- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-571-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00148-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- E. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-571-227/2019 Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00148-2019-8
2019 m. rugsėjo 10 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3278-783/2019 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. ieškiniu prašė iš atsakovo R. R. priteisti 3790 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė J. G. įpareigota pateikti dubliką.
3. 2019 m. birželio 11 d. šalys per Elektroninių priemonių portalą pateikė rašytinę 2019 m. birželio 5 d. taikos sutartį bei prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2019 m. birželio 5 d. sudarytą rašytinę taikos sutartį ir joje numatytas sąlygas: 1) ieškovė J. G. atsisako visų ieškinio reikalavimų (priteisti iš atsakovo R. R. 3790 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas) civilinėje byloje Nr. e2-3278-783/2019), 2) ieškovė J. G. sumoka atsakovui R. R. 350 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kitos bylinėjimosi išlaidos lieka atsakovui R. R., 3) patvirtinus šią Taikos sutartį, nei ieškovė J. G., nei atsakovas R. R. jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su šia civiline byla, vienas kitam nebeturės, išskyrus pareigą vykdyti Taikos sutartį, 4) Taikos sutartis įsigalioja ir šalims ji privaloma nuo jos pasirašymo. Teismas civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 55,45 Eur žyminio mokesčio.
5. Nurodė, kad šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis nepažeidžia šalių teisėtų interesų, šalys taikos sutartyje yra nurodžiusios, kad joms yra išaiškintos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės. Teismas netvirtino taikos sutarties sąlygų, kurių patvirtinimas nesukelia teisinių pasekmių (pavyzdžiui, taikos sutarties 4 punkto dalies susitarimas, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, apie ką šalys jau yra nurodžiusios ir prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, taip pat 6 punktas, kad sutartis yra sudaryta gera valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir panašiai), ar teisinės pasekmės numatytos pačiame civilinio proceso įstatyme (pavyzdžiui, taikos sutarties 5 punkte aptartas vykdomojo rašto išdavimas nevykdant sutarties sąlygų). Teismas, atsižvelgęs į taikos sutartyje numatytas sąlygas dėl ieškinio reikalavimo, nustatė, jog procesinių dokumentų išlaidas apmoka ieškovė J. G. bei šia suma sumažintina grąžintino žyminio mokesčio dalis iki 55,45 Eur.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
7. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, taikos sutartis neatitinka jos valios, nesutinka ginčo baigti taikiai. Nori tęsti bylinėjimąsi. Nurodo, kad taikos sutartis nėra sudaryta laisva valia, bylos nutraukimas neatitinka jos valios.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. R. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės teiginiai apie jos valios nebuvimą deklaratyvūs, jokių juos galinčių patvirtinti faktinių aplinkybių ieškovė nenurodo. Taikos sutartis buvo parengta jos atstovo ir ieškovės pačios asmeniškai pasirašyta. Asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus, toks reikalavimas galioja ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį. Teismams išsprendus ginčą, sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Kadangi atskirojo skundo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti, skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
12. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 str. 3 d.). Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.).
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė J. G. įpareigota pateikti dubliką. Ieškovės atstovas 2019-05-13 pateikė prašymą pratęsti terminą dubliko pateikimui, taip pat šį prašymą patenkinus, 2019-05-30 dar kartą pateikė prašymą pratęsti terminą dubliko pateikimui, kadangi vedamos derybos su atsakovu ir jo atstovu dėl taikos sutarties sudarymo. Taip pat 2019-06-07 teisme buvo gautas ieškovės atstovo prašymas pratęsti terminą dubliko pateikimui, kadangi taikos sutartis buvo suderinta su atsakovo advokatu, šis nurodė, kad suderino sąlygas su klientu, ieškovė taikos sutartį pasirašė, o atsakovas dėl sužalojimo buvo išvežtas gydyti į Vilnių, gydymas numatoma baigsis kitos savaitės pradžioje, tuomet galėtų pasirašyti. Ieškovės atstovas K. P. per EPP sistemą 2019-06-11 pateikė šalių pasirašytą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame nurodoma, kad šalys sutarė dėl taikos sutarties sąlygų, jos sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra aiškios ir išaiškintos, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šalių pasirašytoje taikos sutartyje pakartotinai nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo teisme pasekmės. Šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta laisva valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos ir suprantamos, sutarties sąlygos atitinka šalių valią bei tikruosius ketinimus, šalys turėjo visas galimybes konsultuotis su teisininkais.
15. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis, ji buvo atstovaujama advokato, pirmoji pasirašė taikos sutartį, jos atstovas per EPP sistemą pateikė šalių pasirašytą taikos sutartį bei prašymą taikos sutartį patvirtinti. Tiek prašyme, tiek pačioje taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo teisme pasekmės, be to, taikos sutartyje pabrėžta, kad ji sudaryta šalių laisva valia.
16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti, kadangi pageidauja toliau bylinėtis, taikos sutartis sudaryta ne jos laisva valia. Išsamiau savo teiginių apeliantė nedetalizuoja, nenurodo aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad taikos sutartis sudaryta ne laisva valia.
17. Pažymėtina, kad taikos sutartis yra sudaroma visų bylos šalių laisva valia, jeigu bent viena iš šalių nesutinka, teismas neturi teisės tvirtinti tokios taikos sutarties. Nagrinėjamu atveju abi šalys buvo atstovaujamos advokato, ieškovės advokatas turėjo pareigą ieškovę konsultuoti ir ginti jos interesus byloje, jis vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, ieškovė buvo taikos sutarties sudarymo iniciatorė. Ieškovės atstovas ne kartą teikė prašymus dėl termino dublikui pateikti pratęsimo, nurodė aplinkybes dėl taikos sutarties sudarymo, taigi, ieškovė turėjo pakankamai laiko apsvarstyti savo poziciją, pasitarti su teisininkais. Nėra pagrindo manyti, kad sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo priimtas spontaniškai ar, kad tokiam sprendimui įtaką galėjo turėti kažkokie neteisėti kitų asmenų veiksmai. Taikos sutarties tekstas yra aiškus ir suprantamas netgi asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui. Teismui pateikta taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovės asmeniškai, sutartyje aiškiai nurodyta, kad ji atitinka šalių valią, jog šalims yra žinomos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad sutartis yra ydinga dėl šalių valios trūkumų.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Apeliantė teigdama, kad taikos sutartis sudaryta ne jos valia, jokių tai patvirtinančių argumentų ar įrodymų nepateikė. Nurodomų jos valios sudaryti taikos sutartį trūkumų nepatvirtina ir į bylą surinkti duomenys apie sutarties pasirašymo ir tvirtinimo aplinkybes.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, jos naikinti ar keisti skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, iš jos priteistinos atsakovo patirtos 150 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.