Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-59-142/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
II-59-142/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
A. T.
Nukentėjusysis
E. M.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-59-142/2011Proc. Nr. 4-61-3-01700-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.4 (S)
NUTARTIS2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai A. T., nukentėjusiajam E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-11-16 nutarimo Nr. E853140 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) patrulis 2010-11-12 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. T. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 78.11, 169 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad ji 2010-11-12 apie 08.02 Laisvės pr.- J. Baltrušaičio g. sankryžoje vairuodama automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui ir nepraleido kito automobilio, kuris važiavo esant leidžiamam šviesoforo signalui, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 8).

Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-11-16 priėmė nutarimą Nr. E853140, kuriame pripažino, kad A. T. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė A. T. 100 Lt baudą (b. l. 9).

A. T. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti, grąžinti bylą institucijai ir įpareigoti ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą ir pažeidėją.

Paaiškino, kad vairuodama automobilį sankryžoje ketino sukti į kairę, į Ateities g. Įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir sustojo maždaug už 10 metrų už Stop linijos, nes sustojo priekyje jos važiavę automobiliai, galimai praleisti iš priekio atvažiuojančių automobilių. Kai priekyje jos esantys automobiliai vėl pajudėjo, ji taip pat pradėjo judėti, norėdama išvažiuoti iš sankryžos. Pavažiavus apie 3-4 metrus, į jos automobilio kairį šoną atsitrenkė iš kairės pusės atvažiavęs automobilis „Honda Accord“. Nuo smūgio jos automobilis apsisuko ir sustojo maždaug už 3 metrų nuo automobilio „Honda Accord“. Ji nesutinka su bylą tyrusių pareigūnų išvada, kad į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir nepraleido automobilio „Honda Accord“. Vadovaujasi KET 165-166 punktais, prašo iš naujo ištirti eismo įvykio aplinkybes, panaikinti jos kaltę. Į sankryžą ji įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, todėl automobilio „Honda Accord“ vairuotojas privalėjo duoti kelią iš sankryžos išvažiuojančioms transporto priemonėms. Ta aplinkybė, kad jos automobilis po smūgio sustojo maždaug už trijų metrų, rodo, kad jos važiavimo greitis buvo be galo mažas – po trumpo sustojimo sankryžoje ji spėjo nuvažiuoti 3-4 metrus. Jeigu ji būtų važiavusi dideliu greičiu, kaip kad teigia nukentėjęs ir mano policija, jos automobilis jokiais būdais po smūgio nebūtų sustojęs už 3-4 metrų, tai prieštarautų fizikos dėsniams.

Teisme A. T. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Aiškino, kad nepagrįstai ji kaltinama įvažiavusi į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.

Nukentėjęs E. M. teisme paaiškino, kad važiavo nuo Ateities g., sustojo sankryžoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, palaukė, kol iš sankryžos išvažiuos automobiliai, pradėjo važiuoti, kai staiga iš Pašilaičių g. išvažiavo A. T. vairuojamas automobilis ir jis į jį atsitrenkė. Kai jis pradėjo važiuoti, sankryža tuo metu buvo visiškai tuščia. Jeigu sankryžoje būtų stovėjęs A. T. automobilis su kitais automobiliais, jis ją būtų praleidęs taip pat. Negalėjo pasakyti, kokiu greičiu važiavo A. T., tačiau mano, kad pajudėjus po sustojimo tokiu greičiu, kokiu važiavo A. T., važiuoti neįmanoma. Jeigu A. T. būtų važiavusi tokiu greičiu, kokį ji nurodo, tai po smūgio jos automobilis būtų nublokštas tiesiai važiavimo kryptimi, o šiuo atveju automobilis buvo nublokštas už jo, jos automobilis apsisuko. Iš pradžių mergina buvo linkusi prisiimti kaltę. Jis policiją kvietė dėl to, kad jo automobilis nuomojamas ir yra su užsienio registracijos numeriais. Praėjus kelioms minutėms po įvykio, atsirado vaikinas, ir A. T. pradėjo keisti nuomonę. Prašė skundo netenkinti, palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas. Skundžiamas nutarimas naikinamas, bylą grąžinama įgaliotai institucijai nagrinėti iš naujo.

