilkiką pasvėrė (duomenys neskelbtini) priklausančiomis svarstyklėmis. Dėl svarstyklių su bendrovės buhaltere tarėsi jis. Prie svarstyklių, tik pasvėrus vilkiką su pakrautais kvietrugiais, D. S. jam grynais sumokėjo 2 400 eurų. Jokių dokumentų, patvirtinančių kvietrugių pardavimą, nerašė D. ir pinigus sumokėjo be jokių dokumentų. Gautos pajamos-2400 eurų, nebuvo apskaitytos ūkio buhalterinėje apskaitoje ir nuo šios gautos sumos nedeklaruotas pridėtinės vertės mokestis 2016m. pirmo pusmečio PVM deklaracijoje, taip pat nedeklaruotos gautos pajamos 2016m. pajamų deklaracijoje, bei nesumokėti priklausantys sumokėti PVM ir pajamų mokesčiai. Ūkio buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarko Rokiškio konsultavimo tarnybos darbuotojai, kurie apie šį kvietrugių pardavimo faktą nieko nežinojo, nes jis jiems nieko apie tai nepasakė, o ir jokių dokumentų pateikti negalėjo, nes jie nebuvo surašyti. Kur D. S. išvežė toliau jo parduotus grūdus, t.y. jie liko Lietuvoje, ar išvažiavo į Latviją, nežino. Vilkiko vairuotojas, vežęs D. S. nupirktus iš jo kvietrugius, buvo lietuvis. Ar vilkikas buvo lietuviškais, ar latviškais numeriais, nematė, nekreipė dėmesio. Gautas pajamas išleido savo asmeninėms reikmėms. Ar jo parduotus kvietrugius D. S. pirko kaip „Aukso grūdas“ vadovas, ar kaip fizinis asmuo, nežino, jo apie tai neklausė. Iki apklausos pas finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, ši ūkinė operacija nebuvo fiksuota ūkio buhalterinėje apskaitoje. O grįžęs po apklausos, apie šį pardavimo faktą informavo apskaitą tvarkančią buhalterę, kuri ištaisydama jo klaidą, apskaitė parduotus 40 t kvietrugių. Jis VMI 2017-11-09 pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2016m. pirmą pusmetį ir sumokėjo valstybės biudžetui 417 eurų PVM mokestį. Tą pačią dieną pateikė VMI patikslintą pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 metus, kur deklaravo 32 509 eur apmokestinamųjų pajamų. (t. 10 , b. l. 166-168).

