Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vertėjaujant Ritai Nasalytei ir Viktorijai Valantavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui S. S. (S. S.), atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Irano Respublikos pilietis S. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–13), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-862(0148) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Respublikos piliečiui S. S.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl leidimo pareiškėjui gyventi pakeitimo skubos tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 45 str. 1 d. 1 p. Paaiškino, kad yra UAB „Dolmag“ akcininkas. Ši bendrovė ne mažiau kaip 6 mėn. iki kreipimosi vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, joje dirba ne mažiau kaip trys darbuotojai, kurie yra Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, be to, įmonės nuosavas kapitalas ne mažesnis kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur sudaro pareiškėjo investuotas ar kitas turtas, o pareiškėjui priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3. Tačiau Migracijos departamentas, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą, motyvuodamas tuo, kad buvo pateikti tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantys duomenys ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Nesutikdamas su išvada dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjas pabrėžė, kad Migracijos departamentas jo atveju nenustatė nė vienos aplinkybės, įtvirtintos ĮUTP 23 ir 39 str., kada užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvoje laikomas neteisėtu. Be to, atsakovas nenustatė jokių realių pagrindų, kurie leistų manyti, kad tokios aplinkybės gali įvykti ateityje. Pasak pareiškėjo, visi jo veiksmai patvirtina siekį veikti tik pagal įstatymus ir nedaryti veiksmų, kurie kvalifikuojami kaip neteisėta migracija. Užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. liepos 7 d. buvo gavęs leidimą, kuris buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 7 d., laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad yra UAB „Vagneta“, kurios pagrindinė veikla yra didmeninė naftos ir dujų pramonės įrangos prekyba, akcininkas ir direktorius ir per tuos metus vykdė teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Kadangi UAB „Vagneta“ klientams (įrangos pirkėjams) prireikė techninių konsultacinių paslaugų, susijusių su teikiamos įrangos montavimu ir eksploatacija, pareiškėjas nusprendė nesteigti naujos bendrovės, o įsigyti dalį akcijų iš bendrovės, kuri užsiima reikalinga veikla, t. y. iš UAB „Dolmag“. Tokiu būdu pareiškėjas tapo dviejų bendrovių akcininku, kuri viena iš jų, t. y. UAB „Dolmag“ atitiko ĮUTP reikalavimus, keliamus leidimo gyventi gavimui arba jo pakeitimui. Atkreipė dėmesį, kad įstatymai nereglamentuoja konkrečių teisėtos Lietuvos Respublikoje veiklos formų ir jos vykdymo metodų, todėl kreipimasis dėl leidimo gyventi pakeitimo būnant kitos bendrovės akcininku, o ne tos, kurios akcininku būnant buvo išduotas ankstesnis leidimas gyventi, negali būti vertinamas kaip faktas, kad ketinimas tęsti teisėtą veiklą neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas nurodė, kad, jo žiniomis, UAB „Dolmag“ vykdo veiklą nuotoliniu būdu, naudodamasi informacinėmis technologijomis, faktinių biuro patalpų neturi, o registracijos adresas yra naudojamas gauti rašytinei korespondencijai. Kartu su prašymu buvo pateikti UAB „Dolmag“ faktinį veiklos vykdymą patvirtinantys dokumentai (finansinė atskaitomybė, pelno mokesčio deklaracija, banko sąskaitos išrašai). Pažymėjo, kad pridėti banko sąskaitos išrašai įrodo vykdomą bendrovės veiklą, t. y. iš jų matyti piniginės įplaukos iš bendrovių už UAB „Dolmag“ suteiktas paslaugas. Taip pat pažymėjo, kad įstatymuose nėra numatytas įpareigojimas bendrovei vykdyti veiklą savo registracijos vietoje. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentai dėl UAB „Dolmag“ darbo vietų yra neteisingi, nes atleidimas iš darbo ir priėmimas į jį yra natūralus procesas bendrovės veikloje, todėl Migracijos departamentas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad UAB „Dolmag“ faktiškai nevykdo veiklos. Pabrėžė, kad atsakovas galėjo prašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, taip pat apklausti kitus asmenis apie UAB „Dolmag“ vykdomą veiklą, tačiau nesiėmė šių veiksmų ir priėmė Sprendimą, neištyręs visų reikšmingų aplinkybių. Be to, pareiškėjo nuomone, jo prašymas nepagrįstai buvo išnagrinėtas ne skubos tvarka.

