Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-432-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2S-432-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12482-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
A. Š., O. P.-Š
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-432-232/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-12482-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.; 122.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) O. P.-Š atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. Š. ir O. P.-Š prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. Š. ir O. P.-Š kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 09 05 nutartimi nutarė atsisakyti priimti A. Š. ir O. P.-Š prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Nurodė pareiškėjams, kad šie prašymą turėtų paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui, Panevėžio rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Nurodė, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškėjas A. Š. šiuo metu esantis Alytaus pataisos namuose Ulonų g., , kurių teritorija priskirta Alytaus rajono apylinkės teismui, o pareiškėja O. P.-Š šiuo metu yra Panevėžio pataisos namuose P g. Panevėžyje, kurių teritorija priskirta Panevėžio rajono apylinkės teismui. Duomenų apie A. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, o O. P.-Š gyvenamoji vieta deklaruota Šv. S.g. Vilniuje, kurios teritorija priskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai turėtų savo prašymą paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui, Panevėžio rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Apeliantė (pareiškėja) O. P.-Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 09 05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog pagal Gyventojų Registro tarnybos prie LR VRM 2012 08 29 pažymą pareiškėja O. P.-Š. savo gyvenamąją vietą adresu: Šv.Stepono g., Vilniuje buvo deklaravusi ribotą laiką iki 1997 02 13, o nuo 2006 03 24 ji yra apskaityta Vilniaus m. savivaldybėje. Pagal LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 7 p. į savivaldybių, kuriose gyvena apskaitas gali būti įtraukiami tik gyvenamosios vietos neturintys asmenys, O. P.-Š. apskaitymas savivaldybėje reiškia, kad ši pareiškėja laikytina neturinčia gyvenamosios vietos. Todėl negali būti laikoma, kad šios pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Šv.St. g., Vilniuje. Kadangi pareiškėja yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės, bylos teismingumo nustatymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis konkrečios savivaldybės, kurioje asmuo yra apskaitytas, registracijos duomenimis. Šiuo atveju bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos registracijos adresą: Konstitucijos pr., Vilnius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškinys neteismingas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, o teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, Panevėžio rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis CPK 538 straipsnio 2 dalimi, prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai su prašymu dėl santuokos nutraukimo turėtų pasirinktinai kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą, (kadangi pareiškėjas A. Š., esantis Alytaus pataisos namuose Ulonų g. 8A, Alytuje, kurių teritorija priskirta Alytaus rajono apylinkės teismui), Panevėžio rajono apylinkės teismą (pareiškėja O. P.-Š. yra Panevėžio pataisos namuose P. g. P., kurių teritorija priskirta Panevėžio rajono apylinkės teismui) arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą. Teismingumą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui motyvavo tuo, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra deklaruota Šv.St. g., Vilniuje, šio teismo veiklos teritorijoje Vilniaus mieste. Tačiau pareiškėja atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog ji savo gyvenamąją vietą Šv.St. g., Vilniuje buvo deklaravusi ribotą laiką iki 1997 02 13, o nuo 2006 03 24 ji yra apskaityta Vilniaus m. savivaldybėje, t.y. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės ir bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos registracijos adresą: Konstitucijos pr. 3, Vilnius, kas yra Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorija.

Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymoje nurodyta, jog O. P. Š. apskaityta Vilniaus m. sav. nuo 2006 03 24. Nuo 1989 07 14 iki 1997 02 13 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Vilnius, Šv.St. g..

Pažymėtina, jog LR Seimas 2011 12 06 nutarimu Nr. XI-1784 nutarė pradėti reorganizavimo procedūras: Vilniaus miesto 1 apylinkės, Vilniaus miesto 2 apylinkės, Vilniaus miesto 3 apylinkės ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismų – sujungimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą būdu. Pagal 2012 09 11 LR Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo Nr. XI-2208 2 str. Vilniaus miesto 1 apylinkės, Vilniaus miesto 2 apylinkės, Vilniaus miesto 3 apylinkės ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismai reorganizuojami sujungimo būdu, šiuos teismus sujungiant į Vilniaus miesto apylinkės teismą; patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas (šio įstatymo 3 priedėlis) (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 3 str. 2 d. visos po reorganizavimo pasibaigusių apylinkių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems apylinkių teismams pereina nuo 2013 m. sausio 1 d. Nors prašymas santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu šioje byloje paduotas dar iki aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tiek Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, tiek ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas jau sujungti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio veiklos teritorija apima Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, todėl byla teisminga ir Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar pareiškėjų paduotas pareiškimas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir reikalavimus, nustatytus ieškiniui (pareiškimui) (LR CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str., 539 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, nutartis naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjų A. Š. ir O. P.-Š. prašymo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Liuda Uckienė.