N. Š. parodė, kad D. S. 2015 m. lapkričio 30 d. ji pardavė savo asmeniniame sklype užaugintus kviečius, iš viso 50 tonų po 115 eurų už toną. Iš pradžių, kai ji jam paskambino pagal laikraštyje, jei neklysta „Panevėžio rytas“, susirastą skelbimą, jie kalbėjo apie tai, kad ji jam parduos dvi mašinas kviečių ir mokant už 1 toną 163 eurus. Tačiau ji tuo metu negalvojo, kad jos turimos 50 tonų bus sutalpintos į vieną vilkiką su priekaba. Iki tol ji D. S. nepažinojo. Kai atvažiavo D. pirkti grūdų, tuo pat metu atvažiavo ir vilkikas su priekaba, kurį tuščią važiavo pasverti į įmonę „ Panevėžio keliai“. Ji pati asmeniškai paprašė leidimo toje bendrovėje svėrėjo pasverti tuščią vilkiką su priekaba, o po to ir pakrautą vilkiką su priekaba. Ji už šią paslaugą iš viso svėrėjui sumokėjo 2 eurus. Pardavė 50 tonų, bet kaina buvo jau ne ta suderėta 163 eurai, bet 115 eurų už toną, nes grūdai buvo nekokybiški, sudygę ir D. S. jai pasiūlė tik 115 eurų. Ji sutiko parduoti, nes tuo metu neturėjo kito pasirinkimo, niekas tokių grūdų nepirko, buvo sunku realizuoti. D. S. jai sumokėjo iš viso už parduotus 50 tonų kviečių 5 750 eurų. Pinigus sumokėjo prie svarstyklių „Panevėžio keliai“. D. S. iš jos pirko kaip fizinis asmuo, neišrašė jokių dokumentų. Ji nežino, kur D. tuos grūdus toliau realizavo, bet sprendžiant iš to, kad vilkiko vairuotojas buvo rusakalbis, mano, kad grūdus vežė į Latviją parduoti. Daugiau tais metais ji nei savo, nei ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ grūdų D. S. nepardavė. Ji iš viso asmeninės dirbamos žemės ūkio paskirties žemės turi apie 15 ha, iš kurių 20 arų plote augina braškes, likusioje žemėje augina grūdines kultūras. Ji nėra PVM mokėtoja. Iš D. S. gautas 2015 metais pajamas ji deklaravo VMI. Iš viso deklaravo 11 555,20 eurų gautų individualios veiklos pajamų, tame skaičiuje 5 750 eurų gauti už kviečius iš D. S., 3489,20 eurų gauti už miežius iš UAB (duomenys neskelbtini), likusioji 2 316 eurų suma gauta už turguje parduotas braškes. Dar su D. S. ji kontaktavo kaip ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Bendrovė D. S. vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-02-17 sudarytą sutartį iš viso pardavė 545 020 kg kviečių ir 388 200 kg miežių. Kiekvienam išvežamam kiekiui vietoje, tik pasikrovus ir pasvėrus „Panevėžio keliuose“ vilkikus, buvo ten pat D. išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo apmokamos pavedimu į kooperatyvo banko sąskaitą. Už išvežtus grūdus D. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė visiškai, skolų nėra. Kooperatyvo apskaitoje tikrai apskaityta visos gautos PVM sąskaitos faktūros, PVM-as deklaruotas. Dar kartą patvirtina, kad be dokumentų D. S. ji pardavė 50 tonų savo asmeninėje žemėje užaugintų kviečių, už kuriuos iš jo gavo 5 750 eurus. ( t. 5, b. l. 108-113 ).

