Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-308-193/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-09
Bylos Nr.
1S-308-193/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Nukentėjusysis
P. J.
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.15.1.2.1.1., 2.1.15.1.2.2.
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, (duomenys neskelbtini) moksleivio, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

R. A. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, laikotarpyje nuo 2007-05-13 22 val. iki 2007-05-14 14.15 val., panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajam P. J., reikalavo iš nukentėjusiojo atlikti neteisėtus veiksmus – važiuoti į Vokietijos Federacinę Respubliką jų naudai grobti svetimą turtą, o būtent: R. K. ir H. Z. 2007-05-13 apie 22 val. apgaule, t.y. kviesdami pasikalbėti, įsisodinę nukentėjusįjį į automobilį VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė nukentėjusįjį į pamiškę, esančią prie kelio Via Baltica, Panevėžio rajone, bei panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius metaline grandine į įvairias kūno vietas, šaudydami į jį revolveriu, užtaisytu guminėmis kulkomis, prie galvos pridėję pistoletą ir grasindami nušauti, reikalavo važiuoti į Vokietijos Federacinę Respubliką jų naudai grobti svetimą turtą, po to nukentėjusįjį P. J. nuvežė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur perdavė saugojimui M. Ž. ir R. A., kurie jį name nelaisvėje laikė iki 2007-05-14 7 val., po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, vedžiojo po Panevėžį iki 14.15 val., kuomet R. K. iš Panevėžio miesto autobusų stoties nupirkus keleivio važiavimo autobusu bilietą, įsodino nukentėjusįjį į autobusą, važiuojantį į Vokietijos Federacinę Respubliką, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 148 str. 1 d.

R. A. BPK 140 str. numatyta tvarka buvo sulaikytas 2007-06-13. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-15 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, o to paties apylinkės teismo 2007-06-22 nutartimi R. A. paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęstas dviems mėnesiams.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-06-22 nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t.y. įtariamojo ir nukentėjusiojo parodymai, kratų protokolai, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

R. A. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nutartį, nes ši nutartis nepagrįsta ir prieštarauja įstatymų reikalavimams. Suimtasis teigia, kad teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti paskirtas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. R. A. nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo paskirta praėjus mėnesiui nuo nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis įtariamas, visi pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai jau atlikti, o apie tai, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo tyrimo, prokuroro ar teismo, negalima spręsti iš to, jog jis nebuvo rastas namuose, nes pasibaigus mokslo metams jis gyvena sodų bendrijoje kartu su savo motina, kuri yra neįgali ir kuriai jis padeda. R. A. taip pat nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam yra paskirtas įpareigojimas registruotis Pataisos inspekcijoje, paskutinį kartą ten jis buvo nuvykęs 2007-06-01. Visa tai rodo, jog jis niekur nesislapstė. Be to, R. A. teigia, jog jis nežinojo, kad yra ieškomas, o pasirašytinai gavęs šaukimą atvykti pas tyrėją, visada atvykdavo. R. A. nurodo, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su neįgalia motina, mokosi, yra nepilnametis ir niekur nesiruošia slapstytis, nes tam padaryti jau turėjo pakankamai laiko, o šiuo metu egzistuojant ekstradicijos institutui ir Europos arešto orderiui, pasislėpti užsienyje beveik neįmanoma.

Teismo posėdyje prokuroras prašo R. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apylinkės teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. A. padarė jam inkriminuojamus du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaip jau minėta apylinkės teismas 2007-06-22 nutartyje konstatavo esant vieną įtariamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą – kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

R. A. mokosi, tačiau šiuo metu pasibaigus mokslo metams jis atostogauja, nors ir nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau pats skunde tvirtina, jog joje nuolat negyvena, o gyvena su savo motina sodų bendrijoje, jis neturi savarankiško nuolatinio pragyvenimo šaltinio, įtariama, kad du naujus tyčinius nusikaltimus jis padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimai, kurių padarymu jis įtariamas, susiję su asmenų gabenimu į užsienį, kas duoda pagrindą išvadai, kad R. A. turi ryšių užsienyje. Visų šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad apylinkės teismo išvada, jog R. A., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pagrįsta.

Kaip suimtasis R. A. pagrįstai teigia savo skunde, teismas, pratęsdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, turėjo griežtai vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, pratęsdamas R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, būtų pažeidęs šiuos teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų R. A. savo skunde taip pat nenurodė ir apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių išvardinimu bei jų citavimu. R. A. pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to pagrįstai buvo pristatytas teismui kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus toliau taikyti jam kardomąją priemonę – suėmimą, ir toliau laikomas suimtu. Taigi, pratęsiant R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti, o R. A. skundas šioje dalyje atmetamas.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti R. A. dalyvavimą procese negalima. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 str. ir 122 str. reikalavimai nepažeisti, kardomosios priemonės terminas pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p.

R. A. skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad jis nesislėpė nuo pareigūnų ir visada atvyksta pas tyrėjus pagal šaukimą, kad jis sulaikytas praėjus mėnesiui nuo nusikaltimų, kurių jis padarymu įtariamas ir šiuo metu visi pirminiai tyrimo veiksmai jau atlikti, bei kiti skundo teiginiai nepaneigia teismo išvados apie būtinumą pratęsti R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

N UTARĖ:

Suimtojo R. A. skundą atmesti.

Teisėjas Ričardas Gilys