Pareiškėjas taip paaiškino, kad reguliariai vyksta pas savo šeimą į Irano Islamo Respubliką, todėl yra didelė tikimybė, kad neįspėjus, jis savo nuosavame bute Savanorių pr. 1-141 nebus. Pareiškėjo teigimu, jį su Lietuvos Respublika sieja tvirti socialiniai, ekonominiai ir verslo ryšiai, kadangi jis turi daugiau nei 100 tūkst. Eur vertės nuosavą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, jam priklauso dvi veikiančios bendrovės, jis gauna reguliarias pajamas, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas faktiškai negyvena Lietuvos Respublikoje, remdamasis tik tuo, kad atvykus į pareiškėjo gyvenamąją vietą niekas neatidarė durų.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sprendimo pavadinime yra nurodyta, kad sprendimas priimtas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, o Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nusprendžiama atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kadangi nurodytos procedūros yra skirtingos skundžiamo Sprendimo pavadinimas neatitinka jo turinio. Pareiškėjo manymu, jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir neišsamiai, sprendimo priėmimui reikšmingų faktų nebuvo nustatyta, o Migracijos departamento turimi faktai buvo vertinti tendencingai nepalankiai, dėl ko buvo priimtas neteisėtas, atsakingo valdymo principą pažeidžiantis, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų Sprendimas.

Atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 64–69) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad anksčiau pareiškėjui 2 kartus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi pagal ĮUTP 45 str., kaip UAB „Vagneta“ direktoriui ir akcininkui. Nors pareiškėjas buvo nurodęs, kad ketina plėsti savo veiklą ir UAB „Vagneta“ įdarbinti dar 4 darbuotojus, tačiau iki šiol šioje bendrovėje dirba tik pareiškėjas. 2015 m. sugriežtinus ĮUTP 45 str. reikalavimus, UAB „Vagneta“ nebeatitiko reikalavimų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo kreipėsi jau kaip UAB „Dolmag“ akcininkas, įsigijęs bendrovės akcijų likus mažiau nei 2 mėnesiams iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

Atsakovas pažymėjo, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad UAB „Dolmag“ faktiškai registruotu adresu jokios veiklos nevykdo, pastato administratorei ši įmonė nežinoma, o bendrovės adresu nuolat registruojamos įmonės, kurių pagrindu užsieniečiai vėliau kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Be to, UAB „Dolmag“ įdarbinti darbuotojai dirba ir kitose bendrovėse, jiems mokamas minimalus atlyginimas, darbuotojų įdarbinimas sutampa su tuo laiku, kai pareiškėjas ir kitas UAB „Dolmag“ akcininkas ruošėsi pateikti dokumentus dėl leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad didelė dalis pinigų pervedimų vyko ne su verslo partneriais, o su bendrovėmis, susijusiomis su pareiškėju. Atsakovo nuomone, minėti duomenys sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo reikalavimus, o tikrieji jo atvykimo į Lietuvą tikslai yra ne tie, kurie deklaruojami, t. y. ne realus verslo vykdymas ir plėtra, todėl kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovo teigimu, į ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p. taikymo sritį gali patekti ne tik tie atvejai, kai nelegalios migracijos faktas jau įvykęs, bet ir daug platesnis veiksmų ratas, kai nelegalios migracijos faktas dar neįvykęs, tačiau dėl tam tikrų užsieniečio veiksmų (neveikimo) kyla realus pavojus, kad nelegalios migracijos faktas gali kilti ateityje, jeigu užsieniečio veiksmai (neveikimas) nebus sustabdyti. Pareiškėjas neketino plėsti UAB „Vagneta“ arba UAB „Dolmag“ veiklos ir tokiu būdu pašalinti abejones dėl pagrindo išlaikyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – UAB „Vagneta“ nebuvo įdarbinta daugiau darbuotojų, UAB „Dolma“ buveinės adresu nevykdė jokios veiklos, UAB „Dolmag“ darbuotojai dirbo ir kitose bendrovėse, judėjimai bendrovės banko sąskaitose neleidžia spėti, kad bendrovė vykdo aktyvią ir perspektyvią komercinę veiklą, o pareiškėjas nei su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nei su skundu nepateikė konkrečių įrodymų ir detalesnių paaiškinimų, kokią veiklą ir kokia apimtimi vykdo UAB „Dolmag“. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad seniai palaiko ryšius su UAB „Dolmag“, tačiau iš skundo teiginių matyti, kad jis nėra gerai susipažinęs su šios įmones veikla.