R. N. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), registruotos ir veiklą vykdančios (duomenys neskelbtini), direktorius. Buhalterė A. D.. Šiuo metu bendrovė laikinai jokios veiklos nebevykdo, nes turimą žemę, maždaug 198 ha išnuomojo. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė yra PVM mokėtoja. Bendrovė vertėsi tik augalininkyste. Kas liečia apklausos metu paminėtą 2015-11-30 kvietrugių pardavimo faktą, tai gali paaiškinti, kad ten buvo parduoti ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kvietrugiai, ir jo sūnaus M. N. ūkininko ūkio kvietrugiai. M. N., kaip ūkininkas, su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove buvo sudaręs grūdų saugojimo sutartį, ji buvo pasirašyta 2015-08-27, pagal kurią sandėlininkas A. L. buvo priėmęs atskirame bokšte saugoti M. N. ūkio 25 tonas kvietrugių. Už saugojimo paslaugą nebuvo mokama. Kas liečia apklausos metu paminėtą kvietrugių pardavimo faktą, tai gali pasakyti, kad grūdų pirkėją, jei neklysta, rado pagal skelbimą “Valstiečių laikraštyje“. Iki paties grūdų pardavimo fakto jis nežinojo, kad pirkėjas iš Panevėžio. Su pirkėju telefonu derėjo kainą, tačiau jos dabar jau neatsimena, gali būti apie 108-110 eurų už toną. Vilkikas pasikrauti grūdų atvažiavo iš pradžių be paties pirkėjo, o pirkėjas, jo vardo ir pavardės nežino, atvažiavo pilkos spalvos lengvuoju automobiliu, tačiau buvo jau vakaras, prietema, todėl nei markės, nei numerių neįsidėmėjo. Ir tuščią, ir po to pakrautą vilkiką svėrė (duomenys neskelbtini), esančiame už 5 km nuo mūsų, pas ūkininką G. R.. Kaip minėjo, pirkėjas atvažiavo tuomet, kai į vilkiką jau buvo pakrauta 10,980 tonų kvietrugių. Tuomet atvažiavęs pirkėjas pasakė, kad jis nerašys jokių dokumentų, atsiskaitys grynais, nes jis nėra PVM mokėtojas. Kadangi bendrovė yra PVM mokėtoja, tuomet bendrovės kvietrugių į atvažiavusį vilkiką nebekrovė, o nuvažiavę pasvėrė, kiek yra pakrauta, ir toliau pakrovė jo sūnaus M. N. atskirame bokšte sukrautus kvietrugius. Buvo pakrauta 10,98t bendrovės kvietrugių, ir 21,02t buvo pakrauta M. N. ūkio kvietrugių. Pirkėjas atsiskaitė prie svarstyklių, sumokėdamas už bendrą 32 tonų kvietrugių kiekį grynais pinigais jam sumokėdamas 3200 eurų. Kainą pirkėjas numušė, nes jis atsivežė drėgnomatį ir kadangi drėgnumas buvo ar tai 16, ar tai 16,5 procentai, jis kainą numušė, mokėdamas už toną po 100 eurų. Nerašė jokių dokumentų, nors dar jam prašant, lyg ir sakė, kad išrašys. Už bendrovės parduotus 10,98 tonas kvietrugių pinigus įnešė į bendrovės kasą. Kai nebuvo išrašyti dokumentai, jų pradėjo ieškoti bendrovės buhalterė. Jis jai davė pirkėjo telefono numerį, nes buhalterė reikalavo grūdų pardavimo dokumentų ir pirkėjas nurodė, kad grūdus nupirko MB (duomenys neskelbtini), registruota Panevėžyje. Tuomet buhalterė internete susirado paminėtos bendrijos duomenis ir 2015-11-30 išrašė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, kurią išsiuntė paštu internete surastu adresu. Suprato, kad buhalterė įtraukė gautus pinigus į ūkio pajamas bei sumokėjo PVM, nors (duomenys neskelbtini) ir nėra PVM mokėtoja. O sūnaus M. N. ūkis nėra PVM mokėtojas. Jis gautas pajamas, kiek dabar žino, įtraukė į ūkio pajamas, t.y. apskaitė gautų pajamų žurnale ir jas deklaravo pateikdamas 2015 metų pajamų deklaraciją bei sumokėjo pajamų mokestį. Jam apklausos metu paminėta bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma, ir ar tas pirkėjas pirko grūdus bendrijos vardu, ar kaip fizinis asmuo, nežino. Taip pat nežino ir to pirkėjo vardo bei pavardės ir jo apibūdinti negali, nes neatsimena jo veido bruožų. Kur išvežė toliau parduotus grūdus nežino. (t. 7 , b. l. 87-89 ).

M. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra 2014 metais įregistravęs ūkininko ūkį. Ūkis nėra PVM mokėtojas. Dirba 28,04 ha žemės, verčiasi augalininkyste, t.y. augina grūdines kultūras, jas parduoda. Grūdų saugojimui savo sandėlių neturi, juos, esant reikalui nuomojasi, arba parduoda grūdus tiesiai grūdų laukuose. 2015m. kvietrugių derlių, viso 25 tonas, buvo supylęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės jam išnuomotame atskirame bokšte. Kas liečia 2015 metų derliaus kvietrugių pardavimą, tai jis pats su tuo kvietrugių pirkėju nebendravo, nebuvo susitikęs. Tik iš savo tėčio R. N. sužinojo, kad jis pardavė jo ūkiui priklausančius kvietrugius, apie 21 toną, už kuriuos aš gavo 2142 eurų pajamų. Grynus pinigus gavo iš R. N.. Kadangi jokių grūdų pirkimo dokumentų neturėjo, o (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės buhalterė D. kažkaip tai buvo išsiaiškinusi, kad kvietrugių pirkėjas buvo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl apskaitydamas ūkio pajamas, jis savo ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale 2015-11-30 apskaitė gautus 2142 eurus kaip gautus iš „(duomenys neskelbtini)“. Gautos pajamos buvo įtrauktos į 2015 metų metinę pajamų deklaraciją ir sumokėtas pajamų mokestis. Tėtis R. N. kvietrugius pardavė su jo žinia, nes žinojo, jog jis ieško pirkėjo tiems grūdams, ir pasitaikius progai pardavė jo ūkio grūdus bei jam atidavė už grūdus gautas pajamas. (t. 7 , b. l. 125-127).

