- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-107-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00337-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. V., A.
- Ieškovas
- Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- I. K., A. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-107-125/2011 Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-00337-2010-7)
NUTARTIS
2011 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovui A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims I. K., A. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 9 735 Lt žalą, padarytą aplinkai, ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio mėn. iškirtęs savo mišką apie 580 kietmetrių medienos ištraukė per I. K. miško valdą, esančią Žadvainių k., Rietavo sav., sunaikino 1 947 kv. m miško paklotės ir padarė 9 735 Lt žalą aplinkai, kurios gera valia neatlygino. Už įstatymų pažeidimus atsakovas nubaustas 100 Lt administracine bauda. Atsakovas mišką per kaimyninį sklypą traukė be miško savininkų sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė 5 500 Lt žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo, 165 Lt žyminio mokesčio ir 14,04 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas, turėdamas 2009-09-28 išduotą leidimą kirsti nuosavą mišką, iškirto 580 kietmetrius medienos, tačiau pažeisdamas nustatytą tvarką mišką išvilko per kaimyninius miško sklypus neturėdamas jų savininkų sutikimo, išdraskė 1 947 kv. m miško paklotės ir padarė žalą aplinkai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 32 str., 34 str., Miškų įstatymo 9 str. 2 ir 3 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintus „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus“ žala aplinkai apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ priedo 4 p., kuris numato, kad už kv. metro miško paklotės sunaikinimą skaičiuojamo 5 Lt žala aplinkai. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtintus LR CK 1.5 str., iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą sumažino iki 5 500 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. II-81-162/2010. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes byla turėjo būti sustabdyta iki jo kaltės klausimas bus nustatytas administracinėje byloje Nr. II-81-162/2010, kurioje yra paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Tik nustačius jo kaltus veiksmus, bus galima nustatyti priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir žalos atsiradimo. Nesant įrodymų apie jo kaltus veiksmus, negali būti reikalaujama žalos atlyginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tuo metu vilko medieną ir padarė žalą, nėra duomenų apie ankstesnę miško paklotės būklę, išskyrus liudytojo M. R. parodymus apie gilias provėžas I. K. miške 2009 m. pavasarį. Teismas šiais parodymais nesivadovavo ir jų neatmetė, tik nurodė, kad šie parodymai nepaneigia kitų rašytinių įrodymų. Miško paklotės sunaikinimas užfiksuotas netiksliai, nes matuota 50 m metaline matavimo rulete „Stewe“ kaip užfiksuota akte, o vėliau teigiama, kad matuota patikrą praėjusia rulete „David ominicus“. Prie matavimų nepridėtas planas. Teismas nenustatė žalos dydžio, žalos padarymo momento ir kalto asmens, pažeidė LR CPK 263 str., 178 str. nuostatas. Vėlesniu rašytiniu paaiškinimu atsakovas nurodė, kad 2010-07-10 patikrinimo aktu Nr. 5 konstatuota, jog provėžos užsilygina savaime, želia žolė, duoti naują privalomą nurodymą pašalinti pažeidimo pasekmes nėra tikslinga. Nors su šiuo aktu I. K. ir A. K. nesutiko, tačiau aktas rodo, jog svaraus pagrindo priteisti žalos atlyginimo nebėra. Teismas neatkreipė dėmesio į jo nurodytas aplinkybes, kad ieškovu šioje byloje turi būti miško savininkai, o ne Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Departamentas neatkurs miško paklotės, todėl neaišku, kam bus panaudoti iš jo priteisti pinigai. I. K. byloje jam ieškinio nėra pareiškusi. Tai I. K. jam trukdo naudotis jo mišku. Terminas „miško paklotė“ ir jos sunaikinimo sąvokos nėra apibrėžtos, jam nebuvo siūloma padarinius pašalinti savo lėšomis. Per I. K. mišką medieną gabeno ne tik jis, bet ir kiti asmenys, kuriems buvo išduoti leidimai kirsti mišką. Kol jis I. K. mokėjo pinigus, ji pretenzijų nekėlė, o vėliau ėmė kerštauti. Pati I. K. pripažino, kad per jos mišką einančiomis valksmomis mišką traukė ir kiti asmenys. Byloje liudytojais apklausti asmenys yra I. K. giminės, todėl šališki.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neturi teisės mišką traukti per jos mišką, neįvykdė ieškovės privalomo nurodymo užlyginti provėžas. Ji miško savininke yra tik nuo 2009-01-30, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jau seniai ji nesutarianti su atsakovu. Teisme atsakovas melavo, kad mišką per jos miško sklypą traukė su jos sutikimu. Atsakovo liudytojas M. R. yra suinteresuotas liudyti atsakovo naudai, nes ir jis ketino be sutikimo savo mišką traukti per jos miško sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, turėdamas 2009-09-28 miško savininkui išduotą leidimą kirsti 580 kietmetrių medienos pagal patvirtintą miškotvarkos projektą, iškirto ir per tretiesiems asmenims priklausantį mišką ištraukė šią miško medieną 2009 m. lapkričio–gruodžio mėn.
Pagal miškotvarkos projektą, tai pripažino ir pats atsakovas, iškirstą mišką privalėjo traukti per kitoje vietoje numatytą valksmą. Atsakovo teigimu, per numatytą miško traukimo vietą miško ištraukti negalėjo, nes technika nebūtų galėjusi pravažiuoti. Atsakovas teigia, kad turėjo trečiojo asmens I. K. žodinį sutikimą mišką traukti per jos miško žemę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o I. K. paaiškinimai bei veiksmai rodo, kad tokio leidimo nebuvo ir ji inicijavo administracinio teisės pažeidimo protokolo atsakovui surašymą ir žalos aplinkai dydžio nustatymą. Atsakovas už Miškų įstatymo 9 str. 2 ir 3 dalių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-06-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 31.1 ir 31.5 p. bei LR ATPK 68 str. pažeidimus 2009-12-29 nutarimu nubaustas 100 Lt administracine bauda, ją, jo teigimu, yra apskundęs.
