Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1992-273/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-30
Bylos Nr.
2S-1992-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06866-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
J. Č., Janinos Čėsnienės
Trečiasis asmuo
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1992-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06866-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės Janinos Čėsnienės atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11661-848/2015 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovei J. Č., trečiajam asmeniui R. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 7 500 Lt skolos priteisimo. 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo 2 172 Eur vertės atsakovės turtą. Atsakovė pateikė prašymą įpareigoti atsakovę įmokėti 2 200 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovės prašymą teismas atmetė. 2015 m. birželio 3 d. atsakovė teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu; palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę įmokėti galimų nuostolių užtikrinimą ryšium su galimų nuostolių atsiradimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą. Teismas, susipažinęs su skundo turiniu, sprendė, kad atsakovė skundžia 2015 m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriai apskųsti terminas pasibaigė 2015 m. gegužės 14 d., nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei buvo įteikta 2015 m. gegužės 7 d. Atsakovė termino atnaujinti atskirajam skundui paduoti neprašė, priežasčių, kodėl skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, nenurodė. Teismas nurodė, kad atsakovė nesumokėjo už atskirąjį skundą 28 Eur žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad atsakovė atskirąjį skundą pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį. Nurodė, kad ji atskirąjį skundą teikė ne dėl teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, bet dėl 2015 m. gegužės 22 d. nutarties. Atskirajame skunde išdėstė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo, tačiau atskiruoju skundu siekė, kad teismas įpareigotų ieškovę įmokėti nuostolių užtikrinimo mokestį. Atsakovės nuomone, teismas turėjo nustatyti papildomą terminą trūkumams šalinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė pritarė skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 str.). Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius, numatytus CPK 306, 311, 338 straipsniuose. Atskirajame skunde be kitų keliamų reikalavimų turi būti nurodyta skundžiama nutartis ir teismas, priėmęs tą nutartį (CPK 306 str. 1 d. 1 p.) bei apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 str. 1 d. 5 p.). Tais atvejais, kai paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu; 2) palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę įmokėti galimų nuostolių užtikrinimą ryšium su galimų nuostolių atsiradimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė skundžia 2015 m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip paduotą praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir šio termino neatnaujinus. Atsakovė teigia, kad ji termino atskirajam skundui paduoti nepraleido, nes skundė 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria atmestas jos prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Įvertinus atsakovės atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad atskirasis skundas yra paduotas su trūkumais. Atskirajame skunde nėra nurodyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 306 str. 1 d. 1 p.), netinkamai suformuluotas atskirojo skundo reikalavimas (atskirojo skundo dalykas) (CPK 306 str. 1 d. 5 p.). Atskirojo skundo dalykas – tai apelianto reiškiamas prašymas apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisės, išnagrinėjus atskirąjį skundą, yra numatytos CPK 337 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi teisę savo nutartimi: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, atskirojo skundo dalykas (reikalavimas), turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėl kurios yra paduotas skundas ir formuluojamas taip, kad apelianto reikalavimas atitiktų aukščiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo teises. Atskirajame skunde atsakovė reiškė du alternatyvius prašymus: panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą. Bylos duomenys rodo, kad minėti reikalavimai atsakovės jau buvo keliami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir buvo išspręsti atitinkamai 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. gegužės 22 d. nutartimis. Ši aplinkybė ir tai, jog atskirojo skundo reikalavime nebuvo nurodyta konkreti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, ir lėmė skirtingą pirmosios instancijos teismo ir atsakovės atskirojo skundo dalyko įvertinimą.

Atsižvelgiant į išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti atsakovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Kadangi atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovės atskirojo skundo priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės J. Č. atskirojo skundo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Izolda Nėnienė