Byloje yra VRM Centrinės duomenų bazės pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), jos veikla tinklapių dizainas ir programavimas, grafinė informacija, kompiuterių programavimo, konsultacinė ir su ja susijusi veikla, specializuota projektavimo veikla, direktorius R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2017-08-15 yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ virš trijų metų piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų. (t. 7, b. l. 118-123 ).

B. B. apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį ir valdo bendrai nuosavybės teise ir nuomojamos žemės apie 306 ha. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis yra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. kovo mėnesį parduotus kviečius, tai jis tik padėjo savo seneliui V. K. B. parduoti jo ūkio grūdus. Grūdų pirkėją senelis, kiek žino, susirado per skelbimus laikraščiuose. Jis su pirkėju telefonu bendravo jau tuomet, kai senelis buvo suderėjęs dėl grūdų pardavimo. Senelis yra ūkininkas, tačiau jo ūkis nėra PVM mokėtojas. Senelis ūkininkauja nuo pat nepriklausomybės paskelbimo. Senelis dar pakankamai gero sveikatos stovio, pats organizuoja darbus, vairuoja automobilį, žodžiu viskam savo ūkyje ir šeimoje vadovauja. Jis to grūdų pirkėjo nei vardo, nei pavardės nežino, tik kai buvo pasverti (duomenys neskelbtini) prie svarstyklių pakrautų grūdų, pirkėjas buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos Mercedes markės automobiliu. Pirkėjas prie svarstyklių padavė už grūdus pinigus, kiek, tiksliai neatsimena, žino, kad buvo netoli 5000 eurų. Už toną mokėjo po 125 eurus, nors pradžioje buvo kalba po 135. Tačiau kai realiai pakrauti buvo grūdai, pirkėjas pradėjo priekaištauti dėl drėgnumo, ir numušė kainą iki 125 eurų už toną. Į atvažiavusį vilkiką iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, transporterio pagalba grūdus krovė rankomis. Krovė jis ir senelis. Koks tiksliai kiekis grūdų buvo pakrautas, tiksliai nurodyti negali, tai turėtų žinoti senelis. Pinigus, kuriuos jam padavė pirkėjas, jis atidavė seneliui. Tiksliai grūdų pardavimo datos neatsimena, bet gali būti, kad sandoris buvo jam paminėtą datą, t.y. 2016-03-21. Grūdų išvežti atvažiavęs vilkikas buvo su latviškais numeriais, vairuotojas buvo latvis. Ar grūdai tuo metu buvo parduoti kažkokiai to pirkėjo atstovaujamai bendrovei, ar jis juos pirko kaip fizinis asmuo, nežino, pirkėjo apie tai neklausė. Pirkėjas sakė, kad grūdai išvažiuoja pardavimui į Latviją. Grūdų supirkėjas nei jam, nei seneliui nedavė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nupirko senelio grūdus bei sumokėjo beveik 5000 eurų. (t. 7, b. l. 135-137).