Iš į bylą pateiktos administracinės bylos medžiagos bei ieškovo 2009-12-10 akto ir apskaičiavimo matyti, kad atsakovas sunaikino 1 947 kv. m miško paklotės, tuo padarydamas 9 735 Lt žalą aplinkai. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 7 d. miško paklotė yra miško ištekliai, kurie sukaupia mineralines medžiagas, mažina vandens paviršinį nuotėkį, sudaro sąlygas mikroorganizmams vystytis ir veikti. Miško paklotės sunaikinimu padaroma žala ne tik miško savininkui, bet ir žala aplinkai. Aplinka priklauso visuomenei, atstovaujamai valstybės. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtintoje „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padažytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkoje ir padarytos žalos miško savininkams, valdytojams ar naudotojams atlyginimo tvarkoje“ yra skiriami du žalos atlyginimo gavėjai ir skiriasi žalos dydžio nustatymo būdai. Miško savininkui kaip taisyklė yra atlyginami tiesioginiai su miško sunaikinimu numatyti nuostoliai ar išlaidos miško atkūrimui (2 lentelė). Žala aplinkai yra apskaičiuojama pagal 1 lentelę ir išieškomos sumos yra pervedamos į valstybės biudžetą. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovu šioje byloje turėjo būti I. K. su A. K., o ne Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip valstybei atstovaujanti institucija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad miško savininkai, kurių turtui taip pat buvo padaryta žala, irgi turi teisę pareikšti ieškinį dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 31.1 ir 31.5 p., nes nesaugojo kaimynų miško, nors medieną privalėjo išvežti iki 2010-03-31 (palankiausias aplinkai miško ištraukimas yra žiemą įšalus gruntui), tačiau mišką traukė nepalankiausiu metu pažliugus žemei, kai poveikis aplinkai yra ypač didelis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas už panašų nusižengimą jau buvo baustas, tačiau ir toliau pažeidinėjo miškotvarkos taisykles bei trečiųjų asmenų teises.
Kad atsakovas mišką traukė per trečiųjų asmenų mišką ir padarė žalą aplinkai, įrodo ne tik trečiųjų asmenų paaiškinimai, bet iš dalies ir paties atsakovo pripažinimas, kaip liudytojai apklaustų A. N. ir N. A. parodymai. I. K. nurodė, kad mišką traukę kiti du asmenys mišką traukė kai buvo sausa ir viena valksma, kuri buvo jau užžėlusi, miškas buvo traukiamas per neseniai sukrautas šakas, todėl žala buvo minimali. Kad iki atsakovui traukiant mišką provėžos buvo nežymios ir skaičiuojant pažeistą plotą šie plotai nebuvo įtraukti į atsakovui inkriminuotus pažeidimus, nurodė A. N., N. A. ir iš dalies M. R., nurodęs, kad į provėžas buvo sudėtos šakos. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad miško paklotės pažeidimai yra dideli, provėžos pilnos vandens, gilios. Tai patvirtina I. K. parodymus. Byloje yra ieškovo pažyma, kad surašant 2009-12-14 administracinių teisės pažeidimų protokolą per klaidą buvo nurodyta, kad pažeidimų mastas buvo nustatomas ne ta metaline rulete, o kita. Tačiau dėl šios klaidos negalima teigti, kad žalos dydis nustatytas neteisingai. Atsakovo argumentas, kad pažeistas plotas nustatytas netiksliai, yra nepagrįstas, nes nustatant tokio pobūdžio pažeidimą naudotis metaline rulete nėra draudžiama ir nėra reikalavimų naudotis kitus tikslesnius matavimo prietaisus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su aplinkai padaryta žala, o žalos dydis apskaičiuotas teisingai (LR CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš dalies miško paklotę galėjo sugadinti anksčiau mišką traukę asmenys bei į LR CK 1.5 str. įtvirtintus principus, iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą sumažino. Iš atsakovo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikto 2010-07-10 Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr. 5 matyti, kad 2009-11-23 atsakovui buvo duotas privalomasis nurodymas užlyginti trečiųjų asmenų miške padarytas provėžas, bet pažeisdamas ATPK 51¹⁴ str. to nepadarė, o akto surašymo metu nustatyta, kad provėžos užsilygina savaime, želia žolinė augalija. Todėl duoti naują privalomąjį nurodymą nėra tikslinga, o atsakovas bus baudžiamas pagal nurodytą straipsnį. Su nurodymu supažindinti I. K. ir A. K. su tokiomis išvadomis nesutiko ir nurodė, kad provėžos užsilygino tik iš dalies. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos žalą ištaisyti ar sumažinti savo lėšomis, ir nepaneigia nei žalos aplinkai padarymo fakto, nei jos dydžio, nes miško paklotė su laiku atsinaujina.
Byloje pakanka duomenų, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą aplinkai, todėl bylą stabdyti, iki bus išnagrinėta administracinė byla, nėra pagrindo. Atsakovas pats pripažino, kad mišką traukė per kaimyninius miško sklypus. Atsakovo administracinė atsakomybė nėra tampriai susijusi su civiline atsakomybe už aplinkai padarytą žalą (LR CPK 163 str. 3 p., 182 str. 2 p.). Atsakovas į bylą nepateikė ir įrodymų, kad nutarimą dėl baudos paskyrimo yra apskundęs.
Dėl nurodytų priežasčių iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.