Atsakovas pažymėjo, jog neneigia to, kad UAB „Dolmag“ vykdo veiklą, tačiau šiuo atveju buvo remtasi ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p., pagal kurį atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį pakeisti, neatitinka tikrovės. Atsakovo nuomone, tai patvirtina ne tik minėtos nustatytos aplinkybės, bet ir pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis ketina vykdyti veiklą per UAB „Vagneta“, o per UAB „Dolmag“ tik ketina konsultuoti UAB „Vagneta“ klientus, t. y. ketina vykdyti iš pagrindinės veiklos išplaukiančią konsultacinę veiklą. Be to, iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, kadangi UAB „Dolmag“ veiklą vykdo nuotoliniu būdu, o buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti bendrovę. Atsakovas pabrėžė, jog leidimo laikinai gyventi ĮUTP 45 str. pagrindu išdavimo tikslas - ne įmonės įsteigimas, o reali užsieniečio vykdoma teisėta veikla. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi pagrindus – viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo teiginiai apie sudėtingą vizos gavimo procedūrą taip pat nepagrįsti, nes pareiškėjas turi gyvenamąją vietą Baltarusijos Respublikoje, kur jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ir jam buvo išduota daugkartinė Šengeno viza. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas nagrinėti pareiškėjo prašymą bendra, o ne skubos tvarka, ir nors pranešimas apie tai pareiškėjui buvo išsiųstas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, tai neturėjo sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, kadangi pareiškėjas dar mėnesį galėjo gyventi Lietuvoje neturėdamas naujo leidimo.

