Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-878-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
A6.-878-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00526-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. T., UAB "REMCAR"
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-878-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00526-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „K.“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. T., būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2006 m. kovo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. sausio 1 d.) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „R.“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip nevykdė pareigos, tuo metu nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). VMI 2021 m. sausio 8 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“, kai tuo metu bendrovės įsiskolinimas siekė VMI 41 255,31 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

R. T. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

R. T. teismo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad iki 2015 m. verslas klostėsi gerai, po to prasidėjo nuosmukiai dėl konkurencijos bei kitų dalykų. 2016 m. – 2017 m. galutinai išaugo skolos, kurios laiku nebuvo sumokėtos. Kreipėsi į VMI, kad atidėtų skolą. VMI padavė jį antstoliams. Antstolis nurodė jo klientams, kad jis nesusimoka skolų, todėl klientai nuo jo nusisuko. 2018 m. buvo atliekamas labai didelis patikrinimas. Prasidėjus krizei, verslą teko nustumti į šoną. Apmaudu, kad taip nutiko, stengėsi dirbti, tačiau buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) ambasada su juo nedirbtų, nes jis skolingas. Per operatyvinį patikrinimą bandė tartis, kad leistų „atsitiesti“, tačiau niekam tai nebuvo įdomu. Pripažįsta, kad buhalterija buvo aplaidžiai peržiūrėta. Jis buvo įmonės direktorius. Įmonės veikla buvo (duomenys neskelbtini). Ši įmonė aptarnavo išskirtinius žmones. 2015 m. kažkas atsitiko, apsirgo sūnus, ne tai buvo galvoje. Bendrovė VMI turėjo skolų, jis tarėsi, 2018 m., kai vyko patikrinimas, jautėsi tardomas. Skola – 41 000 Eur, 5000 Eur delspinigių priskaičiuota, šiuo metu iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. Gal ir reikėjo kreiptis dėl bankroto iškėlimo, manė skelbti bankrotą, bet norėjo išspręsti iškilusią problemą. Šiuo metu jis nieko neturi, gyvena bute su žmona. Butas priklauso jiems. Jo atlyginimas minimalus, t. y. 470 Eur. Jis (duomenys neskelbtini), važinėja po Lietuvą ir tikrina, kaip dirba vadybininkai. Anksčiau administracine tvarka nebaustas. Gali būti, kad buvo gavęs baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sutinka, kad yra gavęs baudų už parkavimą, jų nesusimoka. Labai apgailestauja, kad taip išėjo dėl įmonės, trūko patirties, per daug pasitikėjo žmonėmis, prašo skirti minimalią baudą ir išdėstyti ją 24 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „R.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, kai VMI kreipėsi į teismą dėl UAB „R.“ bankroto iškėlimo, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 41 255,31 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal paskutinę 2015 metų finansinę atskaitomybę, 2015 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „R.“ turėjo turto už (duomenys neskelbtini) Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 34 427 Eur, iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 34 427 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „R.“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2015 metus, todėl įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų šiai dienai nėra galimybės. UAB „R.“ nuo 2017 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, nebeteikė mokesčių inspekcijai privalomų deklaracijų. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. sausio 7 d. duomenimis, antstoliai dėl UAB „R.“ yra užvedę 6 vykdomąsias bylas. Išieškoma bendra 43 048,05 Eur suma. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2021 m. sausio 7 d. duomenimis, UAB „R.“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ 2021 m. sausio 7 d. duomenimis, UAB „R.“ vardu įregistruota viena transporto priemonė – Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią VMI yra areštavusi. UAB „R.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui didėjo. Taigi pagal balansą UAB „R.“ yra nemoki (b. l. 2–6).

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI 2021 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „R.“ skola VMI yra 41 255,31 Eur. Skola susidarė nuo 2014 m. VMI 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2017 m. kovo 27 d. turto areštu buvo areštuota viena 2500 Eur vertės atsakovei priklausanti transporto priemonė. Skola nėra išieškota iki šiol, jos suma visą laiką didėjo. Išrašas iš antstolių duomenų bazės patvirtina, jog šiuo metu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos, kuriose antstoliai išieško iš atsakovės skolas penkiems kreditoriams, taip pat ir 271,69 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui. UAB „R.“ nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Kitų, neareštuotų, transporto priemonių atsakovė neturi. Taigi atsakovė negali vykdyti savo turtinių prievolių, jos skolos yra ilgalaikės. Teismas darė išvadą, kad UAB „R.“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taip pat nenustatyta, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl UAB „R.“ iškelta bankroto byla (b. l. 50–52).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).

Bylai reikšmingu laiku ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad R. T. nuo 2006 m. kovo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“ buvo šios bendrovės vadovas. Jis teismo posėdžio metu pripažino, kad, kaip UAB „R.“ vadovas, turėdamas pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad nors ir manė skelbti bankrotą, dar norėjo išgelbėti situaciją, padėti įmonei. Kita vertus, R. T. nesiėmė priemonių, kad būtų paskelbtas bankrotas jo vadovaujamai bendrovei. Vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens noras išspręsti susidariusią situaciją įmonėje nelaikytinas pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto iškėlimo įmonei. R. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad UAB „R.“ jau nuo 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, t. y. prasidėjo nuosmukiai dėl konkurencijos ir kitų dalykų. 2016 m.–2017 m. galutinai išaugo skolos, kurios laiku nebuvo sumokėtos. Jis patvirtino, kad skola siekia 41 000 Eur, priskaičiuota 5000 Eur delspinigių, šiuo metu iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB „R.“ finansinės padėties. R. T. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, viena iš UAB „R.“ kreditorių VMI kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „R.“ vadovas R. T. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

R. T. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. T. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „R.“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. T. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, pusė paskirtų baudų sumokėtos (b. l. 68–74), byloje duomenų apie teistumą nėra. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Be to, R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. T. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (1400 Eur) minimalus. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, R. T. prašymą bei gaunamo darbo užmokesčio dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 14 mėnesių laikotarpiui (mokant po 100 Eur per mėnesį) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirtos baudos dydis nėra toks didelis, o jo finansinė padėtis nėra tokia prasta, kad reikėtų jam išdėstyti baudą 24 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, R. T. paskirtos 1400 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 14 mėnesių laikotarpiui, mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-878-1100/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis