Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-2118-1028/2016 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01637-2016-0

2016 m. birželio 29 d.

išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. gegužės 5 d., 11.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kieme stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

A. G. teisme kaltu prisipažino, tačiau parodė, kad nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Aiškindamas įvykio aplinkybes parodė, kad už kampo stovėjo mašina, kurią kliudė, tačiau to nepastebėjo. Kieme buvo daug mašinų. Nepajuto jokio kontakto, neišgirdo jokio garso. Jo mašinai nebuvo didelių apgadinimų. Jį išsikvietė policija. Po įvykio nuvažiavo į sodą, po to grįžo. Važiuodamas negirdėjo, kad kas nors būtų „signalinęs“.

Liudytojas S. M. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-05-05 grįžo iš miesto. Norėjo aikštelėje pastatyti mašiną ir pamatė, kaip iš aikštelės atbulas išvažiavo automobilis WV Passat, metalo spalvos. Į jo vietą statė savo automobilį, o jis išvažinėjo link Tilžės gatvės. Už kampo užsuko mašiną ir galiniu sparnu WV Golf nubrėžė galinį bamperį. Tam žmogui užgeso mašina. Žmogus lyg ir bandė atbulas trauktis, pavažiavo į priekį. Jis manė, kad žmogus sustos, tačiau asmuo lėtai nuvažiavo į Tilžės gatvę, po to suko į Talšos g. Jis iš pradžių nespėjo užsirašyti automobilio valstybinio numerio, todėl sėdo į savo mašiną ir pradėjo vytis iš paskos. Vijosi visą Ežero gatvę. „Signalino“, tačiau vairuotojas nereagavo. Ežero gatvėje, ties Dubijos g. sankryža, sustojo šalia to automobilio, jungė garsinį signalą, tačiau vairuotojas nereagavo, žiūrėjo į priekį. Gal žmogus, būdamas garbingo amžiaus, negirdėjo. Mano, kad vairuotojas turėjo justi kliudęs kitą automobilį. Kitam automobiliui buvo nubrėžtas galinis buferis. Automobilių kontaktas buvo slystant automobiliui, sukamuoju judesiu. Tiesioginio kontakto, atsirėmimo tarp automobilių nebuvo. Jis matė, kad to vairuotojo vis tiek nesulaikys, su savimi neturėjo telefono, todėl užsirašė to automobilio valstybinius numerius ir grįžo į kiemą. Po to paskambino 112. Automobilis nebuvo tamsintas.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad nelabai atsimena įvykio 2016-05-05 Tilžės gatvėje. Kiek prisimena, to pažeidėjo įvykio vietoje nerado, tik apklausė liudytojus ir apgadinto automobilio savininkę. Pažeidėjo namuose nerado. Ant automobilio nebuvo didelių apgadinimo žymių, tačiau automobiliui buvo padaryti apgadinimai. Jei automobilis trūkčioja, tai gali žmogų suklaidinti, jei jis kliudo kitą automobilį. Šiuo atveju mano, kad didžiausias veiksnys buvo garbingas vairuotojo amžius.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ATPK 127 str. 2 d.).

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 130 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t. y. pažeidė kelių eismo taisykles (126 p.), nepalikdamas saugaus tarpo tarp automobilių, dėl ko važiuojant buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šią išvadą, ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be jo paties ir liudytojų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1a-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (5 b. l.), R. N., S. M. paaiškinimais (6, 7 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (8, 9, b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (10, 11 b. l.), pažyma dėl eismo įvykio (12 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (14 b. l.), CD kompaktu.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalimą (ATPK 250 str.).

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina A. G. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų pažeidimo požymių. Objektyviųjų pažeidimo požymių nėra todėl, kad A. G. veiksmai po eismo įvykio nepasireiškė aktyviu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Liudytojų parodymais nėra užfiksuota, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino skubiai. Surinkti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti ir to, kad A. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju A. G. paaiškino, kad automobilių kontakto nepajuto, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, nematė, kad apgadino kitą automobilį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo tyčia.

Aplinkybę, kad A. G. nejautė ir negirdėjo automobilių kontakto, patvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Kaip parodė liudytojas S. M., po eismo įvykio A. G. iš kiemo išvažiavo lėtai, be to, pastarajam privažiavus šalia pažeidėjo, vairuotojas nereagavo, žiūrėjo į priekį. Automobilių kontaktas buvo slystant automobiliui sukamuoju judesiu. Tiesioginio stipraus kontakto, atsirėmimo tarp automobilių nebuvo. Be to, kaip parodė liudytojas S. V. (policijos pareigūnas) ant automobilio nebuvo didelių apgadinimo žymių, be to, jei automobilis trūkčioja, tai gali žmogų suklaidinti, jei jis kliudo kitą automobilį. Pažymėjo, kad galimai didžiausias eismo įvykiui reikšmės turėjęs veiksnys, buvo garbingas vairuotojo amžius. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tarp automobilių kontaktas nebuvo labai didelis, todėl A. G. dėl senyvo amžiaus galėjo ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, nepajausti automobilių kontakto.

Teismas, spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad A. G. yra 78 metų amžiaus, todėl sprendžiant jo kaltės klausimą reikia įvertinti ir tai, kad būdamas senyvo amžiaus, jis tikrai galėjo nepastebėti automobilių kontakto. Jo, kaip brandaus amžiaus asmens, dėmesys ir atidumas nebėra tolygus jaunam ir sveikam asmeniui. Kaip parodė liudytojas S. M., A. G. iš kiemo išvažiavo lėtai, kas parodo jo veiksmuose tyčios nebuvimą. Be to, liudytojui privažiavus prie A. G. ir jam pasignalizavus, šis nereagavo, kas patvirtina aplinkybę, kad jis tikrai galėjo negirdėti bei nejusti kontakto dėl atidumo trūkumo. Be to, automobilių apgadinimai buvo nedideli, vadinasi, kontaktas nebuvo stiprus. Taip pat, nenustatyta jokių aplinkybių ir motyvų, dėl kurių A. G. būtų turėjęs tikslą tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. A. G. vairuotas automobilis buvo draustas bei jam buvo atlikta techninė apžiūra. Kitam automobiliui padaryta žala būtų buvusi atlyginta draudimo įmonės. Nėra ir jokių duomenų apie tai, kad pasišalindamas A. G. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai. Be to, visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai išvadai, kad A. G. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Atsižvelgiant į tai, byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, A. G. asmenybę – baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų nėra, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs pažeidimą, bei pažeidimą padarė sulaukęs 65 m. amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus už padarytą pažeidimą numatytą 127 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu ir nubausti už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo A. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.