Migracijos departamentas taip pat paaiškino, kad išnagrinėjus visus surinktus dokumentus ir duomenis, buvo nuspręsta, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriais galima vadovautis priimant ginčijamą Sprendimą, todėl nebuvo poreikio pasinaudoti galimybe pareikalauti papildomų dokumentų ar duomenų. Atsakovo teigimu, Sprendimas grindžiamas teisės aktų normomis ir, nepaisant kelių techninių klaidų, yra aiškus ir suprantamas, todėl atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ginčo laikotarpiu UAB „Dolmag“ dirbo 3 asmenys, t. y. E. E., V. G., N. I. (įdarbinta vietoj B. J.), kuriems UAB „Dolmag“ mokėjo ir moka atlyginimą kas mėnesį. Kadangi UAB „Dolmag“ vykdo veiklą nuotoliniu būdu, savo adresą, kuris reikalingas korespondencijai gauti, nuomoja iš UAB „Buhalterijos centras“. Taip pat paaiškino, kad UAB „Vagneta“ yra UAB „Dolmag“ klientė nuo 2014 m., UAB „Dolmag“ teikia konsultacines paslaugas, susijusias su prekių eksportavimu kitose šalyse, bendrovėms, o kartu ir jo valdomai UAB „Vagneta“. Pažymėjo, kad yra ne tik UAB „Vagneta“ ir UAB „Dolmag“ akcininkas, tačiau ir Baltarusijos Respublikoje įsteigtos bendrovės, kuri užsiima įrangos prekyba, akcininkas. Pareiškėjo teigimu, jo pagrindinė veikla yra susijusi su naftos ir dujų įrangos prekyba iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės į kitas užsienio šalis. Paskutiniu metu UAB „Dolmag“ teikė konsultacines paslaugas UAB „Vagneta“ dėl sūrio ir aliejaus gaminių eksporto iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, tačiau dar sandoris nėra įvykdytas, nes reikia gauti tam tikrus leidimus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje nėra nusikaltęs, teisėtai vykdo komercinę veiklą, yra įsigijęs nekilnojamojo turto, todėl turi teisę prašyti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjui anksčiau buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl jo vykdomos veiklos UAB „Vagneta“. Šiuo atveju pareiškėjas teikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jau dėl kitos bendrovės, t. y. UAB „Dolmag“. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pridėjo dokumentus, patvirtinančius, jog UAB „Dolmag“ vykdo deklaruojamą veiklą, papildomai nenurodęs veiklos pobūdžio ir neatskleidęs, kad veiklą bendrovė vykdo nuotoliniu būdu.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB „Dolmag“ direktorius A. H. (A. H.) nurodė, kad pareiškėjas yra UAB „Dolmag“ akcininkas. Paaiškino, kad UAB „Dolmag“ teikia juridines paslaugas ir verslo konsultacijas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje bei Lietuvos Respublikos bendrovėms, kurios nori užsiimti verslu Baltarusijos Respublikoje. Nurodė, kad nuo 2012 m. pareiškėjas asmeniškai buvo UAB „Dolmag“ klientas, o nuo tada, kai pareiškėjas įsteigė Lietuvos Respublikoje UAB „Vagneta“, ji tapo UAB „Dolmag“ kliente, t. y. UAB „Dolmag“ jai pradėjo teikti konsultacines paslaugas. Užsimezgus tvirtesniam bendradarbiavimui, pareiškėjas nupirko 500 vnt. UAB „Dolmag“ akcijų ir tapo UAB „Dolmag“ akcininku. UAB „Dolmag“ daugiausiai UAB „Vagneta“ teikdavo technines konsultacijas dėl naftos gavybos konstrukcijų realizavimo viso pasaulio mastu. UAB „Dolmag“ yra atsakinga už sandorio realizavimą, tačiau pačiame sandoryje nedalyvauja, t. y. neatstovauja savo klientų. Liudytojas taip pat nurodė, kad pats turi teisinį išsilavinimą, įgytą Baltarusijos Respublikoje, o dėl sunkesnių Lietuvos Respublikos teisinių klausimų UAB „Dolmag“ samdo lietuviškas bendroves, kurios jos klientams teikia teisines konsultacijas. Pažymėjo, kad UAB „Dolmag“ dirba 4 asmenys, t. y. jis pats, kaip direktorius, E. E., V. G., N. I.. Visų darbuotojų darbas yra nuotolinis, visi bendrauja elektroniniais laiškas, susisiekia skambučiais. UAB „Dolmag“ buhalterinę apskaitą tvarko samdoma bendrovė. Paaiškino, kad pareiškėjas asmeniškai su UAB „Dolmag“ neįgyvendina bendrų projektų, pareiškėjas neturi oficialios darbo vietos bei negali UAB „Dolmag“ vardu kontaktuoti su UAB „Dolmag“ klientais. Patvirtino, kad UAB „Vagneta“ yra viena iš didžiausių UAB „Dolmag“ klientų ir paskutiniu metu UAB „Dolmag“ konsultavo UAB „Vagneta“ dėl pieno produktų eksporto į Baltarusijos Respubliką.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-862(0148), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2014 m. liepos 8 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas vėliau buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 7 d.. tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla UAB „Vagneta“ (I t., b. l. 186–187).

2016 m. gegužės 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta UAB „Dolmag“ (I t., b. l. 83–91). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Dolmag“ steigimo aktą, minėtos bendrovės įstatus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininkų sąrašą, darbo sutartis, UAB „Dolmag“ banko sąskaitos išrašus ir kitus dokumentus (I t., b. l. 94–183).

Migracijos departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus bei nustatęs, kad UAB „Dolmag“ darbuotojai, kurių darbo sutartis pareiškėjas pateikė kartu su 2016 m. prašymu, buvo priimti į darbą arba pradėjo dirbti pilnu etatu tik prieš pateikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2016 m. gegužės 18 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių, prašydamas nuvykti užsieniečio gyvenamosios vietos ir UAB „Dolmag“ veiklos vykdymo vietos adresais ir išsiaiškinti, ar bendrovė vykdo veiklą, užsienietis gyvena nurodytu adresu, o darbuotojai realiai dirba bendrovėje (I t., b. l. 184).

Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2016 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-25731 informavo atsakovą, kad pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu nerado, UAB „Dolmag“ nurodytu adresu bendrovės taip pat nerado, tačiau buvo nustatyta, jog UAB „Dolmag“ veiklą vykdo ir joje darbuotojai dirba bei gauna atlyginimus (I t., b. l. 185).

2016 m. birželio 6 d. atsakovo raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymas sprendžiamas bendra tvarka, nes nepakanka pagrindžiančių duomenų sprendimui priimti (I t., b. l. 21).

Migracijos departamentas, įvertinęs visą bylos medžiagą, 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-862(0148) atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 12 p. pagrindais. Sprendimas motyvuotas tuo, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (I t., b. l. 16–18).

Pagal ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 str. nuostatas. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad pareiškėjas, siekė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba pakeičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Vadovaujantis ĮUTP 26 str. 1 d., leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 17 p. nurodyti dokumentai, kuriuos užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, turi pateikti kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą. Tvarkos aprašo 24.21 p. nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, t. y.: 1) įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai); 2) dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos (darbo sutartys su šiais asmenimis); 3) dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir 4) dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, arba yra įmonės dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas atsakovui pateikė visus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog pastarieji neatitinka faktinės situacijos, gyvenimiškos realybės.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, ar UAB „Dolmag“ yra fiktyvi, nes atsakovas neneigia, jog minėta bendrovė užsiima deklaruojama veikla. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl to, ar pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl veiklos UAB „Dolmag“, pateikė tikrovę atitinkančius dokumentus, kurie patvirtintų tikrąjį pareiškėjo tikslą likti gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ĮUTP 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti bei atsakovo surinkti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo nurodomu leidimo pakeitimo tikslu, t. y. jo teisėta veikla UAB „Dolmag“.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė konkrečių paaiškinimų, kaip jis asmeniškai žada vykdyti teisėtą veiklą UAB „Dolmag“. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų galima spręsti, kad pareiškėją ir UAB „Dolmag“ sieja tai, kad pagal 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. kovo 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 122–123, 124–125), A. H. (UAB „Dolmag“ akcininkas ir direktorius) pardavė pareiškėjui 500 vnt. UAB „Dolmag“ akcijų. Tačiau, nors 2016 m. gegužės 2 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Dolmag“ buvo sudaryta darbo sutartis (I t., b. l. 127–128), pagal „Sodros“ duomenis, ginčo metu pareiškėjas nebuvo įdarbintas minėtoje bendrovėje (I t., b. l. 188). Iš paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas kaip savo pagrindinę veiklą Lietuvos Respublikoje įvardija ne veiklą UAB „Dolmag“, o darbą jo vadovaujamoje UAB „Vagneta“, kurioje jis yra taip pat ir vienintelis akcininkas (I t., b. l. 196–198) ir dėl kurios jis anksčiau buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 70–81, 86) ir, pagal „Sodros“ duomenis, ginčo metu oficialiai dirbo (I t., b. l. 199). Pažymėtina, kad ir liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas UAB „Dolmag“ nevykdo jokių konkrečių funkcijų ir neprisideda prie UAB „Dolmag“ veiklos vystymo. UAB „Dolmag“ nuo jos įsteigimo su UAB „Vagneta“ yra verslo partnerės, UAB „Dolmag“ teikia konsultacines paslaugas UAB „Vagneta“, tačiau UAB „Vagneta“ pasikeitus teisiniam reglamentavimui nebeatitinka ĮUTP reikalavimų, kad veiklos šioje bendrovėje pagrindu pareiškėjui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog UAB „Dolmag“ savo nurodomą buveinės adresą iš tikrųjų nuomoja tik korespondencijai gauti, jokio biuro nurodytu adresu neturi, o jos darbuotojai įdarbinami ir veiklą vykdo nuotoliniu būdu, naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis.

Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas UAB „Dolmag“, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti ĮUTP 45 str. įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi realiai pareiškėjas veiklą vykdo UAB „Vagneta“, kuri neatitinka ĮUTP 45 str. įtvirtintų kriterijų.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, jog Migracijos departamentas turėjo paprašyti jo patikslinti duomenis ar pateikti papildomus įrodymus, susijusius su UAB „Dolmag“ veikla. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė visus pagal Tvarkos aprašą reikalaujamus dokumentus, reikalingus leidimui pakeisti, tuo tarpu pareiškėjo nurodomas Tvarkos aprašo 71.2 p. taikytinas tais atvejais, kai su prašymu pateikiami ne visi reikalaujami duomenys ar turimų duomenų pagrindu atsakovas negali priimti pagrįsto sprendimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, vertino jų turinį, siekdamas nustatyti UAB „Dolmag“ veiklos tikslus bei pareiškėjo tikruosius siekius. Atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka deklaruojamų pareiškėjo veiklos tikslų, t. y. neatitinka tikrovės, priėmė skundžiamą sprendimą. Atsakovui pakako pareiškėjo pateiktų ir paties surinktų duomenų Sprendimui priimti, todėl papildomos informacijos rinkimas teismo vertinimu, nebuvo būtinas, tuo labiau, kad pareiškėjas teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių daryti kitokią nei atsakovo Sprendime padarytą išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ir pats gali rinkti atitinkamus duomenis, reikalingus sprendimui priimtu, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, todėl tai, kad Migracijos departamentas nepriėmė Sprendimo skubos tvarka, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 63.10 p. reglamentavimą, nelaikytina teisės aktų pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas teisingai įvertino įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, remdamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Kaip minėta, Migracijos departamentas sprendimą motyvavo ir ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p., pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas minėto pagrindo taikymą iš esmės grindžia nelegalios migracijos prevencija. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p. pagrindu atsisakęs pakeisti leidimą laikinai gyventi rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis (toliau – Gairės), kuriose nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).

Teismas pažymi, kad nelegali migracija ĮUTP nuostatų prasme pirmiausia yra siejama su neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką, neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 23 str.) bei neteisėtu gyvenimu Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 39 str.). Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo 9 p. užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė gali kilti, jeigu nustatoma, kad: 1) užsienietis jau buvo nelegaliai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir išsiųstas iš jos; 2) užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra Lietuvoje; 3) užsieniečiui buvo išduota Šengeno viza, kuri buvo panaikinta nustačius, kad užsienietis ją gavo nesąžiningu būdu ar jau būdamas Šengeno erdvėje sukėlė nelegalios migracijos riziką; 4) piktybiškai pažeidinėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką bei buvimo joje tvarką; 5) užsienietis ne kartą kreipėsi į Europos Sąjungos valstybių narių diplomatines tarnybas dėl Šengeno vizos išdavimo, tačiau jam buvo atsisakyta išduoti vizą, nes jis kėlė nelegalios migracijos riziką ar kilo pagrįstų abejonių dėl užsieniečio pateiktų patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo; 6) turimi kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenys, kad užsienietis susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną arba turi ryšių su šią nusikalstamą veiką organizuojančiais asmenimis.

Pažymėtina, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iki leidimo laikinai gyventi termino pabaigos pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas nuo 2014 m. legaliai gyveno Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje turi įsigijęs butą (I t., b. l. 182–183), aktyviai siekia įteisinti tolimesnį savo gyvenimą Lietuvoje. Taigi pareiškėjas nuo 2014 m. ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje gyveno legaliai, o atsakovo nurodytos Gairės nėra pagrindas, leidžiantis automatiškai, nustačius, kad pareiškėjas neatitiko vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, leidžiančių pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pritaikyti ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p., neatsižvelgus į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovas šiuo atveju neįrodė nelegalios migracijos grėsmės, todėl nepagrįstai Sprendime vadovavosi ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p.

Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nebuvo ilgalaikiai ir reikšmingi – pareiškėjas verslą vykdo ne tik Lietuvos Respublikoje, o ir kitose valstybėse, jo šeima gyvena Irane, pareiškėjas reguliariai grįžta į šeimos gyvenamąją vietą, be to, daug keliauja verslo reikalais, realūs darbiniai santykiai su UAB „Dolmag“ pareiškėjo nesieja.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, privalėjo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, nors atsakovas nepagristai vadovavosi ir ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p., nėra pagrindo panaikinti skundžiamo atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00084. Atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl leidimo pareiškėjui gyventi pakeitimo skubos tvarka. Taigi pareiškėjo skundas atketamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.