Vytautas K. B. apklausos metu parodė, kad nuo 1998-12 04 yra įregistravęs ūkininko ūkį ir (duomenys neskelbtini) ūkininkauja, augina javus, taip pat iki šių metų dar augino ir gyvulius. Ūkis nėra PVM mokėtojas. Kadangi jis yra garbaus amžiaus, išsilavinimas 1 klasė, jis pats apie buhalterinės apskaitos vedimą nieko nesupranta. Jis nueidavo į Kupiškio mokesčių inspekciją dėl gaunamų pajamų deklaravimo, tačiau kadangi tos pajamos yra itin mažos, maži derlingumai, todėl net nežino, ar jam ten tas pajamas reikėdavo deklaruoti. Lyg ir ten dirbančios darbuotojos sakė, kad nereikia, bet kažkokius dokumentus tvarkydavo. Jis pats tvarkosi savo ūkyje, remontuoja techniką, dirba su technika, tačiau kas liečia dokumentaciją, nelabai ką gali pasakyti. Dėl 2016m.pavasarį parduotų savo ūkio kviečių, nurodo, kad su jais tikrai privargo. Iš pradžių samdytu transportu vežė juos parduoti į (duomenys neskelbtini) kiaulių kompleksą, tačiau ten nepriėmė, kadangi grūduose buvo per daug lipikų. Tada parsivežęs išvalė ir vėl antrą kartą nuvežė, tačiau ir vėl nepriėmė, nes neva rado vabaliukų. Tada susirado Kupiškio rajoniniame laikraštyje „Kupiškio mintys“ skelbimą, kad superka įvairius grūdus, tame tarpe ir gyvuliams. Paskambinus laikraštyje nurodytu telefonu, pirkėjas pasakė, kad grūdus atvažiuoja išsivežti savo transportu. Tuos grūdus padėti parduoti paprašė savo anūko B. B.. Pirkėjo negali apibūdinti, nors pats irgi dalyvavo pakraunant grūdus, matė pirkėją. Atsimena, kad mokėjo už toną po 130 eurų, tačiau koks kiekis buvo parduotas, nebeatsimena ir nebeatsimena, kokią pinigų sumą gavo. Jam buvo svarbu, kad paima tuos grūdus, nes reikia pinigų kurui, atsarginėms detalėms. Jokių dokumentų, kad pardavė 2016m. pavasarį, tiksliau datos jau nepamena, savo ūkio grūdus, neturi, jam niekas jokių dokumentų nedavė. Jis gavo pinigus, juos išleido ūkio reikmėms pirkdamas kurą, trąšas, detales. (t. 7, b. l. 148-150).