A. T. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. patraukta už KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Ji kaltinama į sankryžą įvažiavusi degant draudžiamam šviesoforo signalui ir nepraleidusi automobilio, važiuojančio degant leidžiamam šviesoforo signalui. Savo kaltę A. T. neigia, iš esmės teigdama, jog nebuvo tinkamai nustatyta avarijos kilimo priežastis, o būtent, kad eismo įvykį sąlygojo ne jos, o E. M. padarytas KET 165 p. reikalavimų pažeidimas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 str. reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio dalyviai kelia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas. Iš karto po eismo įvykio rašytame paaiškinime A. T. nurodė, kad į aptariamą sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, norėjo sukti į kairę, į Laisvės pr. Sankryžoje sustojo, nes sustojo priekyje jos važiuojantys automobiliai. Dar stovint sankryžoje, pradėjo judėti kairėje pusėje stovėję automobiliai. Pirmoje juostoje važiavęs automobilis sustojo praleisti į kairę sukančius ir nebaigusius manevro automobilius. Antroje eismo juostoje važiavęs automobilis „Honda Accord“ praleido tik priešais ją važiavusį automobilį, nepastebėjo jos ir į ją atsitrenkė (b. l. 12). Tokius paaiškinimus A. T. teikė ir teismui, tokie jos paaiškinimai užfiksuoti ir pareigūnų tarnybiniame pranešime (b. l. 13), todėl jos paaiškinimai yra nuoseklūs. Iš tokių A. T. paaiškinimų, darytina išvada, kad jos nuomone eismo įvykis kilo dėl to, kad E. M. nepaisė KET 165 punkto reikalavimų. Nesikeitė ir E. M. paaiškinimai. Rašytiniame paaiškinime E. M. nurodė, kad privažiavęs aptariamą sankryžą sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, praleido iš Pašilaičių g. į Kiemelio g. sukančius automobilius, pradėjo judėti, kai buvo laisvas kelias. Įvažiavus beveik į sankryžos vidurį iš dešinės pusės išniro dideliu greičiu važiuojantis automobilis „Renault“, į kurio kairį šoną jis atsitrenkė (b. l. 11). Pareigūnų tarnybiniame pranešime dar užfiksuota, kad E. M. paaiškinęs, jog jam iš dešinės važiavo automobilis, todėl jis iš karto negalėjo pastebėti „Renault“, tam automobiliui pristabdžius, jis atsitrenkė į „Renault“ (b. l. 13). Iš tokių paaiškinimų matyti, kad E. M. yra įsitikęs, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad A. T. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Atsižvelgiant į tokius eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, palaikant tik vieno iš eismo dalyvių eismo įvykio kilimo versiją, turi būti surinkti ir ištirti visi įmanomi įrodymai, o padarytos išvados motyvuotos. Tuo tarpu skundžiamas sprendimas visiškai nemotyvuotas, padarytos išvados dėl A. T. kaltės nepagrįstos įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimą priėmusi institucija nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija.

Išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties galima daryti be kita ko ištyrus ir įvertinus eismo įvykio mechanizmą, o tokioms išvadoms daryti yra būtinos specialios žinios. Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų E. L. ir R. K., vykusių į eismo įvykio vietą, parodymų teisme, liudytojai eismo įvykio vietoje patys abejojo dėl to, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl su specialistais dar pasitarė policijos komisariate ir kolegialiai nusprendė dėl eismo įvykio kaltininko. Byloje negalima spręsti, kokiais įrodymais remdamiesi policijos pareigūnai padarė išvadą, kad eismo įvykis kilo, nes A. T. į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, o ne dėl E. M. KET 165 p. reikalavimų pažeidimo. Tokią išvadą iš esmės pagrįstų įrodymai, kad A. T. į sankryžą įvažiavo staiga ir dideliu greičiu. Tokios nuomonės yra nukentėjęs E. M., kuris teisme ir parodė, kad pajudėjus po sustojimo tokiu greičiu, kokiu važiavo A. T., važiuoti neįmanoma, o tai, kad po smūgio jos automobilis buvo nublokštas už nukentėjusio automobilio ir apsisuko, o ne buvo pastumtas į priekį, tik patvirtina, kad A. T. važiavimo greitis negalėjo būti mažas. Dėl to byloje neatlikus ekspertizės ar nepateikus specialisto išvados, negalima nei atmesti nei patvirtinti nė vienos iš eismo įvykio dalyvių versijos. Automobilio judėjimo greičiui nustatyti paprastai reikalingos specialios žinios įvertinant stabdymo kelią, automobilio masę, kinetinę energiją ir kt., tam nepakanka žinoti tik automobilių apgadinimų pobūdį, vietą, automobilių išsidėstymą po eismo įvykio. Be to, byloje nėra tirta, ar priklausomai nuo automobilių, kliūčių išsidėstymo E. M. turėjo galimybę matyti A. T. vairuojamą automobilį, ar jo veiksmai buvo adekvatūs susiklosčiusioje situacijoje – nebandyti automobilio stabdyti. Šioms aplinkybėms nustatyti reikia rinkti daug naujų įrodymų, reikalui esant, skirti ekspertizę ar gauti specialisto išvadą. Įrodymų rinkimo galimybės byloje yra neišsemtos, o įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Šios pareigos negalima perkelti teismui, nes teismas tiria tik dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to byla grąžinama Vilniaus apskr. VPK KPV nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2010-11-16 priimtą nutarimą Nr. E853140, kuriuo A. T. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė