- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-781-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- E. R.
- Nuteistasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „X“
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Antanas Vitlipas
- Kategorijos
- 2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Pranešėjas E. J. Grigaravičius Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00523-2011-3
2012 m. lapkričio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjams advokatams Antanui Vitlipui ir Ramūnui Gudašiui, išteisintajam E. R., nuteistajam E. M., nukentėjusiajam J. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., perkvalifikavus jo veiką iš BK 180 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu E. R. išteisintas pagal BK 180 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Iš E. M. civiliniam ieškovui UAB „X“ priteista 4530 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2011-06-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs su E. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, E. R. žmonai S. R. priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo prieš nukentėjusįjį J. M. nešaunamąjį (pneumatinį) ginklą – iššovė į jį ne mažiau du šūvius, tuo padarydamas nukentėjusiajam dvi šautines paviršines žaizdas krūtinės ir pilvo srityse, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais atėmęs galimybę J. M. priešintis, iš krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė UAB „X“ priklausančius pinigus bei nukentėjusiajam J. M. priklausančią piniginę ir grįžęs į E. R. vairuojamą automobilį iš nusikaltimo vietos pasišalino, pagrobė UAB „X“ priklausančius pinigus 4530 Lt sumoje ir J. M. priklausančią piniginę 10 Lt vertės bei joje buvusius nukentėjusiojo vardu išduotus dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, banko „Snoras“ mokėjimo kortelę, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę, banko „SEB“ mokėjimo kortelę, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą.
E. R. buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 3 d.) tuo, kad 2011-06-16, apie 18 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu (byla išskirta), (duomenys neskelbtini), S. R. priklausančiame automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedęs variklį ir atidaręs priekines keleivio pusės dureles kartu su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu laukė E. M. bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimą, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. panaudojus šaunamąjį ginklą – iššovus į nukentėjusįjį J. M. ne mažiau du šūvius, tuo padarius nukentėjusiajam dvi šautines paviršines žaizdas krūtinės ir pilvo srityse, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atėmus galimybę priešintis iš krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobus UAB „X“ priklausančius pinigus bei nukentėjusiajam J. M. priklausančią piniginę ir grįžus į jo (E. R.) vairuojamą automobilį, iš nusikaltimo vietos pasišalino, tokiais bendrais su E. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens veiksmais pagrobė UAB „X“ priklausančius pinigus 4530 Lt sumoje ir J. M. priklausančią piniginę 10 Lt vertės bei joje buvusius nukentėjusiojo vardu išduotus dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, banko „Snoras“ mokėjimo kortelę, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę, banko „SEB“ mokėjimo kortelę, automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo: panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. R. išteisintas pagal BK 180 str. 1 d. ir jį nuteisti pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo; pakeisti nuosprendžio dalį ir E. M. paskirti 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš E. M. UAB „X“ 4530 Lt turtinės žalos atlyginimas, ir priteisti civiliniam ieškovui šią sumą solidariai iš E. M. ir E. R.; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria teismas grąžino S. R. jos vardu registruotą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir konfiskuoti šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Prokuroras teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog nesurinka įrodymų, patvirtinančių, kad E. R. dalyvavo darant nusikaltimą, ir kad nenustatyta, jog nusikaltimą padarė keli asmenys, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, nesurinkta įrodymų, jog E. R. suvokė E. M. sumanymą, bendrais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos, kad žinojo, jog E. M. turi ginklą ir ruošiasi (duomenys neskelbtini) padaryti nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, teismui iškilus abejonių dėl E. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 str. 1 d., nebuvo svarstoma ir pasisakyta dėl jo veikos atitikimo BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. Taip pat nepagrįstai pašalinta kaltinime nurodyta E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Pagal bylos duomenis išteisintojo E. R. veiksmai turėjo būti įvertinti kaip bendrininkavimas padarant plėšimą, o jo parodymų keitimas ir savo vaidmens sumažinimas įvykio metu vertintinas kaip siekimas sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. E. R. aiškinimą nežinojus, kad jis veža E. M. daryti nusikaltimo, teismas turėjo vertinti kritiškai, tačiau priimdamas E. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, teismas besąlygiškai vadovavosi jo parodymais, nevertindamas jo parodymų nenuoseklumo ir prieštaravimo kitiems įrodymams. E. R. su K. C. teigė, kad į (duomenys neskelbtini) pusę važiavo E. M. prašymu, nes šis turėjo su kažkuo susitikti, o E. M. teigė, kad su kažkuo susitikti turėjo K. C.. Netgi tuomet, kai E. M., keisdamas pirminius parodymus, ėmė teisinti E. R. su K. C., jis nurodė tą pačią aplinkybę. Nustatyta, jog, važiuodami E. R. vairuojamu automobiliu VW Golf, neprivažiavę (duomenys neskelbtini), jie sustojo pakelėje ir ten kurį laiką stovėjo. Neva nesulaukę asmens, su kuriuo turėjo susitikti, važiavo atgal į Kauną. Tačiau E. R. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl, norėdami grįžti į Kauną, jie nuvažiavo į priešingą pusę. Šiuo atveju svarbu yra tai, jog liudytojų, įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, jog vieta ant kelio, kur E. R. su K. C. neva laukė E. M. draugo, yra ant kalvos, nuo kurios patogu stebėti kelią į abi puses. Taigi, kaip matyti iš E. R. parodymų, jis jokio tikslo (duomenys neskelbtini) neturėjo. Tačiau E. M. teigia, kad laukiant prie vandens bokšto sulūžo E. R. žiebtuvėlis ir E. M. pasisiūlė nupirkti jam naują, dėl to visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) (pasak jų, joje buvo pirmą kartą). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu E. R. nieko nenurodė apie jokį sulūžusį žiebtuvėlį ar jo pirkimą. Jis tik teigė, kad (duomenys neskelbtini) E. M. paprašė sustoti ir jis E. M. išleido. Ikiteisminio tyrimo metu E. C. taip pat teigė nežinantis, ko jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau teisme jau tvirtino, kad važiavo pirkti žiebtuvėlio. Liudytojų E. V., V. P. parodymais nustatyta, jog E. M. E. R. išleido dar neprivažiavęs parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios kieme jau stovėjo UAB „X“ automobilis, o pats su K. C. nuvažiavo ir sustojo maždaug už 50 metrų, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, vedančią Kauno link. Jei tikėti E. R. ir E. M. su E. C. parodymais, jog (duomenys neskelbtini) jie buvo pirmą kartą, yra nelogiška, kad, nežinodami vietovės ir turėdami tikslą nupirkti E. R. žiebtuvėlį, įvažiavę į gyvenvietę, jie net nesustojo prie pirmosios parduotuvės „Aibė“ (kuri įsikūrusi standartiniame kaimo parduotuvės pastate), bet nuvažiavo gilyn į kaimą prie nuosavame name įrengtos parduotuvės. Ir būtent ši parduotuvė tą dieną nukentėjusiajam J. M. buvo paskutinė, į kurią jis turėjo pristatyti prekes. Teiginio „stebėjo aplinką“ teismas neturėtų suprasti siaurąją prasme - kaip žiūrėjimo į nusikaltimą darantį asmenį. Kaip parodė liudytojas V. P., automobilis VW Golf (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo įjungtu varikliu, o E. M. pribėgus prie automobilio ir įsėdus į priekinę keleivio sėdynę, dideliu greičiu nuvažiavo Kauno kryptimi. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad kai sprunkant nuo persekiotojų E. R. sukėlė eismo įvykį, būtent E. M. atsišaudymo dėka jiems pavyko sustabdyti persekiotojus, išstumti automobilį iš griovio ir pasišalinti iš nusikaltimo vietos. Būdamas šalia E. M., E. R. negalėjo negirdėti šūvio garsų. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsišaudant atimta galimybė persekioti tik vieną asmenį - E. M.. Tai, kad matydamas realią situaciją, E. R. nesidomėjo, kas atsitiko, kaip tik ir patvirtina, kad jis žinojo kas vyksta ir suprato, jog kilo trukdžių darant nusikaltimą, kuriame pats ir dalyvavo. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, įrodo, jog nėra jokio pagrindo abejoti, kad jų veiksmai vieni kitus papildė ir buvo nukreipti bendram tikslui - užvaldyti nukentėjusiojo J. M. ir UAB „X“ turtą. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. teigė, jog atvažiavus į (duomenys neskelbtini) E. M. išleido, o pats su K. C. nuvažiavo į sodą, apie E. M. padarytą nusikaltimą tuo metu nieko nežinojo, nes nesiteiravo. Papildomos apklausos metu 2011-08-03 jau teigė, kad tik atvažiavus į sodą, E. M. su K. C. įleido į rūsį, o pats tuo metu uždengė apgadintą automobilį. Kai atėjo į rūsį, E. M. su K. C. jau buvo suskaičiavę pinigus - buvo 3100-3200 litų ir K. C. jam davė saują monetų, apie 80 litų, maistui nupirkti. Teisme E. R. jau aiškino, kad tai buvo K. C. asmeniniai pinigai, ir kad juos davė prie rūsio, ir kad jis tik žinojo, jog E. M. turi 3000 litų, tačiau kaip juos skaičiavo - nematė. K. C. ikiteisminio tyrimo metu apskritai kategoriškai neigė buvęs rūsyje pas E. R., tačiau apie šią aplinkybę teisiamajame posėdyje E. R. pakeitus parodymus (neva rūsyje jie ieškojo lipnios juostos) prisipažino, kad rūsyje buvo. Kad pagrobti pinigai liko pas K. C., E. M. nuosekliai teigė viso ikiteisminio tyrimo metu, net ir tuomet, kai davė K. C. teisinančius parodymus. E. R. papildomai apklausiamas 2011-08-03 taip pat parodė, kad „visi pinigai, kuriuos E. maišelyje atsinešė į automobilį (duomenys neskelbtini) kaime, liko pas K.“, ir tik vėliau nurodė, jog nežino, pas ką liko pinigai. Parodymų keitimą jie motyvavo tuo, kad tyrėja juos neteisingai suprato ir blogai užrašė, nors parodymus jie davė dalyvaujant jų gynėjams, o protokoluose pastabų nepareikšta. Byloje nustatytos aplinkybės, jog E. R. atvežė E. M. ir K. C. į nusikaltimo vietą, saugiu atstumu laukė K. M. užvedęs automobilio variklį bei iš jos išvežė, E. M. šaudant į besivejančius žmones bendromis jėgomis išstūmė automobilį iš griovio ir iš nusikaltimo vietos pasišalino, kartu su E. M. ir K. C. naudojosi iš nusikalstamos veikos gautu rezultatu - pagrobtais pinigais, įrodo E. R., kaip nusikalstamos veikos bendrininko, vaidmenį ir tai, kad jis turėjo vieningą tikslą - pagrobti svetimą turtą bei suvokė, jog vykdo pavojingą nusikalstamą veiką. Tai įrodo, kad E. R. padarė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroras nurodo, kad lengvinančių E. R. atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinai tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. E. R. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina mažametį vaiką, kaltinamas vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu. Bendrininkavimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurią teismas, skirdamas bausmę E. M., iš kaltinimo nepagrįstai pašalino, todėl atsižvelgus į tai, E. M. turi būti paskirta didesnė nei paskirtoji laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 72 str. 4 d. 1 p. S. R. vardu registruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos priemonė. Be to, UAB „X“ 4530 Lt turtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas solidariai iš E. M. ir E. R..
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintojo E. R. gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-07-13 nuosprendžio dalį, kuria E. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę ir nukentėjusįjį J. M., prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį E. R. ir nuteistąjį E. M. bei jų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl E. R. išteisinimo pagal BK 180 str. 1 d. ir su tuo susijusių pasekmių, tai yra E. M. neteisingai paskirtos bausmės, neteisingai išspręsto civilinio ieškinio atlyginimo bei automobilio VW Golf, valst. NR. (duomenys neskelbtini), grąžinimo savininkei S. R., todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą dėl E. R. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Visi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, turi būti nustatyti patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje. Teismo nuosprendžiui, kaip didžiausią teisinę galią turinčiam procesiniam dokumentui, yra keliami atitinkami reikalavimai – jis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo nuosprendis laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai jis priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso reikalavimų ir kai juo tiksliai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagrįstu teismo nuosprendis pripažįstamas tik tada, jeigu jis priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais.
Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pagal bylos duomenis išteisintojo E. R. veiksmai turėjo būti įvertinti kaip bendrininkavimas padarant plėšimą, o jo parodymų keitimas ir savo vaidmens mažinimas įvykio metu – kaip siekimas sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas paties išteisintojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, kritikuojant jų turinį bei nenuoseklumą, tvirtinant, kad nenuoseklūs ir prieštaringi kitiems įrodymams išteisintojo E. R. parodymai traktuotini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeliant teisiamajam, juolab, kad jis turi teisę pakeisti parodymus arba netgi atsisakyti juos duoti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, prie vandens bokšto 2011-06-16 stovėjęs automobilis VW Golf, iš kur gerai matoma visa vietovė ir kelias, vedantis prie parduotuvės, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, neįrodo E. M. ir E. R. susitarimo daryti nusikaltimą bei nepaneigia E. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, o taip pat ir nuteistojo E. M. teisme duotų parodymų, kad E. M. toje vietoje turėjo susitikti su pažįstamu asmeniu D. dėl darbo. Nors nuteistasis E. M. ir kaltinamasis K. C., kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta, teisme iškėlė versiją, kad į (duomenys neskelbtini) jie visi važiavo pirkti E. R. naujo žiebtuvėlio, o tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu E. R. nebuvo nurodęs, tai E. R. kaltės, tai yra, kad jis suvokė E. M. nusikalstamą sumanymą, bendrais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos ir žinojo, kad šis ruošiasi padaryti nusikaltimą, nepagrindžia, kaip ir tai, kad jie (E. M., E. R., K. C.), turėdami tikslą nupirkti E. R. žiebtuvėlį, nežinodami vietovės (kaip matyti iš jų parodymų) įvažiavę į gyvenvietę, nesustojo prie pirmos parduotuvės „Aibė“, bet nuvažiavo gilyn į kaimą prie nuosavame name įrengtos parduotuvės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir tai, jog automobilio užvedimo momentas, tai yra, kaip matyti iš liudytojo V. P. parodymų, jis buvo įjungtas, kuomet automobilis VW Golf stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturi lemiamos reikšmės, kad tuo pagrįsti E. R. kaltę padarius nusikaltimą.
Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, tai yra iš dalies kaltinamųjų, nukentėjusiojo J. M., liudytojų V. P., E. V., R. K. parodymų, sprendė, jog neginčijamai nenustatyta, jog E. R. matė E. M. veiksmus, parduotuvę, prie jos buvusius žmones, tai yra, sėdėdamas su K. C. automobilyje, stebėjo aplinką ir turėjo įspėti E. M. apie pavojų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl jų neatkartoja ir detaliau neargumentuoja. Apeliacinio skundo argumentas, kad būdamas šalia E. M. E. R. negalėjo negirdėti šūvio garsų, laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje ši faktinė aplinkybė nėra nustatyta ir nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Priešingai, iš išteisintojo E. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duotų parodymų matyti, kad jis pas E. M. pistoleto nematė, tik automobilyje jo turėtame maiše matė daiktą, panašų į pistoletą, taip pat nematė, kad ginklas buvo nukreiptas į tuos, kas vijosi (2 t., b. l. 95, 4 t., b. l. 97, 99, 100), o apie galimai girdėtus šūvius jokių aplinkybių nenurodė. Minėti pastarojo asmens parodymai jokiais kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais nėra paneigti. Ta aplinkybė, kad, matydamas realią situaciją, E. R. nesidomėjo tuo, kas atsitiko, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina, kad jis žinojo, kas vyksta ir suprato, jog kilo trukdžių E. M. darant nusikaltimą.
Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti E. R. bendrininku, kadangi nenustatyta, kad jo veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veiklai, tai yra, kad jie papildė nuteistojo E. M. veiksmus ir buvo nukreipti bendram tikslui – užvaldyti nukentėjusiojo J. M. ir UAB „X“ turtą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti patikimą išvadą, kad E. R. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsišaudant buvo atimta galimybė persekioti tik vieną asmenį – E. M.. Aukščiau išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo E. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 1 d.
Teisėjų kolegijai pripažinus, kad E. R. pagal BK 180 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo pripažinti E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas sudarytų pagrindą jam skirti griežtesnę nei paskirtoji laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu taip pat nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę E. M. ir E. R. atžvilgiu, priteisiant iš jų UAB „X“ 4530 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Be to, neįrodžius, jog E. R. dalyvavo padarant nusikaltimą ir automobilį VW Golf., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas E. R. sutuoktinės S. R. vardu, panaudojo kaip priemonę nusikalstamos veikos padarymu, nebuvo ir nėra pagrindo šį automobilį konfiskuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus jį grąžinti savininkei S. R..
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar jo dalį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.