J. K. apklausos metu parodė, kad nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime turi nuosavybės teise jam priklausančios dirbamos žemės ūkio paskirties žemės, taip pat (duomenys neskelbtini) kaime turi apie 6 ha dirbamos žemės. Kartu su žmona I. K. žemę dirba, augina gyvulius bei gyvuliams pašarui sėja javus, tame tarpe ir kviečius. Ūkininko ūkio nėra registravę. Javus paprastai augina gyvuliams pašarui, tačiau jei lieka grūdų, tai juos parduoda. Toks atvejis buvo 2016m. pavasarį. Liko nuo gyvulių pašaro kviečiai, taip pat matydamas, kad pakaks sėklai, nusprendė grūdų, t.y. kviečių likutį parduoti. Tokiu būdu pagal skelbimą Pasvalio rajoniniame laikraštyje „Darbas“ susirado telefono numerį, pagal kurį paskambinus atvažiavo grūdų pirkėjas, kurio iki tol nepažinojo ir jokių reikalų neturėjo. Jam apie 40 metų, tačiau jo bruožų negali nupasakoti, labai gerai neįsidėmėjo. Jį matė porą kartų, t.y. po jo skambučio, tiksliai laiko jau nurodyti negali, gali būti, kad apklausos metu jam paminėtu laikotarpiu, t.y. 2016m. balandžio mėnesį, jis atvažiavo paimti jo turimų grūdų mėginių, o po keleto dienų jau atvažiavo vilkikas, į kurį pakrovė 42 880 tonų kviečių. Pirkėjas už toną sumokėjo po 135 eurus, tokiu būdu grynais gavo netoli šešių tūkstančių eurų, t.y. 5790 eurų. Tuščią vilkiką prieš pakraunant grūdus svėrė (duomenys neskelbtini) kaime pas ūkininką A.. Ten pat po grūdų pakrovimo svėrė ir pakrautą vilkiką. Grūdus su savo šeima, t. y. žmona, vaikai, į atvažiavusį vilkiką krovė kasdami kastuvais ant transporterio, kurio pagalba grūdai buvo pakrauti į vilkiką. Ar vilkikas buvo su latviškais numeriais, ar vairuotojas buvo lietuvis, ar rusakalbis, negali pasakyti, nes nežino, su juo nebendravo. Dėl grūdų kainos, dėl kiekio ir pinigų bendravo iš pradžių telefonu, pirkėjui skambino iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), o supirkėjo telefono numerio šiuo metu nebepamena. Žino, kad supirkėjas nuo Panevėžio, tačiau ar jis iš miesto, ar iš rajono, nežino. Už grūdus gautiems 5790 eurų jokių dokumentų negavo, parduotiems grūdams sąskaitos negavo. Gautų pajamų valstybinėje mokesčių inspekcijoje nedeklaravo, nes jam nėra prievolės deklaruoti pajamas. Šiuo metu dirba tik savo asmeniniame ūkyje, yra registruotas darbo biržoje. Tokie grūdų pardavimo atvejai reti, nes paprastai grūdus sušeria laikomiems gyvuliams. Ar pirkėjas grūdus iš jo pirko kaip fizinis asmuo, ar kaip kokios įmonės atstovas, negali pasakyti, nežino, jo apie tai neklausė. (t. 7, b. l. 39-41).

S. K. parodė, kad yra įregistravęs (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkį ir valdo 14,1 ha žemės. Verčiasi tik augalininkyste. Ūkis nėra registruotas PVM mokėtoju. Kas liečia 2016m. sausio mėnesį parduotus kviečius, nurodo, kad laikraščiuose, gali būti, kad „Ūkininko patarėjas“, susirado skelbimą, kur buvo nurodytas telefono numeris ir nurodyta, kad perka grūdus. Tokių skelbimų yra labai daug ir telefono numerio, kuriuo skambino, neatsimena. Tuo metu buvo išsisaugojęs telefono numerį, jį buvo užvardinęs „Gr po 125 eurų“, todėl to supirkėjo nei vardo, nei pavardės negali nurodyti. Net nežino, ar žinojo jo vardą ir pavardę. Tai nebuvo būtina, nes buvo aktualu tik tai, kad supirkėjas atsiskaito vietoje, iš karto paėmęs grūdus. Jam paminėta pavardė D. S. nežinoma, nes kaip minėjo, pavardė nebuvo aktuali, nes buvo užvardinęs jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) „Gr po 125 eur“. Savo telefono aparate ir šiandien dar tebeturi išsisaugojęs šį telefono numerį. Tam supirkėjui pardavė 53 tonų kviečių, o iš jo gavo už toną 125 eurus. Konkrečios kviečių pardavimo datos neatsimena, bet gali būti, kad tai buvo jam paminėta 2016-01-08 data. Tą dieną gavo 6 625 eurų. Dabar labai tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad pinigus jam perdavė grūdus iš jo paėmęs vairuotojas. Pakrovus kviečius, svėrė (duomenys neskelbtini) esančiomis svarstyklėmis. Svarstyklės priklauso ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“. Ten svėrėjo nebūna, jis pats ten daug metų pradirbęs, todėl gali pasinaudoti tomis svarstyklėmis. Jam svarbu buvo tai, kad pirkėjas iš karto atsiskaitė už grūdus, todėl ir sutiko jam parduoti ir parduoti nesurašant jokių dokumentų. Tiksliai nenurodys, bet kaip jau minėjo, už grūdus jam mokėjo atvažiavęs grūdus išvežti vairuotojas, nes vairuotojui supirkėjas buvo perdavęs pinigus. Tokiu būdu už parduotus 53 tonų kviečių gavo minėtus 6 625 eurų, kurių didžiąją dalį, t.y. 6 400 įnešė į banko sąskaitą ir panaudojo paskolos dengimui. Likusią 225 eurų sumą sunaudojo savo reikmėms. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko pats. Deklaruodamas 2016metų pajamas, jis be dokumentų gautos 6 625 eurų sumos nedeklaravo ir pajamų mokesčio nuo tos sumos nemokėjo. (t. 7, b. l. 56-58).Byloje yra 207-05-15 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame matyti, kad S. K. pateikia savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310 (t. 7, b. l. 59-60). Tos pačios dienos daiktų apžiūros protokole apžiūrėjus S. K. pateiktą mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310, matyti, kad jo adresų knygelėje randamas adresatas, užvardintas „Gr 125“, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 61-63).

Iš bylos rašytinių įrodymų, t.y., pateiktos 2018-05-23 specialisto išvados Nr. 04/14-2-12-5538 matyti, kad: Tvarkant D. S. individualios veiklos apskaitą, nesivadovauta šiais buhalterinės apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei deklaravimą reglamentuojančiais norminiais aktais: 1. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:

-12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nebuvo surašyti grūdinių kultūrų pirkimo dokumentai iš viso 269153 Eur ir tyrimo metu atliktais skaičiavimais nebuvo surašyti grūdinių kultūrų pardavimo dokumentai, iš viso 279538,34 Eur (iš jų: pardavimo pajamos - 238277,17 Eur, pardavimo PVM -41261,17 Eur);

-6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Tyrimo metu atliktais skaičiavimais grūdinių kultūrų pirkimas iš viso 269153 Eur ir jų pardavimas ne mažiau kaip už 279538,34 Eur (iš jų: pardavimo pajamos - 238277,17 Eur, pardavimo PVM -41261,17 Eur), nebuvo įtrauktos į pajamų-išlaidų žurnalą, kuriame duomenys apie įvykusias ūkinės operacijas įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos.

2. LR 2002-06-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007:

- 3 straipsniu “Pajamų mokesčio mokėtojai”, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas;

- 27 straipsniu „Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“, kuriame reglamentuota, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, nes individualios veiklos neregistravo, pajamų nedeklaravo, neapskaičiavo ir nemokėjo pajamų mokesčio. Nustatyta, kad Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) D. S. nedeklaravo: 2015 m- 26523,13 Eur individualios veiklos pajamų, 18566,19 Eur apmokestinamųjų pajamų ir neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 928 Eur pajamų mokesčio; 2016 m. -214225,76 Eur individualios veiklos pajamų, 149958,03 Eur apmokestinamųjų pajamų ir neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 7498 Eur pajamų mokesčio.

3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų buhalterinės apskaitos taisyklių su pakeitimais (2010 metų gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-166 patvirtintais taisyklių pakeitimais) 3-u punktu, kuriame reglamentuota, kad gyventojas, pradėjęs individualią veiklą, apie tai privalo informuoti vietos mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. D. S. mokesčių administratoriaus neinformavo, individualios veiklos neregistravo.

4. 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX- 751:

-71 straipsnio 1 ir 2 dalimi, individualią veiklą vykdantis D. S. 2016 metais (paskutinius 12 mėnesių) pagal gautas 256005,98 Eur pajamas, turėjo registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą. Vadovaujantis šia nuostata D. S. 2016 m. vasario-balandžio mėn. nuo gautų 198953,44 Eur pardavimo pajamų, apskaičiuota 41780 Eur pridėtinės vertės mokesčio (pagrindas išvados 7 lentelė ir 13 priedas);

-92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu“ 1 ir 3 dalimis. Pirmoje dalyje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. D. S. PVM neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą forma FR0608. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos. D. S. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų forma FR0608 VMI neteikė ir PVM nemokėjo.

5. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies (su papildymais ir pakeitimais ir 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2015 metams rodiklių patvirtinimo įstatymo 2014-12-09 XII-1392 ir atitinkamai 2016 metams - 2015-12-10 įstatymo Nr.XII-2164 3 straipsnio 8 punkto dalimis, nes: 2015 m. D. S. nuo 18566,19 Eur apmokestinamųjų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 2645,68 Eur (18566,19 Eur x 50% x 28,5%) VSD įmokų ir 835,48 Eur (18566,19 Eur x 50% x 9%) PSD įmokų; 2016 m. D. S. nuo 149958,03 Eur apmokestinamųjų pajamų, pritaikius Vyriausybės patvirtintą 2016 m. 20760 Eur draudžiamųjų pajamų dydį per metus, neapskaičiavo ir nedeklaravo 2958,30 Eur (20760 Eur x 50% x 28,5%) VSD įmokų ir 934,20 Eur (20760 Eur x 50% x 9%) PSD įmokų.

Taigi, jei tikėti įtariamojo D. S. parodymais, kad jis grūdines kultūras pirko savo vardu ir jas pardavė be dokumentų, tuomet buvo vykdyta individuali veikla, kuri nebuvo registruota VMI, nedeklaruotos gautos pajamos ir nuo jų nebuvo sumokėti 50206 Eur mokesčių, iš jų: -2015 m. – 928 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2016 m. – 7498 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 41780 Eur PVM. Taip pat neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 5603,98 Eur socialinio draudimo įmokų (2015 m-2645,68 Eur ir 2016 m.-2958,30 Eur) ir 1769,68 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų (2015 m. – 835,48 Eur ir 2016 m. -934,20 Eur). (t. 18., b. l. 146-171, t. 19, b. l. 1-52).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu pateikti 2016-11-02, 2016-11-04, 2016-11-08, 2016-11-10 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, iš kurių turinio matyti, kad D. S. vykdė individualią daugkartinę grūdų pirkimo pardavimo veiklą ir už tai gavo pajamas. (t. 5, b. l. 10-66 ).

Įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo D. S. nusikalstama veikai teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 202 str. 1d., t.y., kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla. Kaltinamajam D. S. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis ir versliškai vertėsi ūkine, komercine veikla. Tačiau, teismas, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, specialisto pateiktą išvadą, tai, jog D. S., neturėdamas leidimo, neįregistravęs komercinės ūkinės veiklos, ją vertėsi laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2016-04-06, t.y. ši neteisėta komercinė veiklą truko trumpą laiką, t.y. 4 mėnesis 5 dienas, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ta veikla, kuria vertėsi, yra sezoniška ( grūdų auginimas bei realizavimas), po šio laikotarpio, kaltinamasis jokių teisinių pažeidimų nepadarė, jis įregistravo MB „Aukso grūdas“, vykdo ūkinę veiklą teisėtai ir be pažeidimų. Esant minėtoms aplinkybės, iš kaltinimo D. S. šalintinas versliškumo požymis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, savo kaltę pripažino, dirbantis, turintis šeimą, byloje civilinių ieškininių reikalavimų nepareikšta. Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė- bauda, kurios dydis nustatytinas BK 47 str. 2 d. 3p. nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu ( 2011-04-21 įst. Nr.XI-1350 red.), taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtį.

Kadangi procesas šioje byloje baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir LR BPK 273 str., 297-298 str.,. 301-308 str., teismas

nusprendžia:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL ( 3766 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. kompaktinių diskų su pateikta informacija, prijungtų su voku prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.