Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-382/2015

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01574-2012-0

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą pavartodamas fizinį smurtą, t. y. jis 2012 m. spalio 22 d., apie 17.30 val., prie lošimų automatų salono „Admiral“, Taikos pr. 119, Klaipėdoje, vieną kartą kumščiu S. J. sudavė į veidą, dėl to S. J. prarado sąmonę ir pargriuvo ant grindinio. Pargriuvus S. J., A. Ž. iš jo švarko kišenės ištraukė ir pagrobė dviejų šimtų litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330“. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. Ž. pavartodamas fizinį smurtą pagrobė S. J. priklausančio turto už du šimtus litų.

Be to, prokurorės teigimu, byloje yra nustatyta, kad liudytojas J. K. nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu pradėjo naudotis 2012 m. spalio 30 d. Šią aplinkybę patvirtino ir pats liudytojas J. K. Jis parodė, kad 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje A. Ž. jam pasiūlė pigiai nusipirkti mobilųjį telefoną „Nokia“, kurį jis nusipirko. Tačiau A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad J. K. nepažįsta, nors vėliau parodė priešingai. Kadangi A. Ž. nenuoseklius parodymus paneigia liudytojo J. K. parodymai bei specialistų pateikti duomenys, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir A. Ž. priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje išteisintasis A. Ž. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma patvirtina A. Ž. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo patikrintus įrodymus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus, nenustatė, todėl pritaria skundžiamo nuosprendžio sprendimui išteisinti A. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, kad neginčytinų įrodymų apie tai, jog A. Ž. pagrobė svetimą turtą pavartodamas fizinį smurtą, nėra.

Pirmosios instancijos teismui, išnaudojus visas procesines galimybes, nepavyko paneigti A. Ž. viso proceso metu neigto jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną lošimų salone „Admiral“ nebuvo, nukentėjusiojo nepažįsta, jokio fizinio smurto prieš jį nevartojo ir turto negrobė, o liudytojas J. K., nurodydamas, kad nukentėjusiojo mobilųjį telefoną jis nusipirko iš A. Ž. – jį apkalba, kadangi J. K. pats užsiima neteisėta veikla (t. 2. b. l. 88). Prokurorė skunde lygina A. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu su teisme duotais parodymais, teigdama, kad išteisintojo parodymai skiriasi iš esmės, nes A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog liudytojo J. K. nepažįsta, nors vėliau nurodė priešingai. Tačiau kolegija, išanalizavusi prokurorės paminėtus A. Ž. parodymus, esminių skirtumų kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nors A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad liudytojo J. K. nepažįsta, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimą dėl šių parodymų skirtumo, jis paaiškino, kad savo parodymų jis nekeitė, o ikiteisminio tyrimo metu taip parodė tik dėl to, jog nežinojo liudytojo pavardės, nes jį vadindavo Ž. (t. 2. b. l. 88–89). Akistatos protokolas visiškai patvirtina šiuos A. Ž. parodymus (t. 1. b. l. 147–148). Taigi teigti, kad A. Ž. parodymai buvo prieštaringi ir esminės aplinkybės nesutapo, nėra jokio pagrindo.

Be to, šių A. Ž. parodymų kategoriškai nepaneigė jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis S. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad A. Ž. nepažįsta, jį mato pirmą kartą, kas jį užpuolė, nematė (t. 2. b. l. 88). Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną matė jauną vaikiną, kuris buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo ir kraustė jo kišenes, tačiau ar tai buvo A. Ž., patvirtinti negali (t. 2, b. l. 41).

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog A. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką besąlygiškai patvirtina liudytojo J. K. parodymai, kadangi jis parodė, jog nukentėjusiojo mobilųjį telefoną jis nusipirko būtent iš A. Ž. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusiuoju mobiliuoju telefonu būtų disponavęs A. Ž. Iš Specialiųjų užduočių skyriaus pateiktos informacijos, gautos iš mobiliojo ryšio tinklo operatorių, nustatyta, kad nukentėjusiojo telefonu liudytojas J. K. pradėjo naudotis (į telefoną įdėjo savo SIM kortelę) tik 2012 m. spalio 30 d. 19.29 val., t. y. praėjus aštuonioms paroms nuo telefono pagrobimo (t. 1. b. l. 55). Per šį laikotarpį nuo telefono vagystės iki pardavimo liudytojui J. K. telefone buvo naudojama SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas naudojosi šia SIM kortele. Taigi pripažinti A. Ž. kaltu dėl plėšimo, remiantis iš esmės vien tik šio liudytojo parodymais, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad liudytojas J. K. anksčiau ne kartą buvo teistas, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina A. Ž. kaltės.

