Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Z. (M. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1993 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 150 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį - 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. Įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, bausmė sumažinta 1/3;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 272 straipsnio 2 dalį - 5 metams laisvės atėmimo;

3) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį – 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

5) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį - 30 parų areštu;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - 12 MGL (1500 Lt) bauda;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį - 15 parų areštu; Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartimi subendrinus bausmes paskirta galutinė subendrinta bausmė - 15 parų areštas ir 12 MGL (1500 Lt) bauda;

8) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį - 30 parų areštu, 12 MGL (1500 Lt) bauda;

9) Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo ir 12 MGL (1500 Lt) bauda,

10) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams, t. y. 2016 m. gegužės 25 d. apie 23.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine O. N. metu ranka sudavė jos nepilnamečiui sūnui D. N., gim. 2000 m. balandžio 2 d., tris smūgius į veidą, koja spyrė vieną kartą į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. N. fizinį skausmą, taip pat O. N. ranka sudavė vieną smūgį į veidą, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, stvėręs už plaukų ją tampė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. N. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis M. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad O. N. yra jo sugyventinė, su kuria apie 3 metus kartu gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su jais taip pat gyvena jos sūnus D. N., kuriam 16 metų. Ji dirba kirpėja, o jis šiuo metu niekur nedirba. Santykiai su ja normalūs, bet kartais ji būdama girta provokuoja konfliktus, o po to dėl menkniekio kviečia policiją. Taip buvo kelis kartus, tačiau visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. 2016 m. gegužės 25 d. vakare buvo pas sugyventinę darbe. Pas ją atėjo pažįstami, su kuriais vėliau nuėjo į gamtą ir visi kartu vartojo alkoholį. Su Oksana namo grįžo apie 23.00 val. Su savimi atsinešė butelį brendžio ir atsisėdę virtuvėje su ja gėrė. Kas vyko toliau, tiksliai neprisimena dėl girtumo, bet gali pasakyti, kad dėl kažkokios priežasties kilo konfliktas, jie barėsi, į virtuvę atėjo jos sūnus Danielius ir jis su juo susistumdė. Tai, kad jam smūgiavo kumščiu į veidą ir spyrė į pilvą, neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo susistumdymo metu kelis kartus nestipriai suduoti. Oksana jį pradėjo raminti ir jai sudavė kelis kartus į veidą. Ji pradėjo kviesti policiją, todėl išėjo į lauką. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio pas ją gyventi negrįš (b. l. 45, 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. N. parodė, kad nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo vaiku D. N., gim. 2000 m. balandžio 2 d., ir sugyventiniu M. Z.. Sugyventinis gyvena pas ją 3 metus. 2016 m. gegužės 25 d. apie 23.00 val. ji su sugyventiniu grįžo namo. Jis buvo labai girtas ir pradėjo triukšmauti, reiškė priekaištus dėl maisto. Jis turėjo butelį brendžio ir sėdėjo virtuvėje, gėrė. Ji buvo virtuvėje ir valgė, kai M. Z. paėmė stiklinę, kurioje buvo brendžio ir išpylė jai ant galvos. Ji jam pasakė, kad jis apsiramintų ir eitų miegoti, tačiau Michailas dar daugiau įsiūto, nuo stalo apėmė peleninę ir bandė suduoti jai per galvą. Triukšmą išgirdo sūnus D. N. ir atėjęs į virtuvę bandė ją apginti. Michailas stovėjo ir kalbėjo, kaip staiga nieko nesakydamas su ranka sudavė 3 kartus sūnui į veidą ir vieną kartą su koja spyrė į pilvą. Ji bandė apginti savo sūnų, paėmė Michailą už striukės ir nustūmė nuo sūnaus. Tada Michailas sudavė jai su ranka per veidą, paėmė už plaukų ir tempė už jų. Dėl Michailo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 21). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. N. parodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. po to, kai M. Z. sudavė tris smūgius kumščiu sūnui D. N. ir vieną kartą koja spyrė į pilvą, ji patraukusi M. Z. už drabužių nustūmė nuo sūnaus ir tada buvęs sugyventinis griebė jai už plaukų, tampė, griebė už drabužių ir stipriai pastūmė, nuo ko ji nukrito iš virtuvės į koridorių ant kelių, o prieš griebdamas už plaukų M. Z. sudavė delnu vieną stiprų smūgį jai į veidą, nuo ko jai liko kraujosruva ant veido, nubrozdinimai ant kelių, ant rankos. Po šio įvykio su ja M. Z. daugiau nebegyvena. Civilinio ieškinio ji nereiškia (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis D. N., gim. 2000 m., parodė, kad gyvena su motina O. N. name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 25 d. buvo išėjęs iš namų ir grįžo apie 22.30 val. Virtuvėje sėdėjo motina, kuri valgė ir jos sugyventinis M. Z., kuris matėsi, kad yra girtas, be to, ant stalo stovėjo butelis su brendžiu. Motina paklausė, ar nori valgyti, bet pasakė, kad nėra alkanas ir nuėjo pas save į kambarį. Būdamas kambaryje girdėjo, kad jie virtuvėje pradėjo bartis, dėl kažko konfliktuoti, bet iš pradžių pas juos nėjo. Maždaug po pusvalandžio išėjo į virtuvę. Pamatė, kad motina stovi, o priešais ją atsistojęs M. Z. ranka griebęs jai už kaklo, todėl bandydamas apginti motiną jis rankomis nestipriai patraukė Michailą. Tada mama pasakė, kad Michailas grąžintų jos telefoną. M. Z. bandė atidaryti dangtelį, nes norėjo išimti SIM kortelę, bet jam nesigavo. Pasakė, kad jis jam gali padėti, bet jis liepė patraukti rankas ir tada M. Z. priėjo ir kumščiu sudavė į veido kairę pusę tris smūgius ir vieną kartą spyrė koja jam į pilvą, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Jį užstojo motina, kuri Michailą nuo jo atstūmė, o kai M. Z. jau išeidinėjo iš namų, koridoriuje užsimojo ir delnu sudavė motinai vieną smūgį į veidą, nuo kurio mama nukrito ant grindų, o jis išėjo. Motina iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai lauke prie šiltnamio sulaikė Michailą ir išsivežė. Po šio įvykio M. Z. daugiau su jais negyvena, nes mama jį išvarė. M. Z. jam skambino, atsiprašė, sakė, kad buvo girtas ir kad nenorėjo jo sumušti. Dėl šio įvykio jis jautėsi nesmagiai, bet M. Z. atleido. Daugiau su juo nebendravo. Po sumušimo po akimi buvo mėlynė, tačiau niekur nesigydė, o mėlynė praėjo. Anksčiau M. Z. prieš jį niekada nesmurtavo, tik konfliktavo su motina ir būdamas girtas kelis kartus prieš ją smurtavo (b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1532/2016(01) pateikta išvada, kad O. N. padaryta apatinės lūpos poodinė kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva su nubrozdinimu, kairio žasto poodinės kraujosruvos, abiejų kelių odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 25 d.). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. O. N. dėl jai nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1533/2016(01) pateikta išvada, kad D. N. padarytos kairio antakio ir kairio skruosto poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 25 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. N. dėl jam nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 29).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. gegužės 26 apie 23.30 val. Vilniaus aps. VPK VTV Mobilios kuopos vyriausieji patruliai J. L., M. V. (M. V.) ir R. K. Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo nurodymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis sumušė pranešėją ir jos nepilnametį sūnų. Policiją kvietė O. N.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad apie 23.00 val. M. Z. trenkė O. N. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat trenkė kelis karius pranešėjos sūnui D. N., gim. 2000 m., į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ko pasėkoje matėsi patinimas veido kairėje pusėje. Smurtautojas M. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai (b.l. 5-6).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. Z. savo kaltę pripažino, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiųjų O. N. ir D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno J. L. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 65, 6), policijos pareigūno R. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), alkotesterio kvitas (b. l. 8), O. N. pareiškimas (b. l. 9) ir protokolas – pareiškimas (b. l. 10-11), apžiūros protokolas (b. l. 15-18), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvados (b. l. 27, 29), konstatuotina, jog visiškai įrodyta, kad M. Z., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams. Kaltinamojo M. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis ir nustatęs visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindus, priėjo išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 100).

Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas M. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau smurtinis nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius. Kaltinamasis praeityje yra teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 62-69), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. 1. 93, 94, 96), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. Z. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 45 parų areštą.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, M. Z. skiriamą bausmę sumažina 1/3 dalimi, t.y. iki 30 parų arešto.

Iš byloje esančio laikinojo sulaikymo protokolo ir nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 40, 46) matyti, kad M. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 26 d. 1.30 val. iki 2016 m. gegužės 27 d. 10.59 val., todėl laikinojo sulaikymo laikas – dvi paros, įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 str.).

M. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. Z. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 26 d. 1.30 val. iki 2016 m. gegužės 27 d. 10.59 val., t. y. dvi paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Z. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

M. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.