Taip pat kaip vienu iš A. Ž. kaltės įrodymų prokurorė skunde nurodė Lietuvos teismo ekspertizės centro projekto 2014 m. spalio 1 d. Nr. 11-1433(14), 11-1547(14) ekspertizės aktą, bandydama įteigti, kad ši ekspertų išvada netiesiogiai patvirtina A. Ž. kaltę. Tačiau akivaizdu, jog ekspertai padarė ne kategorišką, o tik tikėtiną išvadą, kadangi ekspertizės akte konstatuota, kad yra tikimybė, jog skaitmeninėje laikmenoje, vaizdo įrašuose Ch Nr. 3, Ch Nr. 5 ir Ch Nr. 6 matomas vyras tamsiais trumpai kirptais plaukais, šviesios spalvos sportiniu švarkeliu ir ryškiai geltonos spalvos gobtuvu, juodomis sportinėmis kelnėmis, su kuprine ant pečių, yra vienas ir tas pats asmuo, kurio portreto lyginamieji pavyzdžiai pateikti ekspertizės įstaigai lyginamajam tyrimui, tačiau kategoriškai arba su didesne tikimybe šito tvirtinti negalima, kadangi dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių išorės kontūrų, skirtingo fiksavimo rakurso, nėra galimybės charakterizuoti ir palyginti daugiau tiriamojo ir lyginamojo asmens išorės elementų požymių, dalis sutapimų nustatyta, jog tikėtina, taip pat tik tikėtinai nustatyti trys tiriamojo bei lyginamojo asmens išorės skirtumai, kurie gali būti paaiškinti asmens išorės pakitimu per laiko tarpą tarp atvaizdų fiksavimo, tačiau gali reikšti ir skirtingų asmenų išorės požymius (t. 2. b. l. 69–71). Taigi priešingai prokurorės tvirtinimui, ekspertizės aktas negali objektyviai patvirtinti, kad A. Ž. atliko veiksmus, sudarančius BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį. Nors prokurorė skunde teigia, jog išvadoje nurodyta, kad tiriamojo ir lyginamojo asmens išorės elementų požymiai sutampa, išskyrus veido plotį, pilnumą, pasmakrės pilnumą ir plaukų ilgį, o šie skirtumai, pasak prokurorės, atsirado tik dėl to, jog praėjo tam tikras laiko tarpas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nesuprantama tokia prokuratūros pozicija. Lieka neaišku, kodėl portretų ekspertizė (siekiant nustatyti, ar vaizdo įraše matomas vyras ir A. Ž. yra vienas ir tas pats asmuo) buvo paskirta ne iš karto po įvykdyto nusikaltimo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, o tik 2014 m. kovo 21 d. teismo nutartimi, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme. Akivaizdu, kad jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ekspertizę būtų paskyrę atlikti iš karto po nusikaltimo padarymo, nebūtų atsiradę ir prokurorės apeliaciniame skunde minimi skirtumai, atsiradę dėl didelio laiko tarpo. Būtina pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nei nukentėjusiajam S. J., nei liudytojui D. D. nebuvo parodytas atpažinti, todėl praėjus net dvejiems metams po nusikaltimo padarymo, natūralu, kad šie asmenys nebegali atpažinti nusikaltimą padariusio asmens.

Šiuo metu ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių klaidų nebėra galimybės ištaisyti, todėl visas abejones teismas privalo aiškinti A. Ž. naudai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas nevisapusiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ištirtos neišsamiai ir paviršutiniškai, A. Ž. pareikštas kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis, jo kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Dėl to byloje nėra galimybės priimti objektyvų ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažinti, kad A. Ž. kaltė dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta.

Kadangi A. Ž. paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis, Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš A. Ž. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 23,16 Eur (79,97 Lt) atmesti.